Devintoji tarptautinė paroda „EuroTier" - dar vienas žingsnis modernios, automatinėmis gyvulių šėrimo ir priežiūros sistemomis paremtos gyvulininkystės link. Pagrindinio parodos organizatoriaus - Vokietijos žemės ūkio sąjungos (DLG) - duomenimis, šiųmetis renginys pasiekė naujus rekordus: parodoje dalyvavo beveik 2 tūkst. dalyvių iš 49 šalių, naujovėmis domėjosi per 140 tūkst. lankytojų (8 proc. daugiau nei praėjusioje), iš jų daugiau kaip 23 tūkst. atvyko iš užsienio (78 valstybių). Kompanijos pristatė per 200 inovacijų, iš jų 3 įvertintos aukso ir 18 - sidabro medaliais.

Pasak DLG generalinio vykdomojo direktoriaus dr. Reinhardo Grandkės (Reinhard Grandke), parodos statistika rodo, kad gyvulininkystės sektoriuje tvyro optimistinės nuotaikos. Geras perspektyvas įžvelgia ir specialiai surengtos apklausos dalyviai: dauguma (60 proc.) apklaustųjų planuoja investicijas į naujas gyvulininkystės sistemas ir mašinas.

Paroda užėmė 2 proc. didesnį plotą negu užpernai. Gyvulių ir paukščių laikymo, priežiūros, šėrimo bei lesinimo ir kitų naujovių paviljonai užėmė 18 ha plotą. Galvijininkystei ir pienininkystei skirtame paviljone kasdien skirtingomis kalbomis buvo pristatomi geriausios genetikos veisliniai gyvuliai. Šalia pasirodymo arenos patogiai įrengtose garduose rikiavosi dideliu produktyvumu stebinančios įvairių veislių melžiamos karvės, įspūdingais raumenimis besipuikuojantys mėsiniai buliai.

Gyvi eksponatai tarsi magnetas traukė mažuosius parodos lankytojus, o specialistų dėmesį kaustė automatinės gyvulininkystės ūkių technologijos. Aukščiausi parodos apdovanojimai - aukso medaliai - taip pat skirti robotizuotoms sistemoms. Dauguma kompanijų, kurdamos modernias technologijas, vis labiau orientuojasi į žmogaus rankų darbą ir protą keičiančias sistemas.

Sparčiai tobulėjančios informacinės technologijos įsigali kasdieniuose žemės ūkio darbuose. Kai kurios iš pirmo žvilgsnio utopinės idėjos jau įgyvendintos ir yra išbandomos. Sunku patikėti, kad ateities ūkiuose gyvulių augintojui nereikės keltis dar neprašvitus ir pasiraitojus rankoves kibti į melžimą. Įdarbinus robotus, į karvidę bus galima užeiti ir apsirengus kostiumą. Nenorintys pervargti melžėjai galės melžti patogiai sėdėdami krėsle.

Auksiniai parodos laureatai

Tarp šių metų parodos laureatų daugiausia naujovių skirta pienininkystės ir kiaulininkystės ūkiams.

Kiaulių augintojams kompanija „Big Dutchman" pristatė prietaisą SonoCheck grupėmis laikomų paršavedžių paršingumui nustatyti. Aukso medaliu apdovanota naujovė montuojama automatinėje šėrykloje. Ultragarso prietaisas kaip rentgeno aparatas skenuoja paršavedę, kol ji sotinasi. Pasak gamintojų, įdiegus tokią sistemą, sumažėja laiko sąnaudos paršingumui nustatyti. Be to, paršavedės patiria mažesnį stresą, kol atliekamas tyrimas. Prietaisas SonoCheck gali būti atjungtas nuo vienos šėryklos ir montuojamas kitoje.

Tarsi atrakcione jaustųsi melžėjas kompanijos „Siliconform" sukurtoje kėdėje Galactor. Gamintojai vaizdžiai ją pavadino melžėjo taksi. Toks įrengimas gali būti montuojamas tandemo tipo melžimo aikštelėje. Galactor automatiškai kontroliuoja melžimo procesą ir melžėją pristato į tą vietą, kuri yra svarbiausia, t. y. kurią karvę reikia paruošti melžimui, melžti ar kurios karvės spenius dezinfekuoti sprendžia pats aparatas, įvertinęs melžimo įrangos siunčiamus duomenis. Sistema optimizuoja melžimo procesą, todėl laikas išnaudojamas itin tikslingai. Beje, tokioje kėdėje melžėjas gali ne tik sėdėti, bet ir stovėti. Pasak gamintojų, ši naujovė suteikia galimybę įdarbinti žmones su fizine negalia.

Reikšmingiausia naujovė, apdovanota parodos aukso medaliu, - Švedijos kompanijos „DeLaval" automatinė melžimo karuselė AMR. Penkiolikos spaudos leidinių komisija kompanijos kūrinį pripažino „Metų inovacija 2011" melžimo įrangos kategorijoje. Apžiūrėti „revoliucine" vadinamą melžimo technikos naujovę driekėsi nemaža parodos lankytojų eilė. Karuselės dalį su tiksliai judančiomis „robotų rankomis" nuo smalsuolių minios skyrė skaidri pertvara. Pasak kompanijos melžimo sistemų pardavimų viceprezidento Endriu Ternerio (Andrew Turner), norinčiųjų įsigyti automatinę karuselę yra jau dabar, tačiau didelėms (nuo 300 iki 800) melžiamų karvių bandoms skirta sistema bus pradėta prekiauti 2012 metais. Automatiškai dirbanti melžimo karuselė DeLaval AMR bandoma viename Australijos ir dviejuose Švedijos pieno ūkiuose.

Unikalus sprendimas

Kompanija „DeLaval" pirmoji sukūrė tokią sistemą, kurią specialistai vadina unikalia. „Apie didelių bandų melžimo automatizavimą pradėjome galvoti vos tik pagaminome iki 70 karvių melžiančius melžimo robotus VMS. Pagrindinė priežastis - kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas. Be to, didelėse bandose melžimo robotus sudėtingiau pritaikyti. Didelis automatizuotos melžimo karuselės privalumas - lankstumas, t. y. jos našumą galima didinti, didėjant karvių bandai. Toje pačioje platformoje įrengus papildomus robotus, gali būti pamelžiama daugiau karvių", - naujovę pristato E. Terneris.

Idėja automatizuoti melžimo karuselę gimė prieš šešerius metus. E. Terneris nemato nė vieno tokios sistemos trūkumo. Automatizavus melžimą, nelieka darbo jėgos trūkumo ar darbuotojų kaitos problemos, bandos šeimininkas gali daugiau dėmesio skirti gyvulių gerovei, sveikatai, šėrimui ir bandos valdymui.

Išbandomoje automatinėje 24 vietų melžimo karuselėje įrengtos 5 robotizuotos rankos: 2 per vieną minutę paruošia tešmenį melžimui, nuplauna spenius, 2 nustato jų vietą trimatėje erdvėje ir uždeda melžiklius, o penktoji skirta speniams dezinfekuoti. Per valandą automatinėje melžimo karuselėje gali būti pamelžta apie 90 karvių. Jau veikiančiuose karuselių prototipuose tiriama, kaip paruošiamas tešmuo, nustatoma spenių padėtis, uždedami melžikliai, atliekama dezinfekcija ir kitos melžimo operacijos. „Turime viską patikrinti, kad įsitikintume, jog sistema gerai veikia", - aiškina E. Terneris. Bandos dydis lemia robotų skaičių karuselėje, pavyzdžiui, 300 karvių pamelžti pakanka 3 robotų.

Automatinės melžimo karuselės, tikėtina, bus paklausiausios ten, kur laikomos didelės karvių bandos - Rusijoje, Jungtinėse Valstijose, Rytų Vokietijoje, Kinijoje, Naujoje Zelandijoje, Argentinoje, Australijoje ir kitose šalyse, kuriose populiarios melžimo karuselės. Automatizuotų melžimo karuselių gamybos apimtys, pasak E. Ternerio, nėra apibrėžtos, bet įmonė pasirengusi pagaminti jų tiek, kiek bus užsakoma. „Australijos rinkai per 2008 m., kuomet buvo gamybos pikas, pagaminome 140 karuselių", - priduria viceprezidentas.

Krizės pančiai nukrito

Praėjusiais metais pieno sektorių sukausčiusi krizė turėjo įtakos gyvulininkystės įrangos gamintojų verslui, tačiau, pasak „DeLaval" techninio aptarnavimo viceprezidento Timo Nikolia (Tim Nikolaï), apie krizę įmonėje daugiau nebešnekama. Šiuos metus planuojama baigti 10-15 proc. mažesne apyvarta negu 2008 m., o 2011-ieji prognozuojami tokie pat kaip ir 2008-ieji. „Užsakymų daugėja, pajamos auga, tai reiškia, kad pieno sektoriuje sunkumai jau praeityje. Gal tik Šiaurės Amerikoje padėtis prastesnė. Net Rusija, nepaisant vasarą kankinančios kaitros, skiria didelį dėmesį pieno gamybai modernizuoti", - tikina jis, pabrėždamas, kad DeLaval produkcijai be Europos svarbiausios rinkos yra Brazilija, Rusija ir Kinija. Pastarosiose šalyse tikimasi didžiausio švediškos automatinės melžimo įrangos paklausos augimo.

T. Nikolia įsitikinimu, pieno sektoriaus laukia nemažai iššūkių pasibaigus kvotų sistemai: ūkininkai turės prisitaikyti gaminti pieną laisvos rinkos sąlygomis, t. y. siekdami išlikti konkurencingi, pieno gamintojai turės didinti gamybos efektyvumą. „To neįmanoma padaryti, nedidinant pieno gamybos lygio. Tai itin aktualu Europai, kurioje vyrauja šeimos ūkiai. Tiesa, vietos rinkoje atsiras ir nedideliems ūkiams, tačiau didžioji dalis pieno bus gaminama stambiose modernių technologijų fermose", - įsitikinęs T. Nikolia. Jo nuomone, ateitis priklauso automatinėms pieno gamybos sistemoms, nes darbo jėgos trūksta arba ji per brangi. Tokia tendencija stebima ir dabar. Be to, visiškai ar iš dalies automatizuotos fermos taptų patrauklesnės jaunimui, o ir vyresnio amžiaus ūkininkai ilgiau išliktų versle.

Kalbėdamas apie kompanijos ateities projektus T. Nikolia akcentavo, kad šiuo metu svarbiausia užbaigti automatinės melžimo karuselės tobulinimo procesą ir įdiegti joje bandos valdymo sistemą Herd Navigator, kuri itin tiksliai nustato rują, ketozės ir mastitų riziką. „Jei žvelgti dar toliau, einame integruotos pieno gamybos, paremtos tvarumo ir tausojimo samprata, keliu", - akcentuoja kompanijos viceprezidentas.

Melžimo automatizacija plinta ir Lietuvoje

Lietuvoje jau veikia 5 DeLaval VMS melžimo robotai, įrengiami dar du. Šakių r. ūkininkas Sigitas Stanaitis, auginantis 280 melžiamų karvių, taip pat ketina melžėjas keisti robotais. „Tokiai bandai pamelžti reikėtų 4 robotų", - skaičiuoja pieno gamintojas. Ūkininkas iš vienos karvės melžia apie 7 800 kg pieno. Pasak jo, nors gyvuliai ir dabar auginami rekonstruotoje karvidėje palaidai, tačiau, norint pritaikyti automatizuotą melžimą, reikia statyti naujus pastatus. „Technologijos paseno, pastatai seni, 16 vietų melžimo aikštelės jau per maža, tačiau svarbiausia - automatizavus melžimą nebeliktų žmogiškojo faktoriaus, reikėtų mažiau darbuotojų. Kvalifikuotų žmonių šiandieniniame kaime nėra daug", - apsisprendimą rinktis melžimo robotus motyvuoja S. Stanaitis.

Biržų r. ūkininkaujantis Vytautas Stankevičius šiek tiek atsargesnis ir ūkio plėtros su automatizacija nesieja. Ekologiškai beveik 300 karvių auginantis ir 14 vietų melžimo aikštelėje jas melžiantis biržietis ketina plėsti bandą iki 600. Gyvuliams laikyti jis numatė statyti naują karvidę, kurioje karvės bus melžiamos karuselėje, tiesa, ne automatinėje. „Visų gamintojų technika gera, tačiau renkantis ją, pirmiausia reikia atsižvelgti į galimybes įrangą prižiūrėti. Tai pagrindų pagrindas. O vertinant robotizaciją, ji man nepriimtina. Žmogaus ir gyvulio ryšį reikėtų išsaugoti", - kalba V. Stankevičius, ūkio plėtros projektui įgyvendinti jau pateikęs paraišką KPP 2007-2013 m. valdų modernizacijos priemonės paramai gauti.

Kad ateityje, automatizuotos sistemos taps dar labiau populiaresnės ir patrauklesnės, neabejoja Lietuvos žemės ūkio universiteto mokslininkas Rolandas Bleizgys. „Labai svarbu, kad automatinė technika tapo patikima, t. y. robotais jau galima pasitikėti. Remiantis tyrimų duomenims, daugumą melžimo funkcijų robotas atlieka patikimiau. Jo darbui neturi įtakos nei nuotaika, nei mėnulio fazė", - vertina R. Bleizgys. Ne mažiau svarbu, kad automatizuotos fermos šeimininkas gali daugiau laiko skirti šeimai ir jaustis tokiu pat žmogumi kaip ir miestietis.