Ekologinių ūkių savininkų pagrindinis rūpestis yra augalų apsauga nuo piktžolių, kenkėjų ir ligų. Lietuvos žemės ūkio universiteto profesoriaus Vytauto Pilipavičiaus duomenimis, ekologiškuose javų pasėliuose yra 1,7-1,8 karto daugiau piktžolių negu ten, kur taikomos tradicinės (chemizuotos) žemdirbystės sistemos. Todėl būtina ne tik laiku atlikti visas technologines operacijas, griežtai laikytis technologinės drausmės, bet ir taikyti specialias mechanizacijos priemones.

Ražienų skutimas - svarbi piktžolėtumą mažinanti technologinė operacija. Žemdirbiams siūlomi įvairios konstrukcijos skutikliai. Dar 1938 m. Žemės ūkio rūmų išleistoje knygoje „Žemės ūkio mašinos ir padargai" teigta, kad verstuvinis plūgas dirvos viršutinį sluoksnį gerai apverčia, šiaudgalius, piktžoles ir viską, kas buvo ant dirvos paviršiaus, paslepia. Šios medžiagos greitai pradeda pūti ir pataisoma dirvos struktūra. Joks skutiklis šio darbo taip gerai nepadaro.

Skutikliai

Į Lietuvą dabar įvežami plūgai-skutikliai, gaminami Norvegijos kompanijoje „Kverneland" ir Ispanijos įmonėje „Ovlac". Šių mašinų pagrindinis konstrukcijos elementas - verstuvas - yra trumpesnis, todėl viršutinis dirvos sluoksnis nekreipiamas į vagos dugną net ir dirbant 10-12 cm gyliu. Dirvos paviršiuje nelieka augalų liekanų. Dirvos plūgais-skutikliais ariamos vėliau 18-20 cm gyliu. Rekomenduojama šiuos padargus jungti su arimų volais. Taip sudaromos geresnės sąlygos piktžolių sėkloms sudygti, kurios vėliau sunaikinamos dirvas ariant. Kompanija „Kverneland" gamina 6, 7 ir 8 korpusų plūgus-skutiklius Ecomat. Šešių korpusų padargas Ecomat 6 yra 2,25 m darbinio pločio ir kainuoja apie 57 700 Lt (be PVM). Už arimų volą tenka pridėti 31 800 Lt. Plūgas-skutiklis Ecomat 6 su arimų volu turi būti kabinamas prie 120-150 AG traktoriaus.

Padargus ražienoms skusti rekomenduojama komplektuoti su tarpinių kultūrų sėjamosiomis, nes posėliniai augalai didina dirvų derlingumą ir mažina piktžolėtumą. Į šalį importuojama mechaninių, išcentrinių ir pneumatinių posėlinių kultūrų sėjamųjų, kurios lengvai pritaikomos įvairiems skutikliams.

Pigiausia posėlines kultūras (rapsus, aliejinius ridikus, baltąsias garstyčias ir kitus) į skutamas ražienas sėti išcentrinėmis mašinomis. Jos lengvai sumontuojamos prie įvairiausių mašinų ar traktorių. Šios sėjamosios gali būti varomos ir energetinių priemonių akumuliatoriais.

Išcentrinių sėjamųjų darbinis plotis lengvai keičiamas nuo 2 iki 24 m. Lenkiška bendrovės „Akpil" sėjamoji Poplon kainuoja apie 1 900 Lt. Austrijos kompanijoje „APV Technishe Produkte" gaminama išcentrinė sėjamoji KS-4 yra brangesnė ir kainuoja apie 2 730 Lt. Tačiau šio tipo posėlinės ir įsėlinės mašinos netolygiai paskleidžia sėklas.

Kur kas geresnė pneumatinių tarpinių kultūrų sėjamųjų darbo kokybė. Šio tipo mašinos tolygiai išsėja sėklas 1,5-12 m pločiu. Jos gali būti varomos energetinės priemonės akumuliatoriumi, hidrauliniu varikliu arba traktoriaus galios tiekimo velenu. Tačiau, palyginti su išcentrinėmis mašinomis, pneumatinės sėjamosios yra gerokai brangesnės. Kompanijos „APV Technishe Produkte" pneumatinės sėjamosios PS 250 M2, varomos akumuliatoriumi, kaina siekia 10 300 Lt. Tos pačios sėjamosios modifikacija, varoma hidraulinės sistemos, kainuoja apie 15 500 litų.

Mechaninės posėlinių augalų sėjamosios gaminamos konkretiems skutiklių modeliams. Jų darbinis plotis atitinka skutiklio plotį. Austrijos įmonės „Einböck" sėjamoji Mechanicbox 300 (darbinis plotis 3 m, atstumas tarp eilučių 17 cm) kainuoja apie 9 460 litų.

Plūgai

Svarbiausias ekologinių ūkių dirvos dirbimo padargas - plūgas. Geriausiai tinka dvisluoksniai plūgai, kurie viršutinį labiausiai piktžolių sėklomis, kenkėjais ir ligų pradais užterštą dirvos sluoksnį užverčia gerokai švaresniu apatiniu sluoksniu.

Tarybiniais laikais laukai buvo ariami trijų korpusų prikabinamais dvisluoksniais (PJa-3-35) ir pakabinamais (PD-3-35) plūgais. Jų arimo gylis siekė 25-35 cm, viršutinį sluoksnį užversdavo 12-18 cm sluoksniu. Dabar dvisluoksnius plūgus gamina firma „Sibagroprom/Altajselmaš-Holding", siūlanti dvisluoksnius 4 korpusų prikabinamus plūgus PJa-4-30 ir 3 korpusų modelius PJa-3-35.

Nors arimas dvisluoksniu plūgu mažina piktžolėtumą, tačiau rusiškų padargų konstrukcija atsilikusi nuo šių dienų reikalavimų: jie prikabinami, neapverčiami, tinkami tik varsniniam dirvos dirbimui.

Neturint dvisluoksnių plūgų, galima arti ir verčiamaisiais plūgais, kuriuos gamina daug kompanijų. Ariant lygaus arimo verčiamaisiais plūgais, laukas lieka lygus, suartas vienodu gyliu, be sumestinių ir išmestinių vagų. Todėl lengviau dirbti priešsėjinėmis žemės dirbimo mašinomis. Be to, sumažėja vandens erozija. Palyginti su varsniniais plūgais, ariant verčiamaisiais plūgais našumas išauga dešimtadaliu, o į jais įdirbtą lauką pasėtų javų derlingumas padidėja 12 procentų.

Kultivatoriai

Nuo priešsėjinio dirvos dirbimo gylio priklauso sėklų dygimo kokybė: pasėjus per giliai, sudygsta mažiau sėklų, pailgėja dygimo sparta, nelieka konkurencijos dygstančioms piktžolėms, mažėja derlingumas. Todėl ekologinės žemdirbystės ūkiams verta pirkti ne tradicinį noragėlinį padargą, o sukųjį stačiaašį kultivatorių (anksčiau vadintą vertikalių rotorių kultivatoriumi). Ši mašina įvairios mechaninės sudėties dirvos paviršių kultivuoja reikiamu 3-22 cm gyliu. Taip įdirbta dirva tinkamai paruošiama visoms kultūroms auginti (rapsams, javams, ankštiniams augalams, bulvėms, daržovėms). Sukieji stačiaašiai kultivatoriai lengvai jungiami su sėjamosiomis, kad vienu važiavimu dirva būtų paruošta sėjai ir pasėtos sėklos.

Nors sukieji stačiaašiai kultivatoriai populiariausi ES šalyse, tačiau juos perka ir rusai, ukrainiečiai, baltarusiai. Lietuvoje populiarumu išsiskiria kompanijos „Amazonen-Werke" KG tipo mašinos, gerai dirbančios ir akmenuotose, ir molingose dirvose. Kultivatoriai KG 3000 Super (darbinis plotis 3 m) su dantytuoju volu kainuoja 55 000 Lt. Mašina su siauraeiliu guminiu volu brangesnė (60 000 Lt).

Kalkinimo ir tręšimo mašinos

Parinkus tinkamą kalkių normą ir tolygiai jas paskleidus, didėja dirvų derlingumas, pagreitėja sideralų mineralizacija, mažiau suslegiami laukai. Į Lietuvą įvežamos kalkinimo mašinos, pagamintos Vokietijos kompanijose „Rauch" ir „Amazonen-Werke" bei Prancūzijos firmoje „Sulky-Burel".

Nedidelių plotų šeimininkams ir sodininkams tinka vokiškos Rauch UKS tipo mašinos, kurios gali būti nuo 0,8 iki 1,8 m darbinio pločio. Modelis UKS 120 (darbinis plotis 1,2 m) kainuoja apie 7 370 Lt. Pakabinamos barstomosios tolygiai skleidžia kalkes, mineralines trąšas, tinka įsėlinėms ir posėlinėms kultūroms pasėti. Jas galima naudoti smėliui ir druskai barstyti.

Agroserviso įmonėms, kooperatyvams, bendrovėms, didelių valdų šeimininkams rekomenduojama pirkti vokiškas Amazonen-Werke ZG-B tipo mašinas. Mažiausias modelis ZG-B 5000 jungiamas su 1,4 t traukos klasės traktoriais. Jos talpa 4 200 l, o sraigtinis kalkių ar trąšų sėjimo darbo elemento plotis - 10 m. Sraigtinis elementas kalkes ir miltines bei granuliuotas trąšas paskleidžia labai tolygiai visu darbiniu pločiu. Mašinoje gali būti įrengtas ir išcentrinis skleidimo elementas, kai tręšiama granuliuotomis trąšomis. Kalkinimo ir tręšimo mašinos kaina siekia apie 120 000 litų.

Sėjamosios

Dėl riboto mineralinių trąšų naudojimo ir nedidelio ekologinės žemdirbystės ūkių ploto verta pirkti mechanines sėjamąsias. Pirmenybė teikiama universalioms mašinoms, kurios gali būti jungiamos tiesiog su traktoriais arba pakabinamos ant priešsėjinio dirvos dirbimo padargo. Sudarius vieną agregatą iš sukiojo stačiaašio kultivatoriaus ir sėjamosios, vienas žmogus vienu metu galės ir dirvą įdirbti, ir augalus pasėti.

Ekologiniuose ūkiuose dirvos sėjai ruošiamos itin rūpestingai, todėl sėjos mašinose montuojami pleištiniai noragėliai. Lietuvoje populiarios vokiškos Amazonen-Werke D 9 serijos sėjamosios. Modelis D9-30 Super (darbinis plotis 3 m) su pleištiniais noragėliais kainuoja 35 000 Lt. Įmonė gamina mechanines sėjamąsias nuo 2,5 iki 6 m darbinio pločio.

Daug mokslinių tyrimų rodo, kad sėjant grūdinius augalus ne siauromis 2 cm pločio eilutėmis, o 6-8 cm juostomis, derlingumas padidėja 2-25 proc., taip pat mažėja pasėlio piktžolėtumas. Mat sėjant vėduokliniais noragėliais lieka mažesnis neužsėtas plotas tarp eilučių, todėl piktžolės labiau stelbiamos. Kad augalus būtų galima sėti 6-7 cm juostomis, kompanija „Amazonen-Werke" gamina papildomas detales pleištiniams noragėliams pertvarkyti į vėduoklinius. „Sulky-Burel" siūlo pleištinius, vėduoklinius, pleištinius su ribotuvais ir dvidiskius sėjamųjų noragėlius visoms įmonėje gaminamoms mašinoms.

Kai kurie žemdirbiai įsitikinę, kad sėjant kryžminiu būdu, t. y. važiuojant per dirvą skersine ir išilgine kryptimis, kai išberiama po 50 proc. sėklos normos, taip pat didėja derlingumas, mažėja piktžolėtumas. Tai patvirtina ir moksliniuose straipsniuose pateikiami duomenys.

Akėčios

Ekologiniuose ūkiuose pasėliams nuo piktžolių plitimo ir ligų apsaugoti taikomos mechaninės priemonės ir biologiniai preparatai. Piktžolėms naikinti naudojamos akėčios su lanksčiaisiais virbalais (pasėlių akėčios), kartais - tinklinės akėčios. Akėčiomis su lanksčiaisiais virbais dirbama prieš sudygstant kultūriniams augalams, jiems dygstant (bulvių, kukurūzų pasėlyje) ir sudygus. Kai dar augalai nesudygę, akėjama pasirodžius plonytėms baltoms piktžolių šaknelėms. Taip sunaikinama 40-70 proc. piktžolių.

Sudygę ir dirvoje įsitvirtinę augalai akėjami, jiems pasiekus 2-3 lapelių tarpsnį. Taip sunaikinamos jaunos piktžolės. Rekomenduojama akėti javus, žirnius, pupas, kukurūzus, bulves, daržoves, rapsus, braškes, ganyklas. Akėti patartina saulėtu oru, vidurdienį. Taip piktžolės greičiau išdžiūsta ir daugiau jų sunaikinama. Be to, sutrupinama pluta, pagerinama dirvos kvėpavimas ir vandens režimas.

Akėčios su lanksčiaisiais virbais gaminamos nuo 1,5 iki 24 m pločio. Virbų skersmuo siekia 6-8 mm. Lietuvoje populiariūs Austrijos kompanijos „Einböck" padargai. Modelis Einböck Aerostar 600 (darbinis plotis 6 m) kainuoja apie 10 750 Lt. Devynių metrų pločio modelio Aerostar 900 kaina siekia apie 15 500, o 12 m Aerostar 1200 - 23 600 litų.

Daržovių, kaupiamųjų kultūrų, medelynų tarpueiliams purenti naudojami tarpueilių kultivatoriai su rankinio valdymo mechanizmu. Juo dirbant, sumažinamos apsaugonės juostos, daugiau sunaikinama piktžolių.

Danijos gamykla „Kress&Co" ir Danijos firma „F. Puolsen" gamina jutiklinius kultivatorius. Augalų eilutes fiksuoja specialus sekimo įrenginys, o darbines purenimo dalis valdo hidrauliniai cilindrai. Taip tiksliai dirbant galima mažinti apsauginės zonos plotį, sunaikinti daugiau piktžolių mechaninėmis priemonėmis.

Purkštuvai

Naudojant brangesnius biologinius preparatus nuo augalų kenkėjų racionalu įsigyti purkštuvus su papildomo oro srauto sistema. Purškiant tokia technika preparato normą galima sumažinti 50 proc. Danijos kompanija „Danfoil" gamina lauko purkštuvus su ekonomiškais Eurofoil purkštukais. Viena iš pigesnių mašinų yra pakabinamas purkštuvas EAB-18-5-2-DK, kurio darbinis plotis 18 m, kaina 180 000 Lt. Purkšiant bulves nuo kolorado vabalų biologiniu preparatu Neem Azall TS (mimezalis), kurio kaina 220 Lt/l, reikia naudoti 2,5 l preparato ir 400-500 l vandens. Purškiama du kartus. Jei naudojamas naujos kartos purkštuvas su papildomo oro srauto sistema, preparato normą galima sumažinti iki 1,25 l/ha, o vandens - iki 50-100 l/ha. Taigi per metus vien tik biologiniams insekticidams būtų galima sutaupyti 550 Lt/ha. Kopūstams įprastai nuo kenkėjų apsaugoti reikia purkšti 3 kartus po 3 l/ha preparato. Jei purškiama pažangiu purkštuvu, sutaupoma apie 990 Lt/ha.

Kitos mašinos

Laukų piktžolėtumą mažina ir derliaus nuėmimas laiku. Žinoma, kad kietosios brandos pradžioje ant dirvos išbyra 19-20 proc. piktžolių sėklų. Užtęsus pjūtį 15-20 dienų, piktžolių sėklų padaugėja 1,3-1,4 karto.

Nustatyta, kad nuimant javus kombainais, šiauduose ir peluose yra 28-42 proc. piktžolių sėklų. Anksčiau kombainams gamintas specialus prietaisas PUN-5, kuris pelus ir susmulkintus šiaudus surinkdavo į prikabintą 45 m³ talpos priekabą ir išveždavo. Taip pavykdavo gerokai sumažinti piktžolėtumą, sudaryti geras augimo sąlygas įsėliams. Dabar šie prietaisai nebegaminami.

Galvijininkystės ūkiams verta silosuoti pieninės-vaškinės brandos javus, atsisakant tradicinio nuėmimo kombainais. Silosavimas sumažina darbo sąnaudas, išvengiama grūdų nuostolių, gaunama 1,3 karto daugiau pašarų apykaitos energijos. Be to, maždaug 40-50 mln. mažiau piktžolių sėklų patenka į dirvą.