Anykščių r. ūkininko Alvydo Jurkėno ūkis - ne iš stambiųjų: bendras dirbamos žemės plotas siekia 132 ha. Jei tokiame plote augtų vien grūdinės kultūros, šeimininkas su žmona Jolanta sako puikiausiai visus darbus patys nudirbtų. Bet sodas, kurio turi 12 ha, viską keičia - darbo genint vaismedžius, skinant, rūšiuojant ir parduodant obuolius užtenka ištisus metus.

„Niekaip nesuprantu, kodėl išmokos už sodus prilygintos pievoms", - negali atsistebėti Alvydas, tvirtindamas, kad iš viso ūkio būtent sodo priežiūra reikalauja daugiausia jėgų, laiko ir investicijų. Genėjimas, pomedžių ir tarpueilių priežiūra, skynimas, rūšiavimas, perrinkimas, realizavimas - jau žiūrėk, dar vieni metai apsisuko betupinėjant aplink obelis. „Pranašauja labai šaltą žiemą, jei spustelės koks 40 laipsnių speigas, jau daugiau nebeatsodinėsiu sodo", - prasitaria Alvydas.

Praėjusi žiema nemenkai pasikandžiojo: beveik visiškai išnyko Šampion ir Jonagold veislių obelys, apšalo Eliza, neatlaikė ir Auksis su nykštukiniais P22 poskiepiais. Pastaroji veislė yra vyraujanti sode, taip pat nemažai auginama Lodel veislės obelų. Ūkio šeimininkas pastebi, kad Lodel obelys labai bijo to periodo, kai pavasariop dieną pradeda kaitinti saulė, o naktį pašąla: kamienų žievė iš karto sutrūkinėja. Visai gerai praėjusios žiemos šalčius atlaikė Ligol, nieko nebijo Gloster (tiesa, vaisiams truputį trūksta skonio), Topaz - skanūs ir atsparūs, laiko išbandyti ir Orlovskoje polosatoje, Sinap orlovskij.

Geros veislės - nesensta

Alvydas sako, kad neseniai pasisodino Popierinių (vadinamųjų alyvinių) ir Paprastųjų antaninių obelaičių. „Gal ir nemadingai senųjų mūsų veislių pavadinimai skamba, bet pastebėjau, kad pirkėjai pastaruoju metu vis dažniau pageidauja būtent antaninių obuolių", - savo pasirinkimą aiškina Alvydas. O Popieriniai pasirinkti dėl ankstyvo derėjimo, mat vasaros prekybai vis trūksta obuolių. Iš vasarinių dar augina Konfetnoje bei Geneva Early - obuoliai sunoksta vienu metu, bet vaisių skonis radikaliai skiriasi: kas mėgsta saldumą, renkasi neišvaizdžius, bet labai saldžius Konfetnoje, o pasiilgę rūgštelės perka sodriai raudonus Geneva Early.

Turėdami įvairių veislių, Jurkėnai obuoliais prekiauja maždaug 10 mėnesių: pradeda vasariniais, o su pačių žiemiškiausių veislių obuoliais ištempia iki kitos vasaros pradžios. Laikyti nuskintą derlių turi kur - yra pasistatę dvi modernias saugojimo kameras. Žinoma, į jas krauna jau atrinktus kokybiškus, puikios prekinės išvaizdos obuolius, o štai prastesnius parduoda perdirbėjams, iš dalies spaudžia sultis Ažuožerių sodų sulčių gamybos ceche. Į butelius supilstytas pasterizuotas sultis parduoda Vilniaus turguose. Rudenį per savaitę pavyksta parduoti apie 40 litrų, o žiemą sulčių paklausa išauga: šeštadieniais parduoda net po 100 litrų, o trečiadieniais - perpus mažiau. Turguje realizuoja ir visus desertinius obuolius. Sodininkai patenkinti, kad jau turi savo klientų ratą. „Mes netgi obuolių dėžes pagal veisles sudedame į tas pačias vietas, kad pirkėjas iš karto atrastų savo pamėgtąsias", - aiškina Jolanta.

Ūkyje dar auginama 23 ha juodųjų serbentų bei 12 ha bulvių. Prie pastarųjų darbo irgi pakanka. Šiemet bulvių kainos geros - po 1,2 Lt už kilogramą iš karto po bulviakasio pirkėjai mokėjo. Deja, ūkininkams neramu, kiek nukasto derliaus iš viso beliks, mat apie 100 tonų bulvių dar spaliui neįpusėjus supuvo. Alvydas kaip tik tuo metu keliavo po Indiją, grįžo kupinas įspūdžių, o nuėjęs į sandėlius nustėro: aruodai sukritę perpus. Pajudinus tokia smarvė tvokstelėjo, kad viskas iš karto tapo aišku: bulves iki dvokiančios košės supūdė šlapiasis puvinys. Skubiai teko visus gumbus perrinkti, kruopščiai išrūšiuoti ir beliko laukti, kaip toliau bulvės laikysis. Ūkininkas sako, kad labiausiai puviniai puolė Riviera ir Agila veislių bulves, o atspariausios jiems pasirodė Beluga, Vineta ir Fasan. Bulvių sėklą Alvydas kasmet perka tik sertifikuotą, mat pastebėjo, kad sodinant savame ūkyje išaugintas bulves, derlingumas iš karto krenta - po trejų metų vos trečdalis potencialaus derliaus belieka.

Naujam stogui eilė dar neatėjo

Pastaraisiais metais ūkyje intensyviai atnaujinama technika. Įsigyti du nauji traktoriai, įvairių padargų. Kai pradėjo žemę arti su verčiamaisiais plūgais, laukai pastebimai išsilygino, tad dabar pradeda galvoti ir apie kitų kultūrų auginimą. Pavasarį planuoja pasėti 14 ha žirnių - ir dėl sėjomainos labai gerai, ir supirkimo kaina aukštesnė negu miežių, be to, žirniams reikia mažiau trąšų ir augalų apsaugos produktų. Kiaulių kompleksų šalia Ažuožerių yra ne vienas, tad jiems ir parduotų žirnių derlių. Alvydas sako, kad kviečius augindamas niekada nesistengia žūtbūt aukščiausios klasės „išspausti", tenkinasi antros klasės grūdų kategorija. Mat žemė Anykščiuose mažo našumo (ūkio žemių našumo vidurkis 35-37 balai), tad dideliems derliams išauginti milžiniškų sąnaudų prireiktų, kurios vargu ar atsipirktų.

Nukultų grūdų ilgai nelaiko, didžiąją dalį iš karto parduoda - vienais metais skaudžiai nusvilo belaukdamas geresnių kainų, tad daugiau laimės nebando. „Nesinori rizikuoti. Be to, ilgiau laikant, grūdų kokybė prastėja: tai vabaliukai kokie įsimeta, tai pelėsis, tai, žiūrėk, stoge skylė žiojėja, pro kurią sniego pripusto", - aiškina Alvydas. Kelerius metus augino grikius, bet kai vienais metais 35 ha grikių laukas taip ir užšalo belaukiant, kol subręs, daugiau jų nebesėja. „Laukiau šalnų, kad grikių grūdai subręstų, o po šalnų pradėjo taip lyti, kad teko grikius palikti žiemoti lauke", - nesėkmę iki šiol prisimena Alvydas.

Ūkininkas ne kartą naudojosi ES parama. Pati pradžia buvo pagal PHARE programą 2001 m. pirktas sodo inventorius. Vėliau padarė pertrauką, o kai buvo supaprastinta paramos teikimo tvarka, dvejus metus iš eilės parengė ir įgyvendino ūkio modernizavimo projektus pagal Kaimo plėtros 2007-2013 m. programą. Nupirktas priešsėjinis dirvos įdirbimo agregatas, purkštuvai laukams ir sodui, serbentų bei bulvių nuėmimo kombainai, krovininių automobilių ir kita reikalinga technika. Alvydas su žmona abu projektus parengė patys. Ūkininkai negali atsistebėti, kaip geranoriškai ir profesionaliai dirba Nacionalinės mokėjimo agentūros Utenos skyriaus darbuotojai. „Jokių problemų nekyla. Man tai atrodo kaip stebuklas", - sėkmingu bendradarbiavimu džiaugiasi Alvydas.

Kokie ateities planai? „Namui naujo stogo reikėtų", - tarsteli Jolanta. Bet Alvydui atrodo kitaip - namai kol kas palauks, dabar reikia dar vieną priekabą nupirkti, dirvų lygintuvo pasidairyti. „Jau po truputį renku dokumentus naujam projektui", - tyliai, kad žmona negirdėtų, prasitaria ūkio šeimininkas.