Kiekvieno darbuotojo darbo laikas turi būti apskaitomas. Įmonės, įstaigos ir organizacijos, norėdamos lanksčiau organizuoti darbą ir gamybą, darbo laikui apskaityti taiko suminę darbo laiko apskaitą. Pirmiausia tai tinka ir žemės ūkio sektoriui.

Darbo laikas - tai laikas, per kurį darbuotojas privalo dirbti jam pavestą darbą. Į darbo laiką įeina faktiškai dirbtas laikas, budėjimas darbe ir namuose, tarnybinės komandiruotės, tarnybinės kelionės į kitą vietovę, laikas, skirtas saugiai darbo vietai, įrankiams paruošti ir sutvarkyti, pertraukos darbe, kvalifikacijos kėlimo laikas darbovietėje ar mokymo centruose ir kiti teisės aktuose nustatyti laikotarpiai.

Kiekvieno darbuotojo darbo ir poilsio laiko paskirstymas per parą, savaitę ar apskaitinį laikotarpį arba kasdienio darbo (pamainos) pradžia ar pabaiga nustatoma pagal įmonės darbo tvarkos taisykles. Sudaromas darbo grafikas, kurį tvirtina administracija arba tai numatoma sudardant darbo sutartį. Darbo grafikai paskelbiami viešai ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki jų įsigaliojimo.

Darbuotojo dirbtas darbo laikas turi būti apskaitomas. Pagal Darbo kodeksą darbo laiko apskaita gali būti padienė, savaitinė ir suminė, tai priklauso nuo to, kaip darbuotojas dirba vienos pareigybės darbo krūviu. Paprastomis darbo sąlygomis darbo laikas (Darbo kodekso 144 str. 2 dalis) negali būti ilgesnis kaip 40 valandų per savaitę. Kasdienė darbo laiko trukmė neturi viršyti 8 darbo valandų. Išimtis gali nustatyti įstatymai, Vyriausybės nutarimai ir kolektyvinės sutartys. Maksimalus darbo laikas, įskaitant viršvalandžius, per 7 dienas neturi viršyti 48 valandų. Bet yra tokių ekonominės veiklos sričių kaip transportas, telekomunikacijos, paštas, žemės ūkis, žemės ūkio produkciją perdirbančios bei energetikos įmonės, gydymo bei globos (rūpybos) įstaigos, žvejybos laivai ir kitos ekonominės veiklos sritys, reikalaujančios nepertraukiamo (budėjimo) darbo dienos režimo. Tokiam darbo laikui apskaityti yra taikoma suminė darbo laiko apskaita.

Laiko apskaitą lemia darbo pobūdis

Suminė darbo laiko apskaita gali būti taikoma, kai dėl darbo pobūdžio, darbo ar gamybos sąlygų negalima iš anksto nustatyti ir/ar laikytis kasdienės ar savaitės darbo laiko trukmės, todėl darbo laiko apskaita turėtų būti tvarkoma, remiantis ilgesniu negu vienos dienos ar savaitės darbo laikotarpiu.

Įmonės, įstaigos ir organizacijos, norėdamos lanksčiau organizuoti darbą ir gamybą, darbo laikui apskaityti taiko suminę darbo laiko apskaitą. Remiantis teisės  aktais, įvedus suminę darbo laiko apskaitą, leidžiama nustatyti ilgesnę darbo dienos trukmę, negu nurodyta Darbo kodekso 144 str. 2 dalyje, darbuotojo darbo laiko sumavimą per apskaitinį laikotarpį, savo viršnorminio darbo laiko kompensavimo tvarką. Tokia darbo laiko apskaitos forma gali būti taikoma vienam darbuotojui ar darbuotojų grupei, nustatant jų darbo ir poilsio kaitą per parą, savaitę ar apskaitinį laikotarpį, kasdienio darbo (pamainos) pradžią ir pabaigą. Suminės darbo laiko apskaitos įvedimo klausimai yra sprendžiami pačioje įmonėje. Jos įvedimo tvarką reglamentuoja Darbo kodekso 149 str. Jame nustatytos darbo laiko apskaitos įvedimo sąlygos, darbo tokiomis sąlygomis organizavimo tvarka, atlikto viršnormatyvinio darbo kompensavimo būdai ir kt.

Suminė darbo laiko apskaita netaikoma asmenims iki 18 metų, darbuotojams, kurie šalių susitarimu dirba ne visą darbo laiką. Nuo 2010 m. rugpjūčio 1 d. esant būtinumui suminė darbo laiko apskaita gali būti taikoma bet kuriose įmonėse, įstaigose ir organizacijose, atskiruose cechuose, baruose ir atskiriems darbams.

Jeigu suminės darbo laiko apskaitos laikotarpiu darbuotojas dėl nuo darbdavio priklausančių priežasčių dirba mažiau, negu tai darbuotojų kategorijai nustatytas darbo valandų skaičius, už faktiškai dirbto laiko ir nustatyto darbo laiko skirtumą yra apmokama kaip už prastovą (DK 149 str. 2 dalis). Apskaitiniu laikotarpiu viršytas nustatytas darbo valandų skaičius kompensuojamas darbuotojo pageidavimu: sutrumpinama darbo diena, suteikiama poilsio diena darbo, kolektyvinėje sutartyje ar darbo tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka arba papildomai apmokama kaip už viršvalandinį darbą.

Taikymo ribos

Taikant suminę darbo laiko apskaitą, apskaitinio laikotarpio trukmė žemės ūkio įmonių, žemės ūkio produkciją perdirbančių ir žvejybos įmonių darbuotojams nustatoma darbo, kolektyvinėse sutartyse arba darbo tvarkos taisyklėse, atsižvelgiant į darbų sezoniškumą. Ji negali būti ilgesnė kaip vieni metai. Jei darbų pobūdis ir sąlygos leidžia, turi būti taikomas ne ilgesnis kaip keturių mėnesių suminės darbo laiko apskaitos laikotarpis. Šių įmonių darbuotojų darbo laiko trukmė per apskaitinį laikotarpį neturi viršyti tai darbuotojų kategorijai nustatyto darbo valandų skaičiaus, apskaičiuoto pagal savaitės darbo laiko trukmę (40 valandų). Kasdieninio nepertraukiamojo poilsio tarp darbo dienų (pamainų) trukmė neturi būti trumpesnė kaip 11 valandų iš eilės, savaitės nepertraukiamasis poilsis negali būti mažesnis kaip 35 valandos, poilsio dienos suteikiamos darbo grafikuose nustatytu laiku.