23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2010/11
Subalansuotas racionas – produktyvumo ir sveikatingumo garantas
  • J. Ramanauskienė
  • Mano ūkis

Gerai subalansuotas karvių racionas yra pagrindinis pieno ūkio sėkmės veiksnys. Geriausių rezultatų pasiekiama, kai produktyvios pieninės karvės, turinčios aukštą genetinį potencialą, šeriamos subalansuotu pašarų racionu.

Karvės turi gauti pagrindinių maisto medžiagų reikiamais kiekiais ir santykiais, kurie atitinka gyvulio amžių, laktacijos laikotarpį, pieningumą, laikymo sąlygas ir kitus veiksnius. Karvių virškinimo trakte vyksta sudėtingi procesai. Jie priklauso nuo to, kiek ir kaip šeriama, kokios kokybės pašarai ir koks jų santykis.

Didžiojo prieskrandžio mikroorganizmų poreikiai

Tinkamai subalansuotas racionas iš geros kokybės pašarų garantuoja optimalų karvių didžiojo prieskrandžio turinio ekosistemos funkcionavimą ir fermentacijos procesų aktyvumą.

Didžiojo prieskrandžio mikroorganizmai sintetina savo ląstelių baltymus iš amoniako, kuris pasigamina, suskaidžius pašarų baltymus. Vėliau karvių plonosiose žarnose mikrobiniai baltymai suskaidomi iki aminorūgščių, rezorbuojami į kraują ir panaudojami gyvulio reikmėms. Racione trūkstant baltymų, silpsta mikroorganizmų veikla, sulėtėja ląstelienos virškinimas. Karvė mažiau ėda, atsiranda neigiamų pieno produktyvumo pokyčių ir sveikatos problemų. Baltymų stokos priežastis gali būti ir labai didelis, selekcijos nulemtas karvių produktyvumas. Tuomet prieskrandžių mikroorganizmai tiesiog nepajėgia pagaminti tiek amino rūgščių, kiek reikėtų galimam produktyvumui pasiekti. Bet šerti pieningą karvę daug prieskrandyje skaidomo baltymo turinčiu pašaru nėra teisingas sprendimas. Mikroorganizmai nesugebės pasisavinti viso susidariusio amoniako, o nepanaudota jo dalis pasišalins iš organizmo. Racione turi būti ir pašarų, kurių baltymai neskaidomi didžiajame prieskrandyje, jie nepakitę keliauja į plonąjį žarnyną ir ten rezorbuojami. Tokių baltymų yra rapsų sėklų išspaudose ir sojų pupelių rupiniuose.

Kad prieskrandžių ekosistema gyvuotų, reikalinga fermentacijos energija. Tai iš pašarų gaunama energija, būtina mikrobinių baltymų sintezei iš amoniako. Šios energijos šaltinis yra angliavandeniai (krakmolas ir cukrus). Šių medžiagų karvės gauna su žoliniais pašarais. Geriausias energijos šaltinis yra grūdai, cukrinių runkelių griežiniai, šakniavaisiai. Svarbu, kad tokie „energingi" pašarai būtų šeriami kartu su pašarais, turinčiais didžiajame prieskrandyje skaidomų baltymų. Pavyzdžiui, grūdus šerti kartu su rapsų, sėmenų išspaudomis. Per didelis fermentacijos energijos kiekis racione (pvz., per daug maltų grūdinių pašarų) nenaudingas, nes mikroorganizmai lengvai įsisavinę teikiamą energiją, pagamins per daug fermentacijos rūgščių. Sumažėjęs didžiojo prieskrandžio turinio pH slopina pačių mikroorganizmų veiklą, taigi ir ląstelienos virškinimą, o tai lemia ir produktyvumo mažėjimą.

Parūgštėjęs prieskrandžių turinys - vienas iš acidozės požymių. Remiantis moksliniais tyrimais, rekomenduojama koncentratų paros normą melžiamoms karvėms sušerti per 3-4 kartus (ne daugiau kaip 4 kg per vieną kartą).

Išlaikyti prieskrandžių mikrofloros ekosistemos stabilumą - sunkus ir patirties reikalaujantis darbas.

Subalansuotas racionas - sveikesnė karvė

Svarbu stebėti, kaip racionas veikia karvių sveikatą ir jų produktyvumą. Pastebėjus nepageidaujamų pokyčių, būtina koreguoti šėrimą. Reikėtų atkreipti dėmesį į karvių apetitą, ar noriai jos ėda, koks prieskrandžių prisipildymas, atrajojimas, ar išmatose yra nesuvirškintų pašaro dalelių. Ilgiau šeriant nesubalansuotu racionu, gyvuliai suserga medžiagų apykaitos ligomis.

Gyvuliai turėtų būti šeriami tik kokybiškais ir visaverčiais pašarais. Šviežiais stambiaisiais pašarais galvijai šeriami ganykliniu laikotarpiu, o tvartiniu laikotarpiu - silosuotais ar džiovintais stambiaisiais pašarais. Svarbu, kokioje brandos stadijoje yra pjaunami stambieji pašarai, kiek juose ląstelienos, kokios jų skonio savybės, koks taikytas konservavimo metodas ir laikymo sąlygos. Pašarai turi būti saugūs, tik tuomet gaunama saugi žmonių sveikatai produkcija.

Karvių apetitas didėja kartu su primilžiu. Pašarų suvartojimas priklauso ne tik nuo jų kokybės, maisto medžiagų kiekio, paruošimo, šėrimo dienotvarkės, bet ir nuo pašarų išdalijimo būdo. Suvartojimą labai padidina pašarų mišiniai. Tokia žolinių ir kitų stambiųjų pašarų šėrimo technologija yra ekonomiška, gyvuliai nebegali išsirankioti mėgstamų pašarų, o susmulkintas iki tinkamo dydžio dalelių pašaras teigiamai veikia didžiojo prieskrandžio fermentacijos procesus.

Sudarant racioną būtina atsižvelgti ir į karvės kondiciją. Norint gauti maksimalią pieno produkciją, svarbu išlaikyti tinkamą apsiveršiavusių karvių kondiciją ir išlaikyti ją visais produkcijos tarpsniais. Periodiškas kondicijos vertinimas leidžia geriau suprasti energijos balanso kitimus atrajotojų organizme, anksčiau diagnozuoti karvių sveikatos sutrikimus, išvengti vaisingumo problemų, išsiaiškinti šėrimo klaidas bei prognozuoti pieno produktyvumo dydį.

Raciono įtaka produktyvumui

Racionas turi tiesioginę įtaką pieno kiekybiniams ir kokybiniams rodikliams. Pieno sudedamosios dalys (ypač baltymai ir riebalai) tarpusavyje susijusios ir kinta priklausomai nuo raciono sudėties. Šeriant daug ląstelienos turinčiu pašaru piene didėja riebalų kiekis, bet dėl energijos trūkumo silpnėja prieskrandžių mikroorganizmų veikla, taigi mažėja primilžiai ir pieno baltymų kiekis. Riebalų kiekį piene didina daug virškinamosios ląstelienos turintys pašarai: geros kokybės šienas, silosas, cukrinių runkelių griežiniai. Nustatyta, kad pieno baltymingumui įtakos turi pašarų baltymai ir raciono energinė vertė. Didžiajame prieskrandyje skylančių baltymų gausu žoliniuose pašaruose, miežių, kviečių miltuose. Didžiausios laktacijos laikotarpiu pieno baltymų sumažėja, nes mikroorganizmai nepatenkina išaugusio aminorūgščių poreikio. Šiuo laikotarpiu rekomenduojama į racionus įterpti prieskrandyje neskaidomų, tik plonosiose žarnose įsisavinamų baltymų, kurių gausu rapsų išspaudose ir sojos pupelių rupiniuose. Galima naudoti specialius augalinės kilmės baltymų priedus.

Pieno laktozės kiekis tiesiogiai susijęs su primilžiais. Sėkmingai laktozės gamybai ir pieno produkcijai racione turi pakakti lengvai įsisavinamos apykaitos energijos. Vienas iš tinkamiausių pašarų ankstyvuoju laktacijos periodu yra kukurūzų silosas.

Pieno šlapalo (urėjos) kiekis yra svarbus karvių šėrimo indikatorius. Šeriamo visaverčiais pašarais suaugusio sveiko gyvulio organizme baltymų apykaita yra normali, t. y. su pašaru gauto azoto kiekis lygus išsiskyrusiam azoto kiekiui. Mažą šlapalo koncentraciją, o kartu ir mažą pieno produktyvumą, lemia nepakankamas baltymų kiekis racione. Didelę reikšmę turi ir raciono energinė vertė. Jei energijos netrūksta, prieskrandžių mikroorganizmai aktyviau vykdo savo baltymų sintezę ir neleidžia daliai amoniako virsti šlapalu. Ganykliniu laikotarpiu pieno šlapalo rodikliai gali būti didesni dėl žolėje esančių lengvai virškinamų baltymų. Kada racione baltymų daugiau negu reikia organizmui, jis šlapalo pavidalu išskiriamas su pienu ir šlapimu. Taigi pašarai naudojami neefektyviai.

KOMENTARAS

Dr. Arūnas Rutkauskas, veterinarijos gydytojas

Pieno ūkio sėkmė išties labai priklauso nuo karvių raciono. Tačiau norint apskaičiuoti ir sudaryti optimalų racioną, būtina turėti kokybiškų pašarų atsargas ir tikslius pašarų tyrimų duomenis. Pašarus ne tik reikia ištirti, bet ir tinkamai laikyti. Kiekviena technologinio proceso metu įsivėlusi klaida gali brangiai kainuoti. Dėl suplėkusio, rūgštaus siloso ar supelijusių šiaudų, patekusių į pašarų dalytuvą, galima patirti daug nuostolių. Šias ir kitas klaidas bandoma kompensuoti, naudojant kai kurias mineralines medžiagas (kreidą, kalkakmenį ir kitas) arba įvairius toksinus neutralizuojančius produktus.

Net jei pašarai paruošti tinkamai ir atitinka visus kokybės reikalavimus, o racionas gerai subalansuotas, reikėtų periodiškai atlikti kraujo biocheminį tyrimą specializuotose laboratorijose ir sulaukti specialistų patvirtinimo, kad gyvulio organizmas įsisavina jam racione pateikiamas maisto medžiagas. Atliekant periodinius tyrimus, greičiau pastebėsime makro/mikroelementų nepriteklių ir greičiau bus galima imtis prevencinių priemonių. Taip sutaupoma ir laiko, ir pinigų.