Rudens darbymečio technika ir arti, ir skusti

Ekstremalūs metai žemės ūkiui javapjūte nesibaigė. Prasidėjus rudens darbymečiui, ne vienas žemdirbys sprendė galvosūkį: arti ar įdirbti minimaliai? Atšiaurios žiemos numarinti žiemkenčiai, pavasarį pasėliuose telkšančios balos ne vieną ūkininką paskatino atsigręžti į tradicinę žemdirbystę ir rudenį dirvas suarti.

Kad šiemet į laukus išvažiavo daugiau plūgų, byloja ir žemės ūkio technikos įmonių prekybos rezultatai. Šiemet plūgų parduota daugiau negu įprasta. Pasak Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Biržų r. biuro vedėjo Kęstučio Armono, akivaizdžiai matyti, kad rajone daugiau suartų laukų. „Prie plūgų ūkininkai grįžta dėl įvairių priežasčių. Vieni nori piktžoles sunaikinti, kiti pagerinti dirvos struktūrą, kad pavasarį laukuose netyvuliuotų ežerai", - svarsto specialistas. Be to, kai kurie žemdirbiai minimaliai įdirbtuose laukuose kūlė mažesnį derlių.

Į klausimą arti ar nearti, K. Armono nuomone, vienareikšmiško atsakymo negalima pateikti. Žemės dirbimo technologiją ir laiką reikėtų pasirinkti priklausomai nuo oro sąlygų. Pavyzdžiui, pernai vėliau (spalio pabaigoje lapkričio pradžioje) žieminius pasėję žemdirbiai išlošė. „Vėliau sėti žiemkenčiai peržiemojo geriau, o tie, kas paskubėjo ir sėjo rugsėjo pirmomis dienomis, pavasarį skaičiavo didelius nuostolius", - vertina K. Armonas. Jis pabrėžia, kad svarbiausias grūdų augintojo tikslas - gauti kuo didesnį derlių kuo mažesnėmis sąnaudomis. Svarbiausias minimalios žemdirbystės privalumas - mažesnės laiko ir degalų sąnaudos.

Dėl šios priežasties atsiranda vis naujų minimalios žemdirbystės gerbėjų. Pasvalio r. ūkininkas Antanas Butkus šiemet įsigijo Vogel&Noot Terra Flex skutiklį ir pirmą kartą į minimaliai įdirbtą dirvą pasėjo žieminius kviečius. „Kadangi ūkyje žemė sunki, nuskutus reikėjo paviršiaus grumstus sutrupinti. Sėją baigiau rugsėjo 20 d.", - patirtimi dalijasi ūkininkas.

Skutiklių konstrukcija

Kokiu skutikliu diskiniu ar noraginiu įdirbti dirvas, priklauso nuo dirvos sudėties, auginamų augalų ir kitų veiksnių. K. Armonas pataria dirbant žemę improvizuoti. „Pravartu turėti ir diskinį, ir noraginį skutiklį", - tikina jis.

Biržų ir Pasvalio krašte populiariausia „Biržų žemtiekimo" siūloma technika. Įmonė siūlo skirtingo darbinio pločio austriškus Vogel&Noot Terra Disc ir prancūziškus Quivogne Diskator diskinius skutiklius. „Vogel&Noot Terra Disc skutikliai gali būti nuo 3 iki 6 m darbinio pločio, prikabinami ir pakabinami. Kiekvienas diskas apsaugotas patikima apsaugos sistema", - pristato skutiklio konstrukcijos ypatybes įmonės technikos pardavimų vadovas Dainius Remeika. Diskiniu skutikliu reikėtų dirbti, praėjus kelioms valandoms po javų pjūties. „Taip supurename žemę, sudaiginame pabiras ir piktžoles, susmulkiname ir sumaišome likusias ražienas. Per kelias valandas saulė nesunaikina mikroorganizmų, todėl šiaudai greičiau mineralizuojasi", - paaiškina K. Armonas, pabrėždamas, kad apie 12 cm gyliu dirbantis diskinis skutiklis nėra tinkama mašina rapsų, kurių šaknys giliai išsišakojusios, ražienoms skusti. Jis labiau pritaikytas javų ražienoms įdirbti, be to, pranašesnis lengvose dirvose, kuriose gausu daugiamečių piktžolių.

Rapsų ražienoms įdirbti tinkamesni noraginiai skutimo agregatai. Austrijos kompanija „Vogel&Noot" gamina kelių modelių noraginius skutiklius - Terra Cult, Terra Mix ir Terra Flex. Pasak K. Armono, šios konstrukcijos skutikliai vienu važiavimu gerai paruošia dirvą sėjai.

Plūgų paklausa išaugo

Austriška technika prekiaujančios bendrovės „Biržų žemtiekimas" vadovas Viktoras Rinkevičius, vertindamas skirtingų žemės dirbimo sistemų agregatų paklausą, patvirtina, kad plūgai tapo vėl madingi, tačiau nemažėja ir skutiklių pardavimai. „Ūkininkai taupo, sėdami rapsus skutikliais. Tokia technologija pastaruoju metu populiarėja", - sako V. Rinkevičius.

Plūgai kompanijos „Vogel&Noot" asortimente užima svarbiausią vietą. Juos įmonė gamina ilgiausiai - nuo 1872 m. Tad plūgų konstrukcija itin ištobulinta. Austriški plūgai paklausūs ir dėl labai geros kokybės plieno. Labiausiai apkraunamos plūgo dalys gaminamos iš pagal specialią technologiją prisotinto anglimi ir boru plieno.

„Anksčiau rudenį buvo rekomenduojama arti 25 cm ir didesniu gyliu. Dabar patariama arimo gylį mažinti iki 20 cm. Arimas ekonomiškai brangus žemės dirbimo būdas, tačiau ariant sunaikinama daugiau piktžolių, dirva vienodžiau supurenama, daugiau oro į ją patenka, o pavasarį ji greičiau įšyla", - arimo naudą įvardija K. Armonas.

Dirvos struktūrą galima atstatyti ir gilaus purenimo purentuvais, kurie dirba 70 cm ir didesniu gyliu. „Biržų žemtiekimas" prekiauja Quivogne purentuvais.