Apsaugotieji riebalai - tai iš palmių riebalų rūgščių distiliato gaminami vadinamojo kalcio muilo produktai, kurių įmaišoma į karvių pašarą arba jie duodami gryni. Apsaugotųjų riebalų priedus jau beveik 30 metų gamina danai. Jie vartojami pažangiausiuose Danijos pieno ūkiuose, daugelyje Europos šalių, taip pat ir Lenkijoje, Latvijoje. Koks šių priedų poveikis karvių produktyvumui, tirta ir Lietuvoje.

Kad karvė gamintų pieną, jai reikia energijos, kurią gauna su pašaru. Ėsdama žolę, ji gauna reikalingo augalinio aliejaus, tačiau dėl sudėtingos virškinimo trakto struktūros jo įsisavina labai mažai. Be to, aliejus didžiajame prieskrandyje neigiamai veikia angliavandenių fermentaciją. Kad netrikdytų didžiojo prieskrandžio veiklos, o patektų į plonąją žarną ir ten būtų virškinami, riebalai turi būti apsaugoti nuo skilimo.

Dažniausiai energijos nepakanka didelio produktyvumo ir ankstyvosios laktacijos karvių racionuose. Tai neigiamai veikia karvių sveikatą, produktyvumą, turi įtakos pieno sudėties rodikliams ir reprodukcijai. Jeigu procesas trunka ilgai, gyvuliai gali susirgti alimentine distrofija. Energetinių medžiagų trūkumas tiesiogiai veikia hipotalamo ir hipofizės sistemą bei skydliaukės ir antinksčių funkcijas. Dėl to sutrinka šių liaukų hormoninė veikla, sukeliamas neigiamas poveikis kiaušidėms arba sėklidėms. Sumažėjus folikulus stimuliuojančio (FSH) ir liuteinizuojančio (LH) hormonų koncentracijai, karvėms sutrinka lytinis ciklas, jos nerujoja, sunkiai apsivaisina, žūsta embrionai (slaptas abortas). Per didelis energijos kiekis racione taip pat neigiamai veikia karvių reprodukcijos sistemą. Dėl energijos pertekliaus racione gyvuliai nutunka, kiaušidėse susidaro riebalinės infiltracijos, gimdos sienelėje išsivysto riebalinis audinys.

Racionams energija papildyti tinka riebalai, ypač apsaugotieji, kurių sudėties pagrindas sočiosios riebalų rūgštys. Riebalai turi apie 2,25 karto daugiau energijos negu angliavandeniai ir baltymai (atitinkamai 9,2 kkal/g, 4,1 kkal/g ir 4,1 kkal/g). Beje, riebalai gali sudaryti 3-5 proc. (ne daugiau kaip 8 proc.) raciono sausosios medžiagos. Per didelis riebalų kiekis racione sumažina struktūrinės ląstelienos virškinimą, apetitą, sukelia viduriavimą, piene sumažėja riebalų ir baltymų koncentracija. Nesočiųjų riebalų rūgščių perteklius racione toksiškai veikia prieskrandžio bakterijas ir daro neigiamą poveikį fermentacijos procesams. Riebalų rūgštys susijungusios su kalciu sudaro muilą. Todėl duodant karvėms riebalų, kalcis turi sudaryti 0,9-1 proc.  raciono sausosios medžiagos. Organizmui labai svarbios riebalų rūgštys, kurių molekulinėje grandinėje yra 18 ir 20 anglies atomų. Šių rūgščių organizmas nesintetina. Jas gyvuliai turi gauti su pašarais.

Tyrimai poveikiui išaiškinti

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos gyvulininkystės specialistai atliko 6 parodomuosius apsaugotųjų riebalų poveikio karvių sveikatai, didžiojo prieskrandžio mikroorganizmų veiklai ir organinės medžiagos virškinamumui bandymus. Vienas iš tyrimų buvo vykdomas Šilutės r. ūkininkės Virginijos Macijauskienės ūkyje. Bandymas truko 3 mėnesius. Kontrolinėje ir bandomojoje grupėje buvo po 25 karves. Abiejų grupių karvės tiriamuoju laikotarpiu visą parą buvo ganomos vienodo maistingumo žolynuose ir šeriamos vienodo maistingumo visaverčiais kombinuotaisiais pašarais. Kombinuotųjų pašarų jos gaudavo individualiai pagal pieno primilžį (350 g/kg). Tiriamuoju laikotarpiu bandomosios grupės karvėms papildomai buvo duodama po 0,4 kg per parą apsaugotųjų riebalų produkto (NLM 66).

Pagal gamintojo deklaraciją, jis sudarytas iš augalinės kilmės išgrynintų riebalų ir gali būti naudojamas grynas arba sumaišytas su koncentratais bei kitais pašarų priedais. Tai sausas granuliuotas produktas, kuriame yra kalcio muilo ir augalinių prisotintų monogliceridų, digliceridų ir trigliceridų. Priedo sudėtis: žali riebalai - 92 proc. ; pelenai - 6; kalcis - 4 proc., nikelis - < 5 ppm. Žaliuose riebaluose yra 85 proc. riebiųjų rūgščių (miristino, palmitino, stearino, oleino, linolino. Energinė apsaugotųjų riebalų priedo vertė galvijams 32,7 MJ AE/kg.

Bandymo metu buvo stebimas karvių sveikatingumas, apetitas, įmitimas, sergamumas mastitu ir kitomis ligomis, rujų intensyvumas, apsivaisinimas.

Įtaka pieno kiekiui ir sudėčiai

Tiriamuoju laikotarpiu abiejų grupių karvių primilžiai buvo nustatomi kartą per savaitę. Be to, kartą per mėnesį pagal nustatytą grafiką buvo atliekami planiniai kontroliniai karvių melžimai (iš viso 13). Bandomosios grupės karvių primilžiai tiriamuoju laikotarpiu buvo didesni negu kontrolinių vidutiniškai 4-7 kg pieno per parą. Tyrimo metu iš bandomosios grupės karvių buvo primelžta vidutiniškai po 29,5, o iš kontrolinių 23,6 kg pieno per dieną.

Riebalų koncentracija abiejų grupių karvių piene buvo didesnė negu bazinė ir siekė vidutiniškai 4,01 proc. Pieno riebumas labiausiai priklauso nuo genetinių veiksnių ir šėrimo. Trūkstant racione gerai pasisavinamos žalios ląstelienos, didžiajame prieskrandyje fermentacijos procese susidaro per mažai acto rūgšties, kuri yra būtina pieno riebalų sintezei vykti. Dėl to sumažėja riebalų koncentracija piene. Papildžius racioną pašarais, kuriuose yra daug gerai pasisavinamos ląstelienos, riebalų kiekis piene greitai padidėja. Tyrimo metu abiejų grupių karvės buvo šeriamos gausiai, todėl apsaugotųjų riebalų įtaka pieno riebumui neišryškėjo.

Pieno baltymingumas abiejų grupių karvių piene taip pat buvo didesnis už bazinį: bandomųjų karvių piene vidutiniškai 3,17, o kontrolinių - 3,44 proc. Pieno baltymingumą lemia karvių veislė, genetinės savybės, riebalų koncentracija piene ir, be abejo, šėrimas. Remiantis bandymų tyrimais, apsaugotieji riebalai neturėjo jokios įtakos pieno baltymingumui.

Tiriant laktozės kiekį nustatyta, kad jos buvo daugiau bandomųjų karvių piene - vidutiniškai 4,77 proc. (kontrolinių - 4,59 proc.). Laktozė - pagrindinis angliavandenis piene. Kiekvienas jos mikrogramas suriša apie dešimt kartų didesnį vandens kiekį, todėl laktozės koncentracija pieno liaukoje yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių pieno kiekį. Laktozė sintetinama pieno liaukoje iš gliukozės.

Urėjos koncentracija bandomosios grupės karvių piene siekė vidutiniškai 30, o kontrolinės - 32 mg/%, t. y. buvo 2 mg/% didesnė už normą. Urėjos kiekis piene - fermentacijos proceso didžiajame prieskrandyje ir karvių mitybos lygio indikatorius. Kai jos yra mažiau negu norma, vadinasi racione trūksta baltymų. Kai urėjos piene per daug - karvės gauna per daug baltymų. Pagal jos koncentraciją piene galima spręsti, ar racione pakanka energijos ir baltymų bei ar tinkamas jų santykis. Tiriamuoju laikotarpiu apsaugotųjų riebalų įtaka urėjos kiekiui piene nenustatyta.

Poveikis didžiojo prieskrandžio veiklai

Bandymo metu tirti ir didžiojo prieskrandžio turinio biocheminiai ir mikrobiologiniai rodikliai. Didžiojo prieskrandžio turinio mėginiai bandymo pradžioje ir pabaigoje buvo paimti iš tų pačių karvių. Tyrimai atlikti Lietuvos veterinarijos akademijos laboratorijoje. Nustatyta, kad tyrimo pradžioje ir pabaigoje didžiojo prieskrandžio turinio biocheminiai ir mikrobiologiniai rodikliai kito fiziologinės normos ribose    

Didžiojo prieskrandžio pH yra svarbus rodiklis, nuo kurio priklauso prieskrandžio mikroorganizmų veikla ir fermentacijos procesas. Normalu, kai šis rodiklis yra 5,5-7,3 ribose. Tokia aplinka yra palanki didžiojo prieskrandžio mikroorganizmų veiklai. Optimalus karvių didžiojo prieskrandžio turinio pH yra 6,3-6,8. Ląstelieną skaidantys mikroorganizmai aktyviausi būna, kai prieskrandžio pH yra 6,0-6,8, o krakmolą skaidantys mikroorganizmai - kai 5,5-6,0.

Tiriamo prieskrandžio turinio bakterijų redukcinis aktyvumas buvo normalus (77,5-138). Sveikų karvių didžiojo prieskrandžio turinio mikroorganizmai reagentą (metileno mėlį) redukuoja ne ilgiau kaip per 3 minutes, kai aplinkos temperatūra 20-22° C.

Fermentacijos procese didžiajame prieskrandyje išsiskiria dujos - per minutę apie 0,5-1 l. Didžiąją jų dalį sudaro anglies dioksidas (60-70 proc.) ir metanas (30-40 proc.). Be jų didžiajame prieskrandyje atsiranda šiek tiek azoto, vandenilio, deguonies ir kitų dujų, tačiau jos greitai sunaudojamos didžiajame prieskrandyje vykstančiose cheminėse reakcijose. Kai racione trūksta angliavandenių ir baltymų, dujų išsiskiria mažai. Ne daug dujų prieskrandyje išsiskiria, kai gyvuliai serga acidoze, kai jame vyksta puvimo procesai arba gyvuliai badauja.

Jeigu fermentacijos procesas didžiojo prieskrandžio turinyje vyksta normaliai, Einhorno sacharometre per valandą išsiskiria 1-2 cm³ dujų. Tiriamų pavyzdžių gliukozės rūgimo reakcija buvo normos ribose.

Lakiosios riebalų rūgštys yra pagrindinis energijos šaltinis karvėms. Iš jų karvės gauna apie 70 proc. energijos. Jos susidaro didžiajame prieskrandyje, vykstant fermentacijai. Veikiant mikroorganizmams, prieskrandyje angliavandeniai rūgsta, skyla aminorūgštys ir vyksta kiti procesai. Riebalų lakiųjų rūgščių koncentracija didžiajame prieskrandyje svyruoja nuo 60 iki 150 mmol/l. Tai labai priklauso nuo raciono sudėties. Kai racione trūksta angliavandenių arba karvės šeriamos nepakankamai, lakiųjų riebalų rūgščių išsiskiria mažiau negu norma. Tiriamuose didžiojo prieskrandžio turiniuose  bandymo pradžioje ir pabaigoje lakiųjų riebalų rūgščių buvo užtektinai.

Pirmuonys galvijų didžiojo prieskrandžio turinyje sudaro apie trečdalį visų mikroorganizmų. Jie skaido krakmolą, celiuliozę ir hemiceliuliozę. Žuvusios infuzorijos yra mikrobinių baltymų dalis. Tai visaverčiai baltymai. Mikrobiniai baltymai didžiajame prieskrandyje nėra skaidomi. Suskaidyti plonajame žarnyne jie panaudojami pieno baltymams sintetinti. Abiejų grupių karvių didžiojo prieskrandžio turiniuose infuzorijų kiekis bandymo pradžioje ir pabaigoje buvo nevienodas. Bandomosios grupės karvių prieskrandyje ir bandymo pradžioje, ir pabaigoje jų buvo daugiau negu kontrolinių.

Bandymo metu nustatyta, kad apsaugotieji riebalai neigiamos įtakos virškinimo procesams ir didžiojo prieskrandžio mikroorganizmų veiklai neturėjo.

Papildomų išlaidų nauda

Bandomosios grupės karvės tiriamuoju laikotarpiu buvo produktyvesnės negu kontrolinės, todėl ir už jų pieną gauta daugiau pajamų. Taip pat Bandymo metu bandomosios grupės karvių gamybiniai ir ekonominiai rodikliai buvo aukštesni negu kontrolinių.

Remiantis bandymų rezultatais, praėjus savaitei nuo bandymo pradžios, pagerėjo bandomosios grupės karvių apetitas ir pradėjo sparčiai didėti pieno primilžis. Kontrolinėje grupėje šių pakitimų nebuvo. Bandomosios grupės karvių rujos buvo ryškesnės ir jos geriau apsivaisino negu kontrolinės. Bandomosios karvės mažiau reagavo į šėrimo ir laikymo sąlygų pakitimus, o svarbiausia - už bandomosios grupės karvių pieną gauta daugiau pajamų negu už kontrolinių.