Ekonomistai pastebi, kad sunkmečiu, esant šalyje dideliam šešėlinės ekonomikos mastui, įstatyminė ir mokestinė bazės negali būti efektyvios. Mokesčių našta didinama oficialiai apskaitomai ekonomikai, tuo tarpu šešėlinės ekonomikos dalyviai išvengia mokesčių, taip skurdindami šalies biudžetą. Seime įregistruotas Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimo projektas, kurio autoriai siūlo sugrąžinti PVM lengvatas kai kurioms paslaugoms ir prekėms, tarp jų mėsai, paukštienai ir žuvims ir neriboti lengvatinio PVM tarifo galiojimo laiko.

Projekto iniciatorių teigimu, panaikinus PVM lengvatas padidėjo atitinkamų paslaugų ir produktų kainos, sumažėjo vartojimas, įplaukos į biudžetą. Žemės ūkio produkcijos gamintojai ir perdirbėjai pritaria lengvatinio PVM tarifo sugrąžinimui ir siūlo taikyti jį taip pat vaisiams, daržovėms, pieno produktams. Beveik vienbalsiai teigiama, kad sumažinus PVM, atsigaus vartojimas. Ir priešingai - didesnis PVM skatina šešėlinį verslą. Lietuvos agrarinės ekonomikos mokslininkai daro išvadą, kad sunkmečiu šešėliniam verslui atviriausi yra mėsos ir vaisių bei daržovių sektoriai. Kaip tik šiais produktais daugiausia prekiaujama turguje, kuris yra viena iš pagrindinių šešėlinės ekonomikos virsmo vietų.

Mūsų pašnekovai pateikia ir daugiau argumentų, pagrindžiančių PVM dydžio aktualumą.

Nikolajus DUBNIKOVAS, Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos tarybos narys

Valstybė turėtų remti vartotoją ir žemdirbį. Mažesnis PVM atsilieptų teigiamai apyvartai ir gero produkto įperkamumui - tai privalumas vartotojui, o žemdirbį padidėjęs vartojimas skatintų daugiau auginti ir gaminti. Valstybė nenukentėtų, nes didėtų vartojimas, apyvarta. Kitas teigiamas veiksnys - pagerėtų mūsų produkcijos konkurencingumas, palyginti, pavyzdžiui, su lenkiškais produktais, kuriems taikomas kur kas mažesnis PVM. Taigi pirmiausia padidėtų lietuviškos produkcijos vartojimas, o tai turėtų teigiamos įtakos gamybos grandžiai. Dabar dėl didesnio PVM mūsų geros kokybės produktai konkurencinėje kovoje pralošia. Be abejo, turi būti mechanizmas, kuris sukontroliuotų mūsų prekybininkus, kad jie nepasinaudotų PVM sumažinimu savo pelno maržai didinti.

Kai buvo krizės gaisras, tas laikinas PVM padidinimas, siekiant greitai surinkti didesnę pinigų sumą, pasinaudojant inercija, buvo pateisinamas. Tačiau matome, kad palaipsniui ekonomikos rodikliai gerėja. Dabar reikia nedelsiant atstatyti, tai kas buvo, t. y. panaudoti ekonomikos skatinimo mechanizmus - sumažinti ar panaikinti PVM.

Andriejus STANČIKAS, Lietuvos pieno gamintojų asociacijos tarybos pirmininkas

Šiandieninėje situacijoje PVM yra svarbesnis vartotojui, nes dėl didesnių mokesčių maisto produktų kaina padidėjo. Konkuruoti su lenkiškais gaminiais, kurie yra mažiau apmokestinti, sudėtinga. Tiesa, lenkai savo gamybos produkcijai taiko mažesnį PVM, o, pavyzdžiui, kiniškiems produktams jis sudaro 22 proc. Taigi palaikomi vietiniai gamintojai ir skatinamas vietinio produkto vartojimas. Nukritus zloto kursui, į Lenkiją apsipirkti važiavo ne tik lietuviai, bet ir vokiečiai, čekai. Kiek palikome ten pinigų? Štai rezultatas: išvežame pinigus svetur ir vartojome ne lietuviškus, o lenkiškus produktus skatindami jų, o ne savo šalies ekonomiką. Lietuviškam tikram produktui, pagamintam iš lietuviškų žaliavų, PVM iš viso neturėtų būti taikomas, o užsienietiškai produkcijai jis turėtų būti dar labiau padidintas. Tai būtų naudinga ir žaliavos gamintojui, nes padidėjus vartojimui, augtų poreikis.

Pati valstybė didina kainas, nustatydama ne tik didesnį PVM, tam turi įtakos ir visi kiti mokesčiai, kuriais apkraunami žemės ūkio produkcijos gamintojai, perdirbėjai ir prekybininkai. Produkto kainoje atsispindi ir PVM, ir visi kiti mokesčiai.

Linas SASNAUSKAS, „Pieno žvaigždžių" vykdomasis direktorius

Vertinant Lietuvos pieno rinkos dydį, pieno produktų PVM sudaro iš viso daugiau kaip 200 mln. litų. Tokią sumą sumoka į šalies biudžetą pirkėjai ir vartotojai, pirkdami pieno produktus. Žmonėms, kurie sunkmečiu uždirba mažiau arba yra netekę darbo, tai didžiulė našta. Kad vartotojams ji būtų mažesnė, pramonė, kuri irgi moka mokesčius valstybei, greičiau atsigautų ir būtų skatinamas jos vystymasis, mes ne kartą siūlėme: mažinkime PVM, pasinaudokime Vakarų šalių patirtimi, įvertinkime, kiek pagyvėja pirkimas ir vartojimas. PVM galutinėje produkto kainoje sudaro apie 17 proc. Šitiek būtų galima atpiginti produktus.

Koks turėtų būti PVM maisto produktams, turi skaičiuoti ekonomistai. Lenkijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, turtingesnėse Suomijoje ir Švedijoje šis mokestis mažesnis negu mūsų šalyje. Lietuva negali atiminėti pinigų iš gyventojų ir krauti jų į biudžetą. Tai didelė prabanga, ypač sunkmečiu. Neteisinga kaltinti pieno produktų grandinės dalyvius dėl kylančių kainų, kai pati valstybė nededa pakankamai pastangų joms mažinti. Mūsų pelno maržos minimalios, pusę metų dirbame nuostolingai, o valstybė pasiima 21 proc. produkto kainos. Valstybei labai patogu, kai kainos auga, nes PVM surenkama daugiau, tačiau vartojimas mažėja. Valstybė neturi jokio intereso jį mažinti, tačiau padidėjus vartojimui, lėšų būtų surenkama tiek pat.

Kuo produktai pigesni, tuo daugiau vartotojai jų perka. Aišku, yra produktų, kurių žmonės nepirks daugiau, pavyzdžiui, pieno, kurio išgeriama tiek, kiek išgeriama. Bet brangesnių gaminių, pavyzdžiui, sūrių, sūrelių, jogurtų, būtų nuperkama daugiau, jei jie atpigtų. Tai skatintų konkurencingumą, didintų gamybos pajėgumą, leistų įmonėms mokėti didesnius atlyginimus darbuotojams, didesni mokesčiai būtų sumokami ir valstybei. Būtų galima didinti ir žaliavos kiekius, ir jos supirkimo kainas. Padidėjęs vartojimas skatintų šalies ekonomiką. Labai keista, kad valdžios vyrai tvirtina, kad sumažėjus PVM, niekas nepasikeistų. Kaip įmanoma sumažinus valstybės naštą, nesumažinti produkto kainos?

Virginijus KANTAUSKAS, „Utenos mėsa" generalinis direktorius

Daugumoje Europos valstybių maisto produktams taikomas dvigubai ir net dar mažesnis negu Lietuvoje PVM. Produktai nebrangsta šiaip sau. Šiuo metu brangsta grūdai. Jei vertintume įmonių balansus, vargu, ar rastume dirbančių su 30-40 proc. pelnu. Dauguma ir Lietuvos, ir užsienio valstybių įmonių stengiasi išlaikyti 3-5 proc. pelno maržą. Rinka viską reguliuoja.

PVM aktualus klausimas. Valdininkai nekėlė triukšmo, kai produktai dėl PVM pabrango: PVM mėsai padidėjo nuo 5 iki 21 proc. Labiausiai tai pajuto tie gyventojai, kurie gauna mažas pajamas ir perka pigiausius produktus. Tai paskatino bujoti šešėlinį verslą. PVM maisto sektoriui turi būti mažesnis. Ne kartą teikėme siūlymus ir prašėme jį sumažinti. Mažėjant pajamoms, socialinėms išmokoms, brangstant energijai ir kitiems ištekliams, tai būtų labai naudinga ne tik vartojimui, bet ir pažabotų šešėlinį verslą. Negi pamiršome, kad kai PVM buvo sumažintas nuo 18 iki 5 proc., prekyba padidėjo pusantro karto? Kodėl bandoma įrodyti, kad sumažintas PVM jokios įtakos neturės? Statistika - tvirtas argumentas PVM sumažinti. Geras pavyzdys ir kitos šalys, kuriose PVM nulinis, tačiau jų biudžetas dėl to nenukenčia. Dabar Lietuvoje sukasi užburtas ratas: kai mažėja produktų pardavimai, bandoma išlaikyti apyvartas, didinant jų kainas.

Zofija CIRONKIENĖ, Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė

Dėl didelio PVM tarifų skirtumo Lietuvos bulvių, daržovių ir vaisių augintojai pralaimi konkurencinę kovą su kitų Europos valstybių augintojais. Ypač sudėtinga konkuruoti su kaimynine Lenkija, nes ten šviežioms daržovėms taikomas lengvatinis 3 proc. PVM - skirtumas susidaro net 18 proc. Kokios pasekmės? Visų pirma tokia situacija daro patrauklią šešėlinę prekybą, skatina vartotojus savo reikmėms daržovėmis apsirūpinti Lenkijoje (tereikia nuvažiuoti, pavyzdžiui, į Suvalkus, kad pamatytume mūsų tėvynainių grūstis vaisių ir daržovių skyriuose prekybos centruose), o smulkiuosius augintojus sulaiko nuo registracijos PVM mokėtojais.

Antra, akivaizdu, kad prekybos įmonės padidėjusį PVM užkrovė ant augintojų pečių, sumažindamos supirkimo kainas ir padidindamos įvairius mokesčius. Kiekvieno mažmeninės prekybos tinklo mokesčių dydžiai ir jų pavadinimai skiriasi - tai gali būti mėnesio/ketvirčio/metų apyvartos (už ką - sutartyse nenurodoma), logistikos (už prekių išvežiojimą po parduotuves), komercinius (vienkartinis už kiekvienos naujos tinklo parduotuvės atidarymą), prekių nudžiūvimo ir kt. (tiesa, po balandžio 1 d. jie įvardijami jau nebe mokesčiais, o nuolaidomis), tačiau esmė yra ta, kad augintojams, mėnesiui pasibaigus, daržovių pardavimo kaina sumažėja iki 14 proc., kurie yra nurašomi iš augintojų kreditinės sąskaitos.

Prekybos tinkluose daržovės ir bulvės negali kainuoti brangiau negu prekyvietėje, nes pirkėjams tai bus nepatrauklu. Bėda ta, kad vienur prekės yra apmokestinamos 21 proc., kitur - ne, ir didžiąją to skirtumo dalį turi padengti augintojas.

Mažesnis PVM daržovėms ir vaisiams būtų bene vienintelė priemonė sušvelninti ūkių prarastas pajamas dėl pastaraisiais metais drastiškai sumažėjusių kainų. Nors šiais metais bulvių ir daržovių kainos yra išskirtinai geros, bet derlius beveik trečdaliu mažesnis, o jo laikymosi kokybė blogesnė, todėl apie pajamas už 2010 m. derlių dar anksti kalbėti. Didelę dalį potencialios rinkos mūsų augintojai yra tiesiog priversti užleisti lenkiškai produkcijai, nes nepajėgia pasiūlyti konkurencingų kainų. Augintojų situaciją apsunkina ir išaugusios mažmeninės prekybos įmonių galios.

Privalu suprasti, kad daržovių auginimo sektorius jautriausiai reaguoja į nelygiavertes sąlygas rinkoje. Būdamas smulkus, fragmentuotas, tiekdamas rinkai greitai gendančią, po derliaus nuėmimo chemijos priemonėmis neapdorotą, bet vietos vartotojams labai reikalingą produkciją, šalies daržovių augintojų sektorius nepajėgus atsilaikyti prieš lenkiškos produkcijos invaziją ir prekybos tinklų diktatą. Iki 2010 m. vasario mėnesio augintojai savo produkciją pardavinėjo žemesnėmis negu savikaina kainomis, t. y. mažiausiomis ES. Kainos drastiškai mažėjo nuo 2008 m. - 30 proc. mažesnės už 2005-2007 m. vidurkį, 2009 m. - 30 proc. mažesnės už 2008 m., nors gamybos sąnaudos per visą šį laikotarpį tik augo.

Yra ir dar vienas niuansas - didelis PVM sudaro nuolatinį apyvartinių lėšų stygių PVM mokėtojams. Augintojai privalo atsiskaityti su Valstybine mokesčių inspekcija anksčiau negu su jais atsiskaito produkcijos pirkėjai, ir tai sudaro daugiau negu šeštadalį apyvartos.

PVM įtaka galutinei produktų kainai yra akivaizdi. Kai šeštadalį kainos sudaro PVM, nereikia stebėtis, kad daržovės brangesnės negu daugumoje ES šalių, kur PVM tesiekia 0-7 proc. Produkto kainą vartotojui sudaro logistikos, administravimo ir kt. išlaidos, pelno marža, produkto kaina rinkoje ir PVM. Kiekviena kainos sudedamoji dalis koreguoja galutinę kainą, todėl yra neetiška teigti, kad mažesnis PVM tarifas kainos nesumažins. Bendroje ES rinkoje daržovių rinkos kainos vienodėja, kitos sąnaudos taip pat visiems auga panašiai, tik PVM Lietuvoje vienas didžiausių, todėl ir turime bene didžiausias kainas.

Iš didelio PVM didžiausią naudą turi šešėlinis verslas, o ne mažmeninės prekybos įmonės, kurios moka šį mokestį. Manau, kad aršioje kovoje už vartotoją, prekybos įmonės nesiryžtų piktnaudžiauti sumažėjusiu PVM, o pasistengtų juos pervilioti iš prekyviečių sumažėjusiomis kainomis. Galų gale ir prekyvietėse kainos turėtų lygiuotis į mažmeninės prekybos centrų kainas. Bet kuriuo atveju, tai būtų nauda vartotojui.

Darius KVIKLYS, Lietuvos verslinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos" direktorius

Mūsų asociacija, LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės institutas ne kartą kreipėsi į valstybines institucijas dėl PVM sumažinimo sodininkystės prekinei produkcijai. Iš esmės pritariant šiam pasiūlymui, vis dėlto buvo motyvuota, kad dėl PVM tarifo sumažinimo galimi dideli nuostoliai valstybės biudžetui, todėl paliktas galioti ankstesnio dydžio PVM tarifas. Mes norėtume atkreipti dėmesį į tai, kad dėl sodininkystės šakos specifikos versliniai sodai, kuriuose pagrindines sąnaudas sudaro ne materialinių priemonių įsigijimas, o darbo jėgos sąnaudos (apie 65 proc. metinių išlaidų), kasmet turi neigiamą PVM balansą. Pavyzdžiui, didžiausius Lietuvos verslinius sodus turinčios bendrovės „Aukštikalnių sodai" ir „Naradava" kasmet patiria po 150 tūkst. litų nuostolių.

PVM sumažinimas sodininkystei būtų stipri parama, o nuostoliai Valstybei būtų nedideli. Šiuo metu Lietuvoje užaugintos prekinės vaisių produkcijos parduodama už 6 mln. Lt ir sumokoma apie 1 mln. Lt PVM, o sumažinus mokestį iki 5 proc., PVM sudarytų apie 0,3 mln. Lt.

Šiuo metu taikomas PVM mokestis apsunkina konkurenciją Lietuvos versliniuose soduose išaugintai produkcijai. Daugelyje ES šalių PVM šių šakų produktams sudaro maždaug 5 proc. Tokiu būdu pigesnė importinė produkcija Lietuvoje iškreipia rinkos sąlygas ir apsunkina vietinės produkcijos realizavimą. Versliniai sodai ir uogynai taip pat nevienodai konkuruoja su smulkiaisiais augintojais, kurie be jokių mokesčių pardavinėja savo produkciją turguose. Pastaroji prekybos forma stambiesiems augintojams, pateikiantiems prekinę aukštos kokybės produkciją, netinka dėl per mažų apimčių.

**********************************

Šešėlinė prekyba vargu ar būtų įmanoma, esant pakankamam apsirūpinimui bei mažesnėms kainoms oficialioje prekyboje. Lietuvoje pertekliniais produktais reikėtų laikyti pieną ir pieno produktus, jautieną, grūdus ir jų produktus, kiaušinius. Tuo tarpu kiauliena, paukštiena, daržovės, vaisiai ir uogos yra papildomai importuojami gyventojų poreikiams tenkinti.

Daugumos žemės ūkio produktų kainos Lietuvoje yra mažesnės už vidutines ES šalyse (išskyrus kiaušinius ir kiaulieną), tačiau didesnės nei kaimyninėje Lenkijoje (išskyrus jautieną ir grūdus). Tad esant Lietuvos rinkoje aukštoms kiaulienos, kiaušinių ir kitų produktų supirkimo kainoms, įmanoma tiek maršrutinė prekyba (kai verslininkai perka prekes užsienyje ir importuoja jas perpardavimui turguose arba mažose parduotuvėse), tiek masinis gyventojų apsipirkimas kaimyninėje šalyje. Eksporto ir importo analizė rodo, kad Lietuvos pieno gamintojai, galvijų augintojai, paukštynai ir vaisių bei daržovių perdirbėjai labai priklauso nuo išorinių rinkų situacijos.

Prielaidos žemės ūkio ir maisto produktų šešėlinės ekonomikos augimui Lietuvoje susiformavo 2008-ųjų pabaigoje, kai smarkiai sumažėjo Lenkijos zloto kursas. Nuo 2009 m. pradžios išaugęs PVM tarifas žaliai mėsai labai paveikė mėsos sektorių, kur beveik pusei gaminamos produkcijos PVM padidėjo 14 procentinių punktų, o nuo rugsėjo mėnesio dar papildomai 2 procentiniais punktais. Šios dvi priežastys pakeitė vartotojų pasirinkimą. Dalis Lietuvos gyventojų maisto produktus pirko Lenkijos šiaurryčių regionuose, kita dalis - didino turgaus prekybos apimtis. Per 2009 metus mažmeninė prekyba prarado daugiau kaip 20 proc. apyvartos. PVM tarifų skirtumas 14-18 procentinių punktų tarp Lenkijos ir Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų šalių rinkose buvo lemiamas veiksnys išaugusiai apsipirkimo ir maršrutinei prekybai.

Du trečdaliai ES šalių net ir krizės laikotarpiu maisto produktams taiko sumažintus tarifus, kurie savo dydžiu yra artimi kaimyninių šalių tarifams. Taip siekiama išvengti nereikalingų rinkos pranašumų kitos šalies atžvilgiu. Lietuvoje situacija priešinga - krizės laikotarpiu mokesčius mokantys rinkos dalyviai palaipsniui praranda vartotojus vidaus rinkoje. Juos nukonkuruoja šešėlinės ekonomikos verslas. Lietuvoje krizės laikotarpiu mėsos perdirbimo įmonės palaipsniui prarado turėtas rinkos pozicijas.

Lietuvoje sparčiai auga kiaulienos šešėlinė prekyba. Tokią prielaidą leidžia daryti labai smarkus oficialiai iš Lenkijos importuojamos produkcijos apimčių kritimas, nors Lenkijos kiaulienos eksportas 2009 metais, palyginti su 2007-aisiais, nemažėjo.

Dėl skirtingų mokesčių politikos apmokestinant vartotoją PVM, kainų skirtumas toje pačioje rinkoje ganėtinai didelis: prekyboje - 21 proc., turguje - 0 (neskaitant fiksuoto mokesčio užsiimti prekyba bei turgaus administracinių rinkliavų). Turgus, it laisva ekonominė zona, kur už nedidelį savivaldybių nustatytą mokestį laisvai realizuojama dažniausiai perpirkta žemės ūkio produkcija.

Mokesčių politika turgui yra palanki, todėl kainų tendencijas diktuoja prekeiviai. Dėl PVM pakeitimo padidėjus mėsos kainoms, 2009 metų sausio mėnesį turgaus kainos taip pat išaugo, nors tam priežasčių nebuvo.

Mėsos dominavimas turgaus prekyboje iš dalies patvirtina šio produkto šešėlinės ekonomikos grėsmes. Mažmeninės prekybos ir mėsos perdirbimo įmonės, taikančios 21 proc. PVM tarifą, neturi vienodų konkurencinių sąlygų su turgaus prekeiviais (šie nemoka PVM) arba gyventojais, apsiperkančiais Lenkijoje (3-7 proc. PVM). Dėl to 2009 m. mėsos pardavimai mažmeninėje prekyboje sumažėjo per 20 proc., o turguje išaugo 3 procentais.

Esamoje situacijoje PVM tarifo skirtumo tarp Lenkijos ir Lietuvos rinkų didinimas vertintinas kaip lenkiškų produktų pirkimo ir nelegalaus importo į Lietuvos turgus rėmimas. Lenkiškos produkcijos konkurenciniai pranašumai šešėlinės ekonomikos verslo pavidalu išryškėjo turguje. Turgus tampa ta prekybos zona, kur mokesčiai, palyginti su mažmenine prekyba, skiriasi beveik penktadaliu, o kainų skirtumas - apie 10 proc. Kasmet Lietuvos biudžetas vien iš mėsos prekybos turguose praranda apie 60 mln. Lt, kurie nusėda pas turgaus prekybos tarpininkus.

Siekdami sudaryti vienodas konkurencines sąlygas visose rinkos grandyse, prekyboje ir turguje, Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto ekonomistai siūlo sumažinti dabar galiojantį 21 proc. PVM tarifą iki 9 procentinių punktų tiems maisto produktams, kuriems buvo taikomos PVM lengvatos iki 2009 metų sausio 1 d., arba didžiųjų miestų turgaus prekeiviams (išskyrus ūkininkus ir mėsos įmones), prekiaujantiems mėsa ir mėsos gaminiais, peržiūrėti ir nustatyti žymiai didesnį fiksuotą pajamų mokesčio dydį.

Komentaras

Kokia Jūsų pozicija dėl PVM mažinimo žemės ūkio gaminamai ir perdirbamai produkcijai?

Žemės ūkio ministras Kazys STARKEVIČIUS

PVM lengvatos duoda tik trumpalaikį efektą pirkėjui, nes galiausiai visos kainos sugrįžta į buvusį lygį ir vartotojas šioje situacijoje nelaimi, laimi tiekėjas ir pardavėjas. Kaip parodė praktika, Latvijoje PVM yra padidintas ir yra didesnis nei pas mus, Lenkija taip pat šį mokestį padidino šiems produktams. O iš užsienio importuojamoms prekėms taikomas nulinis PVM tarifas.

Atsakymas į klausimą DELFI interneto konferencijoje 2010-10-20