Beveik 11 tonų aukso spalvos kukurūzų grūdų - po tiek iš kiekvieno hektaro šiemet atseikėjo L. Stonkuvienės agroserviso įmonės laukai. Kukurūzai grūdams šiame ūkyje auginami ketvirti metai, šiemet jiems buvo skirta per 400 ha. Karšta vasara paspartino brandą, burbuolės sunoko 2-3 savaitėmis anksčiau negu įprastai, tad kombainai į laukus išvažiavo baigiantis pirmajam spalio dešimtadieniui. Pjūtis baigta per 10 dienų.

„Šie augalai turi ir pliusų, ir minusų. Kai atsisakėme auginti cukrinius runkelius, pakeitėme juos kukurūzais ir kol kas tikrai nenusivylėme", - sako įmonės valdytojas Aleksandras Stonkus. Net pernai, kai pašarinių kviečių grūdų kaina buvo nukritusi iki 250-300 Lt/t, kukurūzai savo kainą išlaikė - už juos mokėta maždaug 500 Lt/t. Ne tik geresnė kaina, bet ir derlingumas didesnis: tiesiai iš kombaino atskirais metais byrėdavo ir po 14 t/ha. Išdžiovinus garantuotai lieka 9 t/ha. Šiemet atskiri laukai atseikėjo po 12 t/ha, vidutiniškai prikulta po 10,80 t/ha, grūdų drėgnumas 28-29 proc., tad planuojama, kad išdžiovinus bus gautas 9-9,5 t/ha vidutinis aruodinis derlius.

Auginti nesudėtinga, bet rizikinga

Pasak A. Stonkaus, kukurūzų grūdams rinka yra puiki, pirkėjų gausu ir Lietuvoje, ir užsienyje, tad dėl realizacijos problemų nekyla - svarbu užauginti. Šiemet kukurūzų kainos turėtų siekti apie 700 Lt/t. Žinoma, reikia įvertinti tai, kad auginant kukurūzus rizika yra didelė, nes prastais metais grūdai gali ir visai neprinokti.

Kukurūzų auginimas, palyginti su kviečiais, nėra labai brangus. Nereikia naudoti fungicidų, pakanka tik patręšti ir nupurkšti herbicidais, mat kol kas Lietuvos dar nepasiekė kukurūzų ligos ir kenkėjai. Žinoma, plečiantis plotams, žaladarių neišvengiamai atsiras. „Praktiškai vegetacijos pradžioje per 1-2 mėnesius viską, ko reikia augalams, atiduodi, ir rūpesčiai pasibaigia, toliau kukurūzai auga patys", - aiškina ūkio agronomas Jaunius Stonkus.

Kukurūzus sėja anksti - darbus susiplanuoja taip, kad iki gegužės 1 d. jie būtų pasėti. Jei sėja vėluojama, grūdų derliaus jau neverta tikėtis - vėlesnės sėjos kukurūzai tinkami tik silosui. Žinoma, anksti pasėjus didėja rizika, kad daigams gali pakenkti šalnos. Tačiau per ketverius auginimo metus šalnos, nors jų ir buvo, rimčiau nepakenkė. „Yra tam tikrų specifinių dalykų, kuriuos įvykdžius šalnų nereikia per daug bijoti", - iki galo visų paslapčių nelinkęs atskleisti ūkio valdytojas. Dar vienas didelis kukurūzų pliusas, kad juos galima labai ilgai atsėliuoti - 3-5 metus auginti toje pačioje vietoje, o teoriškai įmanoma kukurūzus po kukurūzų sėti net iki 20 metų. Tai ypač geras priešsėlis kitoms kultūroms - galbūt net pats geriausias, aišku, išskyrus juodąjį pūdymą.

Kukurūzų veisles ūkininkas renkasi pusiau hibridines - jos atsparesnės aplinkos sąlygoms. Be to, ir ūkio geografinė padėtis yra dėkinga - pačiuose Lietuvos pietuose. Didžioji dalis kukurūzams skirtų plotų užsėjama veislės Auxxel sėkla. „Auxxel kos kas mums geriausia. Derlius stabilus - mažiau kaip 10 t/ha grūdų nebūna", - pasirinkimą aiškina J. Stonkus. Dar keturių veislių kukurūzai pasėti bandymų lauke - jei kuri pasirodys tinkama, augins didesnius plotus. Svarbiausi kriterijai renkantis veislę - kuo ankstyvesnė branda (FAO skaičius nuo 160 iki 190) ir geras derlingumas. Sėklą perka tik sertifikuotą, jos normą parenka tokią, kad hektare augtų 90-100 tūkst. stiebų. Pasak ūkio agronomo, geriausia, kai ant vieno stiebo užauga viena burbuolė: tada ji būna didelė, grūdai stambūs, vienoje burbuolėje sunoksta apie 500 grūdų.

Reikia galingos technikos ir našių džiovyklų

Kaip techniškai reikia pasiruošti, norint auginti kukurūzus grūdams? Be specialių sėjamųjų, kukurūzams reikia specialiai (jau gamykloje) paruoštų kombainų ir priedų prie jų: tai visai atskira pjaunamoji (nuimamų eilučių skaičius turi atitikti sėjamosios eilutes), kuri turi burbuolių skabytuvę ir stiebų smulkintuvą. Pasak A. Stonkaus, su nepritaikytu kombainu net neverta bandyti pjauti kukurūzų - tai tik technikos laužymas. Kukurūzų lapai ir stiebas į kombainą nepatenka, jie iš karto pjaunamojoje susmulkinami ir paskleidžiami dirvos paviršiuje. Du kombainai - Claas Lexion 580 ir 600 - per dieną nupjauna iki 100 ha ir prikulia apie 1 000-1 200 tonų kukurūzų grūdų.

Be to, planuojant auginti kukurūzus grūdams, būtina turėti itin galingas džiovyklas. Stonkų ūkyje jau projektuojant džiovyklą buvo atsižvelgta į tai, kad ateityje ji bus naudojama kukurūzų grūdams džiovinti. Tai Law-Denis džiovykla, kurios našumas 71 t per valandą. Ši džiovykla skiriasi nuo daugelio Lietuvoje naudojamų pirmiausia tuo, kad yra apšiltinta ir dėl to labai ekonomiška. Be to, joje įdiegtas itin aukštas kompiuterizacijos lygis, leidžiantis operatyviai valdyti sudėtingą džiovinimo procesą, matyti drėgmės ir temperatūros parametrus nuo grūdų patekimo į džiovyklą iki pat jų išėmimo iš jos.

Kukurūzų pjūtis paprastai pradedama 10 val. ryto ir kuliama iki aštuonių vakaro. Kombainai dirba visiškai nesustodami, pripildytą kompensacinę priekabą skubiai pakeičia kita - technikos operatoriai bendrauja radijo ryšiu ir negaišta nė sekundės. Dirbant tokiais tempais, 420 ha įmanoma sudoroti per 4-5 dienas. Jei orų sąlygos būtų geros ir būtų pakankamai vietos visus nukultus grūdus saugiai padėti, tai tų kelių dienų ir užtektų visam derliui sudoroti. Kadangi šiemet kukurūzai subrendo labai anksti, buvo galima visai nesunkiai suspėti ir visą tūkstantį hektarų nukulti, bet kas galėjo iš anksto tai numatyti? Štai pernai derliaus pjūtis nusitęsė iki žiemos - kulta net penkiais etapais, nes vis tekdavo laukti gero oro. Beje, jei atšaltų ar net pasnigtų - kukurūzams šaltis nebaisus (Amerikoje jų derlius dorojamas ir sausio, ir vasario mėnesiais). Kūlimui trukdytų nebent šlapias, prie augalų prilipęs sniegas.