Šiais metais sunku buvo nepadaryti klaidų. Ypač nelengva sezono pradžia: dar nespėję atsigauti po 2009-aisiais kritusių grūdų kainų supratome, kiek nuostolių pridarė žiema. Suskaičiavęs atsėtinus plotus, dažnas nervingai reagavo į būsimas išlaidas ir jau tuo momentu augalų poreikiais paremtos technologijos buvo pakeistos į „pigiausių produktų naudojimo technologijas". Tad toks liko ir derlius...

Dažniausiai ūkininkai pasikonsultuoja su keliais chemijos pardavėjais, perskaito užrašus ir viską daro taip, kaip kaimynas. Įdomu, kokioje pramonės šakoje taip dirbant būtų įmanoma išgyventi? Laikas pripažinti, kad ne kiekvienas gali būti agronomu, inžinieriumi ar veterinaru, kaip ir tai, kad naujas visureigis mažina derlingumą.

Derlių, kurio mes siekiame, užaugina augalai, kuriais privalome pasirūpinti. Deja, ne visada suprantame augalų poreikius. Štai keletas dažnesnių 2010 metais darytų klaidų, mažinančių derlių daugiau negu 30 procentų:

• neteisingai patręšta fosforu ir kaliu;
• laukai per anksti nupurkšti augimo reguliatoriumi (Cikoceliu, Stabilanu, CCC);
• per anksti nupurkšta herbicidais;
• pirmajam purškimui panaudoti „per pigūs" fungicidai;
• laukai netręšti manganu, cinku, variu;
• varpos purkštos neveiksmingais nuo fuzariozės fungicidais;
• kviečiai nupurkšti karbamidu žydėjimo metu;
• purkšta prieš lietų ar karštį;
• per didelėmis dozėmis ir per retai tręšta azotu.

Maksimalų derlių gausime tik su sąlyga, kad augalai nuo pat sėjos sočiai maitinsis ir nebus pažeisti nei ligų, nei kenkėjų. Būtent tai ir yra agronomo užduotis, kuri šį sezoną buvo ypatingai sunki. Augalai labai blogai žiemojo, pabudo beveik 3 savaitėmis vėliau negu 2009-aisiais, todėl ir pirmieji darbai turėjo būti atliekami ne pagal pernykštį scenarijų.

Sunkios pavasario sąlygos

Pavasarį nutirpus sniegui ir paskutinįjį kovo dešimtadienį prasidėjus vegetacijai (Šiaurės Lietuvoje), teko įvertinti neperžiemojusius pasėlius. Vėliau paaiškėjo, kad neišgyveno dalis beveik visų veislių. Tame pačiame ūkyje iššalo net Ados veislės (mūsų žiemkentiškumo etalonas!) kviečiai, tačiau visai šalia peržiemojo jautresnės veislės - Turkis, Akteur, Olivin ir kitos.

Iššalusių pasėlių plotas priklausė nuo lauko vietos ir sausumo. Ten, kur laukai buvo toli nuo medžių, krūmų ar kalvų ir žiemą vėjas nupūtė apsauginę sniego dangą, tokiuose plotuose stiprus šaltis naikino bet kokių veislių augalus. 2009/2010 metų žiemos viduryje įšalas tesiekė vos 30-40 cm. Tačiau kai viduržiemį, šiek tiek atšilus nutirpo sniegas, o paskui paspaudė šaltis, įšalas pasiekė 80 cm ar didesnį gylį. Pavasarį gilus įšalas tapo pagrindiniu peržiemojusių rapsų naikintoju. Paskutinėmis kovo dienomis oro ir dirvos temperatūra sušilo ir augalai pradėjo vegetaciją, pabudo ir kiti dirvos organizmai. Tiesa, įšalas aptirpo tik paviršiuje, tačiau giliai jis laikėsi dar ilgai, sulaikydamas laukuose vandenį. Augalai per ilgai mirko šaltame vandenyje, dalis jų paprasčiausiai užduso, be to, susidarė palankios sąlygos puvimo bakterijoms daugintis, kurios ėmė pūdyti šaknis.

Taigi pirmasis smūgis - nupustytas sniegas nuo laukų, antrasis - šaknys vandenyje ir anaerobinės sąlygos, tinkamos šaknų puviniams atsirasti. Visa tai smarkiai praretino pasėlius. Ir čia buvo padaryta pirmoji klaida: paliktas augti smarkiai išretėjęs pasėlis, iš anksto pasmerktas nuostolingam derliui.

Praėjusį pavasarį susiklostė kitokia darbų seka negu ankstesniais metais. Technika į laukus jau galėjo įvažiuoti, tačiau augalai dar nebuvo pabudę ir pasėlius purkšti dar buvo ankstoka. Štai čia ne vienas žemdirbys irgi suklydo, per anksti panaudojęs herbicidus. Tik gegužės pradžioje pakako šilumos sudygti visoms piktžolėms. Suklydus ir pasiskubinus, teko laukus purkšti pakartotinai.

Augimo reguliatorių naudojimas

Dar didesnė žala pasėliams buvo padaryta per anksti panaudojus augimo reguliatorius. Paprastai, naudojant augimo reguliatorius, kasmet galima sulaukti pakankamai stabilaus derlingumo (mat jie trumpina ir tvirtina stiebą ir taip padeda išvengti javų išgulimo), tačiau netinkamai naudojami augimo reguliatoriai gali būti labiau kenksmingi, negu naudingi - visas derlius gali nueiti perniek. Taigi labai svarbu žinoti, kada, kur ir kokias veikliąsias medžiagas naudoti.

Kuo anksčiau visiškai nulinksta javų varpos, tuo didesni nuostoliai patiriami. Jei javai pradeda svirti jau žydėjimo metu, galima netekti 30-50 proc. derliaus. Jei išgulė likus vos trims savaitėms iki nukūlimo, tuomet galima prarasti iki 15 proc. derliaus. Augimo reguliatoriai ne tik trumpina stiebą. Jie veikia augalo fiziologiją, lemia derliaus dydį. Pavyzdžiui, dėl vario trūkumo padidėja azoto kiekis, sutrinka baltymų gamyba. Pasekmės - nors pasėliai ir buvo tręšti azoto trąšomis, tačiau atrodo taip, lyg kviečiams jo trūktų. Be to, augalai būna silpni ir suglebę, o iš tokių gero derliaus nėra ko tikėtis.

Išskiriamos dvi augimo reguliatorių grupes:

* stabdantieji giberelino sintezę;

* gaminantieji etileną (etefono turintys preparatai).

Visi šie preparatai veikia skirtingai, o jų naudojimo instrukcija gana paini, be to, ir augalams kasmet reikia skirtingo augimo reguliatorių derinio. Augimo reguliatoriai ne tik neleidžia stiebui per daug išaugti, bet ir storina stiebo sienelę. Pasekmės: bendras šiaudų kiekis nesumažėja, tiesiog pats šiaudo stiebas užauga trumpas ir storas.

Giberelino sintezę mažinantys preparatai CCC, azolai ar sulfonilurėjos grupės produktai skatina citokinino (augalų hormono) aktyvumą. Kartu skatinamas ir šoninių stiebų vystymasis, ypač tada, kai giberelino kiekį mažinančiais reguliatoriais augalai nupurškiami dar prieš bamblėjimo pradžią.

Giberelino sintezę stabdantieji preparatai turi įtakos augimo hormonų vystymuisi (giberelinams, auksinams), todėl juos patartina naudoti dar prieš pradedant sparčiai augti stiebui. Jei giberelino sintezę stabdančių preparatų sudėtyje yra benzolio, tuomet jo naudoti reikėtų gerokai mažesnius kiekius.

Kalbant apie Chlormequat-chlorid veikliąją medžiagą (arba CCC, Cykocel), būtina paminėti, kad ji veikia augalus per šaknis. Labai didelę įtaką šios medžiagos veiksmingumui turi temperatūra po purškimo. Oficialiai teigiama, kad pakanka minimalios temperatūros - 5 ^oC šilumos (tokia turėtų laikytis apie 10 dienų po purškimo), tačiau žinoma, kad temperatūrai nesiekiant 8 ^oC, minėtoji veiklioji medžiaga praktiškai neveiksminga. Beje, esant 18 ir 12 ^oC, veiksmingumas sumažėja perpus. Įprastą lietuvišką  pavasarį vargu ar galima tikėtis tokių aukštų temperatūrų. Žinoma, išeitis yra - galima naudoti priedus, su kuriais Chlormequat-chlorid gerai veikia bet kokioje temperatūroje. Tik keista, kad Lietuvos rinkoje dar nėra kitose Europos Sąjungos šalyse pardavinėjamų Arma, Li 700, Frigate produktų ar jų analogų.

Veikliosios medžiagos Chlormequat-chlorid turinčių augimo reguliatorių veikimas trunka iki 10 dienų. Jei pavasarį jie panaudojami per anksti, smarkiai sumažėja šaknys - dėlto vėliau nukenčia ir derlius. Naudoti jį reikia tada, kai nauja pavasarinė šaknis būna 3-4 cm ilgio, ne anksčiau. Jei nupurškiama per vėlai, pažeidžiamos varpos ir vėl netenkama didelės dalies derliaus. Naudoti galima tik tol, kol varpos pasiekia 1 cm dydį.

Moddus patenka per lapus. Todėl, priešingai negu CCC, nėra tiesioginio šalutinio neigiamo poveikio šaknims. Tačiau jis veikia vėlyvą giberelinų sintezę ir iki krūmijimosi pabaigos neturi jokio efekto. Moddus gali būti naudojamas, esant 10-12 °C ir aukštesnei temperatūrai. Jei temperatūra žema, tuomet būtina sąlyga - intensyvūs saulės spinduliai.

Sulfonilurėjos klasės herbicidai kaip augimo reguliatoriai veikia per lapus, ypač jauniausius ūglius. Panaudojus per anksti, krūmijimosi pradžioje, šis augimo reguliatorius gali pakenkti jauniausiems stiebams ir sustabdyti krūmijimąsi.

Baisu tai, kad bet kuri iš paminėtų klaidų gali pražudyti visą derlių. Dar liūdnesnių pasekmių galima sulaukti, kai blogai sudygsta augalai: jei jie dygsta 7 ar daugiau dienų, net ir tiksliai pataikius augimo reguliatorių panaudojimo laiką ir normas, vis vien stipriai sužalojama iki 50 proc. pasėlio.

Ligos - šių metų siaubas

Visgi 2010 metų didžiausiu siaubu reikėtų laikyti ligas. Pavojingiausiu žieminiams kviečiams metu - gegužės ir birželio mėnesiais - ligoms plisti sąlygos buvo tiesiog idealios: naktimis nulydavo šiltas lietus, dieną laikėsi per 80 proc. drėgmė ir karštis. Lietuviškuose tropikuose puikiai pasijuto ir ligų sukėlėjai: kviečių lapų septoriozė idealias meteorologinies sąlygas turėjo daugiau kaip 25 dienas, varpų septoriozės sukėlėjai - daugiau kaip 18 idealių dienų (laikotarpiu nuo gegužės pirmojo dešimtadienio iki birželio pirmojo dešimtadienio). Fuzariozei plisti irgi beveik kas antra diena buvo tinkama - daugiau kaip 25 dienos. Toks didelis ligų antpuolis seniai Lietuvos pasėlius niokojo.

Negana to, pradėjo kenkti ir lietus. Iš pradžių jis trukdė laukus nupurkšti, o vėliau praskiedė veikliųjų medžiagų koncentraciją lapuose. Kaip rodo praktika, fungicidai, kuriems išleista iki 50-70 Lt/ha, suteikė augalams apsaugą vos 1-2 savaites, brangesni preparatai (80-120 Lt/ha) tokiomis sąlygomis irgi minimaliai padėjo, bet jau ilgėliau - 3-4 savaites. Kadangi tarp purškimų paprastai daroma beveik mėnesio pertrauka (30-32 EC ir 37-51 EC), tai silpnesnės pirmosios apsaugos akivaizdžiai nepakako. Tada ir antroji, kad ir stipri, apsauga jau nebeturėjo didelės reikšmės.

Kai kviečiai jau buvo baigę žydėti ir pagaliau liovėsi daugiadienės liūtys, per kelias dienas laukuose išryškėjo fungicidų naudojimo klaidos. Silpnesniais ar ne laiku panaudotais fungicidais nupurkšti laukai per pirmąsias karštas dienas tiesiog nunyko. Visos ligos tarsi suėdė augalus gyvus: septoriozė nuo pat makšties nukarpė lapus, o fuzariozė nudažė laukus raudonai. Tokiuose laukuose grūdai liko smulkūs, nespėjo pasiekti aukštesnės kokybės rodiklių.

Stebėjimai rodo, kad fungicidai šiemet padėjo prailginti augalų gyvavimą 2-3 savaitėmis. Visiškai nepataikaujant „Bayer CropScience" kompanijai, norisi pagirti produktų  Input ir Prosaro derinį, kuris leido susirinkti norimą derlių laukuose. Tik keista, kad pardavėjai ir konsultantai dažniausiai rekomenduoja per mažas šių preparatų normas. Šiemet bent kiek sumažintos normos (Input 1 l/ha, Prosaro 1 l/ha) nedavė gero rezultato. Žinoma, po dvejų trejų metų teks ieškoti naujų veikliųjų medžiagų derinio - kas kelerius metus kaitalioti produktus būtina, siekiant išlaikyti jų naudojimo efektyvumą.

Tręšimo planavimas: kas svarbiausia?

Fosforas šiuo metu kainuoja apie 2,5 Lt/kg. Kad jis atpigs, tikimybė labai menka, labiau tikėtina, kad kainos kils iki 3,5 Lt/kg ar daugiau. Panašūs reikalai ir su kaliu, ir su azotu. Net Rusijoje visos trąšos brangsta, tad viltis, kad Lietuvoje nors kiek kris kainos, menka.

Esant tokiai situacijai, reikia dar atidžiau viską skaičiuoti ir prisiminti senas tiesas. Viena iš jų: jei lengvame ar sunkiame dirvožemyje yra mažiau negu 190 mg/kg P₂O₅, jis paprasčiausiai netinkamas intensyviai žemės ūkio gamybos technologijai. Laukuose, kur P₂O₅ mažiau kaip 190 mg/kg, tręšimo rekomendacija bus apie 160-200 kg/ha P₂O₅ (vadinasi, vien fosforo trąšoms bus išleidžiama per 500 Lt/ha!) 5 t/ha kviečių derliui išauginti.

Tačiau minėtą 5 t/ha derlių tokiuose laukuose galima gauti ir su gerokai mažesne fosforo norma - apie 50-70 kg/ha (už 250-350 Lt/ha).

Vienais metais patręšus fosforu maksimaliomis normomis, kitais metais dirvožemyje jo bus rasta per 200 mg/kg, ir kai per kelerius metus dirvožemyje fosforo susikaups daugiau kaip 250 mg/kg, 8 t/ha derlių galima bus gauti su 40-90 kg/ha P₂O₅ normomis (t. y. išleidžiant apie 100-225 Lt/ha) kasmet. Dirva liks stabiliai turtinga ar net gerės, kartu iš lėto kils ir bendras derlingumas.

Antruoju atveju, tręšiant fosforu mažomis normomis, derlingumas gali daug smarkiau svyruoti, jei bus nepalankūs orai augalams pasisavinti fosforą. Jei visgi bus gautas didesnis negu 2-3 t/ha derlius, po jo nuėmimo patikrinę dirvožemį, jame rasite dar mažiau augalams prieinamo fosforo. Taip tręšiant, po kelerių metų teks susitaikyti su 50-80 kg/ha fosforo norma ir vis mažėjančiu derliumi. Iš principo minėtasis fosforo panaudojimo modelis tinka ir kalio trąšoms, tik kalio normos yra beveik dvigubai didesnės, kainuoja jis kol kas apie 2 Lt/kg.

Sunkiais metais, pasvėrus savo finansines galimybes ir gamybines pajėgas, galima atrinkti dalį laukų ir į juos investuoti tiek, kiek reikia. Jei ne per trejus, tai per penkerius ar per dešimtį metų garantuotai pakelsite šias dirvas iki rentabiliausio lygio.

Deja, 2009 m. net ir tinkamai fosforu ir kaliu patręšti pasėliai ne visi peržiemojo. 2010 metai buvo sunkūs augalų mitybai - apie tai vegetacijos pradžioje įspėjo kviečiuose išryškėję boro trūkumai, pasitaikantys itin retai. Po sunkių žiemų tręšimo technologija turi pasikeisti. Skirtingai negu po šiltos žiemos, po šaltos pavasarį dirvoje lieka daugiau azoto, sieros, magnio ar mikroelementų. Augalai vėliau pabunda, todėl pirmojo tręšimo laikas nusikelia.

Šiaurės Lietuvoje per gegužės, birželio ir liepos mėnesius iškrito per 300 mm kritulių. Pasitaikė liūčių, kai išlydavo po 40-80 mm iš karto. Tyrimai parodė, kad po tokių liūčių nitratai dirvoje buvo rasti giliau negu 25 cm, nors patręšta buvo vos prieš savaitę. 100 mm kritulių skirtinguose dirvožemiuose nuplauna azotą ir sierą 30-60 cm gilyn. Rapsai, kurių šaknys jau rudenį siekia per 50 cm, šias medžiagas susirenka, o kviečiai nuo 20-25 cm gylio jau sunkiai bepasiekia. Jei azoto trąšos javams buvo beriamos į dirvą per keturis kartus, neišvengta azoto išsiplovimo iki 20 proc. Jei azoto trąšos buvo išbertos per du kartus, azoto praradimai tikrai galėjo siekti ir 50 procentų.

Pradėjus kalbėti apie tręšimą karbamidu per lapus, būta daug skeptikų, tačiau dabar jau dažnas ūkis tręšimą karbamidu įtraukė į įprastines technologijas (tokiais sezonais, kaip praėjęs, azotą atiduodant per lapus, jo praradimas tesiekė iki 5 proc.). Smagu, kad ūkininkai imlūs geroms idėjoms, bet jiems dar trūksta atsargumo. Negalima pamiršti, kad karbamidas ne tik maitina, bet ir žudo! Nupurškus žydinčią varpą trąšų tirpalu, žiedas sterilizuojasi (principas panašus į kastraciją) ir iš jo jau tikrai neužaugs grūdas.

Purškiant karbamidą, reikia ne mažiau atidumo negu naudojant kitus produktus. Net ir gerai paruoštoje dirvoje dažnai durpingesniame ar šiltesniame lauko gale augalai vystosi sparčiau ir pražysti gali visa savaite anksčiau. Tokį lauką nupurškus karbamidu, jau žydinti lauko dalis bus nudeginta. Dar didesnė klaida daroma manant, kad žydėjimas prasideda iš žiedelio išlindus dulkinėms. Iš tikrųjų žydėjimas prasideda keliomis dienomis anksčiau. Iš pradžių prasiveria žiedas ir tik po kelių dienų išlenda išbrinkusios dulkinės. Kai tik žiedelis prasiveria, karbamidas jį veikia pražūtingai.

Į Lietuvą įvežamas skirtingos kokybės karbamidas, kartais ir II klasės. Dėl per didelio biureto kiekio, II klasės karbamidas netinkamas tręšti per lapus. Tokio karbamido Lietuvos ūkininkams kasmet parduodama nuo 10 iki 30 procentų.

Kviečiams šiemet buvo sunkios sąlygos pasisavinti ir mikroelementus. Atlikus tyrimus, kur buvo tręšta po 200 g/ha mangano, 100 g/ha cinko, 30 g/ha vario, kviečiuose vis vien rastas šių elementų trūkumas. Šiemet reikėjo dvigubai didesnias normas naudoti.

Ir dar vienas pastebėjimas: kol kombainininkams mokama už nukultus hektarus, o ne už prikultas tonas, kūlimo greičio sukontroliuoti neįmanoma, ir bet kokios geros pastangos padidinti derlingumą gali neduoti naudos.