Visus Lietuvoje natūraliai augančius ir introdukuotus čiobrelius vienija bendri privalumai: augalai daugiamečiai, visžaliai, aromatingi, vaistiniai, medingi, dekoratyvūs. Bendras trūkumas - mažas žalios masės derlius. Tačiau apgalvotai tręšiant, žaliavos kiekį galima gerokai padidinti.

Lietuvoje natūraliai auga paprastasis (Thymus serpyllum L.) ir keturbriaunis čiobrelis (Thymus pulegioides L.). Citrininis (Thymus x citriodorus) ir vaistinis čiobrelis (Thymus vulgaris L.) - introdukuoti augalai. Versliniam auginimui labiau tiktų vaistinis čiobrelis, atkeliavęs iš Viduržemio pajūrio kraštų, kur savaime auga kalnuose. Augalai 20-30 cm aukščio, žiemoja su lapais. Stiebai statūs, gausiai išsišakoję. Lietuvoje atželia balandžio viduryje ar pabaigoje, pradeda žydėti birželio pradžioje ir žydi iki birželio pabaigos ar liepos pradžios. Liepos pabaigoje ar rugpjūčio pradžioje bręsta vaisiai - tamsiai rudi riešutėliai. Vegetacija baigiasi spalio pabaigoje, tačiau augalai žaliuoja, kol užsninga. Šaltesnę ir besniegę žiemą gali nukentėti nuo šalčių, todėl patartina mulčiuoti. Blogai auga užmirkstančiose vietose. Vienoje vietoje auginami 4-5 metus.

Kaip vaistinė žaliava naudojama antžeminė augalo dalis. Pirmaisiais augimo metais gaunamas vienas vaistinio čiobrelio derlius, kuris pjaunamas rugsėjo mėnesį. Antraisiais metais ir vėliau per vegetaciją gaunami du derliai: pirmasis - augalams žydint, paprastai birželio mėnesį, antrasis - jiems atžėlus, rugsėjo-spalio mėnesiais.

Vidutiniais daugiamečiais duomenimis, šviežios žolės kiekis gali kisti nuo 2 iki 7 t/ha. Čiobrelių žaliavą reikėtų pjauti atsargiai, kuo mažiau žaloti sumedėjusias augalo dalis, ypač antroje vegetacijos pusėje, nes stipriai nualinti augalai blogai žiemoja ir pavasarį sunkiai atželia. Iš 100 kg šviežios žolės gaunama 30-35 kg orasausės žaliavos.

Sodininkystės ir daržininkystės institute 2007-2009 m. atlikti vaistinio čiobrelio tręšimo bandymai, kurių tikslas - įvertinti pagrindinio ir papildomo tręšimo įtaką vaistinio čiobrelio žaliavos derliui ir kokybei, naudojant vienanares, kompleksines, organines ekologiškas ir skystąsias ekologiškas trąšas.

Vaistinio čiobrelio daigai 2007 m. į bandymų lauką (priešsėlis - juodasis pūdymas) pasodinti pirmąjį birželio dešimtadienį, eilėmis, 30x70 cm atstumais. Pirmaisiais tyrimų metais spalio pirmąjį dešimtadienį nuimtas vienas vaistinio čiobrelio žolės derlius. Antraisiais ir trečiaisiais metais pjauta po du derlius: 2008-aisiais birželio pirmąjį ir spalio pirmąjį, 2009-aisiais birželio trečiąjį ir spalio pirmąjį dešimtadieniais.

Vaistinio čiobrelio laukeliai tręšti pagal schemą:

1.      Netręšta

2.      Cropcare 10 10 20+N₃₀+N₃₀

3.      Humistar 50 l ha^-1

4.      Humistar 25+15+10 l ha^-1

5.      Biokal 01 , 3 k.x10 l ha^-1

Pirmajame (kontroliniame) bandymo variante trąšos nebuvo naudotos. Antrajame variante vegetacijos pradžioje pagrindiniam tręšimui naudotos Cropcare 10 10 20 (600 kg ha^-1). Papildomam tręšimui naudota amonio salietra (tręšimo norma N₃₀) - tręšta du kartus per vegetaciją: gegužės mėnesį ir po pirmojo derliaus nuėmimo, vaistiniams čiobreliams atželiant. Trečiajame variante naudotas Humistar - purkšta vieną kartą, čiobrelių vegetacijai atsinaujinus (norma 50 l ha^-1, naudojant 400 l ha^-1 vandens). Ketvirtajame tyrimų variante naudotas Humistar 25 l ha^-1 atsinaujinus čiobrelių vegetacijai + 15 l ha^-1 praėjus 20-30 dienų po pirmojo tręšimo + 10 l ha^-1 nuėmus pirmąjį derlių (išpurkšta naudojant 400 l ha^-1 vandens). Penktajame tręšimo variante naudotos ekologiškos trąšos Biokal 01. Jomis čiobrelių laukas laistytas vegetacijai atsinaujinus (10 l vandens ir 1 l Biokal 01) ir papildomai purkšta tris kartus vegetacijos metu: prasidėjus vegetacijai, praėjus 20-30 dienų po pirmojo tręšimo ir po pirmojo derliaus nuėmimo. Visais atvejais purškimui naudota 400 l ha^-1 vandens.

Gausiausiai (kai kuriais atvejais net dvigubai gausiau) derėjo kompleksinėmis trąšomis Cropcare 10 10 20 ir papildomai amonio salietra tręšti čiobreliai. Manoma, kad ilgo poveikio veikimo kompleksinės trąšos optimaliai aprūpino augalus pagrindiniais mineraliniais elementais visą vegetacijos periodą, o papildomas tręšimas azotu (amonio salietra) dar labiau paskatino žaliosios masės augimą.

Čiobrelių tręšimas ekologiškomis organinės kilmės Humistar ir Biokal 01 trąšomis, vertinant augalų produktyvumą, nebuvo labai efektyvus, tačiau, palyginti su kontroliniu variantu, derliaus priedas gautas. Įdomu, kad tarpusavyje visi trys ekologiškomis trąšomis tręštų čiobrelių derliaus rezultatai taip pat skyrėsi nežymiai.

Skirtingos trąšos neturėjo įtakos šviežios vaistinio čiobrelio žaliavos kokybei. Bendras cukrų, tirpių sausųjų medžiagų, askorbo rūgšties, karotinoidų, nitratų, sausųjų medžiagų ir eterinių aliejų kiekis priklausė nuo augalų vegetacijos tarpsnio ir augimo sąlygų.