Derlius jau aruoduose, ir tik prisiminimuose liko tas ilgas ir sunkus kelias, kurį teko nueiti augalininkystės ūkių šeimininkams, stengiantis apsaugoti augalus nuo nepalankių oro sąlygų. Gamtos stichija ne tik fiziškai grasino sunaikinti pasėlius, bet ir sukūrė itin palankias sąlygas nebūdingoms ligoms ir kenkėjams plisti.

Nuo ankstyvo pavasario visoje Lietuvoje vyravo lietingi, šiltesni negu įprasta orai. Lietuvos hidrometeorologinės tarnybos duomenimis (www.meteo.lt), gegužės mėnesį vidutinė oro temperatūra daugelyje rajonų buvo 12,0-14,0 °C (0,5-1,8° aukštesnė negu vidutinė daugiametė). Didesnėje šalies dalyje per mėnesį iškrito 65-105 mm (1,5-2 normos) kritulių, kai kuriuose pietiniuose rajonuose - 110-145 mm (iki 2,4 normos), šiaurės rytiniame šalies pakraštyje - 46-60 mm (beveik norma).

Birželio mėnesį iškrito 90-160 mm (1,5-2 normos) kritulių, daugelyje pietinės Lietuvos dalies rajonų - 165-230 mm (2,5-3 normos), Žemaitijoje ir pajūryje - 40-85 mm (beveik norma). Mėnesio vidutinė oro temperatūra buvo 14,4-16,9 °C (daug kur artima vidutinei daugiametei, kraštiniuose rytiniuose ir pietrytiniuose rajonuose - iki 1 °C aukštesnė).

Antraknozės protrūkis lubinuose

Žodžiu, pakako drėgmės augalams sudygti ir sparčiai augti. Tačiau tokie orai palankūs ir daugeliui ligų plisti - šiluma ir drėgmė yra pagrindiniai veiksniai, lemiantys užsikrėtimą patogeniniais grybais ir ligų išplitimo mąstus. Pirmieji skaudų ligų protrūkio antplūdį pajuto lubinų augintojai. Šiemet kaip niekada anksti lubinuose išplito antraknozė. Šią ligą lubinuose sukeliantys Colletotrichum genties grybų dauginimuisi būtina didelė drėgmė, todėl vyraujant lietingiems orams, kuomet augalai būna nuolat šlapi, ligai plisti sąlygos yra itin palankios.

Mokslinėje literatūroje nurodoma, kad užsikrėsti antraknoze palankiausia tuomet, kai ant augalų drėgmė laikosi apie 12 val., o temperatūra siekia 15 ºC ir daugiau. Jau gegužės pabaigoje-birželio pradžioje lubinų pasėliuose buvo matyti smarkiai antraknozės pažeisti augalai. Žemdirbystės institute skirtingų veislių lubinuose antraknozės intensyvumo indeksas ant daigų šaknų per 10 dienų išaugo nuo 7 iki 21 karto.

Liga pažeidė ir ne tik apatinę stiebo dalį, bet ir lapus, besiformuojančias šakas. Ligos plitimas tapo nevaldomas, ypač ekologiniuose ūkiuose. Net didesniu atsparumu pasižymintys Derlių veislės lubinai buvo palyginti smarkiai pažeisti antraknozės. Sėklos beicavimas mažino ligos protrūkio mąstus. Pasėjus beicuotą sėklą, pasėlis buvo tankesnis ir vešlesnis, antžeminė augalo dalis ir šaknies kalelis buvo kelis kartus mažiau pažeisti negu sėjant nebeicuotą. Bet šios priemonės nepakako ligos protrūkiui suvaldyti. Nemažai lubinų pasėlių dėl ypač gausaus antraknozės išplitimo teko suarti.

Kentėjo ir javai, ir bulvės

Ankstyvas ir gausus ligų protrūkis įvairių augalų pasėliuose žemdirbiams kėlė nemažai rūpesčių. Po išskirtinai atšiaurios žiemos išlikusiuose žiemkenčiuose anksti išplito lapų septoriozė (Mycosphaerella graminicola). Ši liga pastaraisiais metais darosi vis dažnesnė ir gausesnė javų pasėliuose. Šiemet lapų septoriozė dominavo žieminiuose kviečiuose, jos ankstyvas protrūkis ir intensyvus vystymasis sezono metu buvo palyginti netipingas mūsų sąlygomis. Tik laiku panaudoti efektyvūs fungicidai sulėtino spartų ligos vystymąsi ir apsaugojo nuo nuostolių. Miežiuose šiemet smarkiai plito ramuliarija (Ramularia collo-cygni) ir tinkliškoji dryžligė (Pyrenophora teres). Ramuliarijai plisti reikalinga 23-25 ºC, tinkliškajai dryžligei - 15-25 ºC temperatūra ir būtina drėgmė. Sumažinti šių ligų daromą žalą gali tik profesionaliai parinkti fungicidai.

Drėgni ir šilti orai lėmė ir ankstyvą maro pasirodymą bulvių pasėliuose. Jau pirmąjį birželio dešimtadienį pastebėti pirmieji maro požymiai. Tai išskirtinai ankstyva maro plitimo pradžia. Sparčiausiai ligos sukėlėjas Phytophthora infestans dauginasi, kai bulvių lapai yra šlapi, arba santykinis oro drėgnumas artimas 100 proc., temperatūra svyruoja tarp 15-25 ^oC. Išskirtinai karšta liepa buvo mažiau palanki marui plisti, kadangi per 30 ^oC oro temperatūra sulėtina ar net sustabdo šios ligos sukėlėjo dauginimąsi lauke. Tačiau grybas nežūsta. Įsivyravus optimaliai oro temperatūrai ir esant aukštai santykinei drėgmei, jo dauginimasis atsinaujina.

Skirtingai negu nuo antraknozės, nuo maro apsisaugoti nėra sudėtinga. Tereikia pradėjus marui plisti panaudoti tinkamus fungicidus: parinkti juos atsižvelgiant į vyraujančias aplinkos sąlygas, augalo augimo tarpsnį bei fungicido veikimo pobūdį.

Cukrinių runkelių ligos

Labai anksti pradėjo plisti lapų ligos ir cukriniuose runkeliuose. Kai kuriuose pasėliuose pirmieji rudmargės požymiai jau buvo pastebėti birželio mėnesį. Rudmargę sukeliančio grybo Cercospora beticola vystymuisi reikia drėgmės ir šilumos. Liga ypač sparčiai plinta, kai oro temperatūra dieną pakyla iki 25-35 ^oC. Šiais metais runkelių apsaugai nuo lapų ligų fungicidus teko panaudoti 2-3 kartus.

Tropiniai karščiai ir liūtys paskatino ir netipingų žaladarių plitimą. Cukrinių runkelių pasėliuose šią vasarą buvo galima pastebėti šlapiai pūvančių lapkočių, ypač jų prisegimo vietoje. Iš išorės augalas atrodė sveikas, tačiau perpjovus matėsi arba nedidelis pajuodavimas viršutinėje šakniavaisio dalyje (ligos pradžia), arba visiškai ligos apimtas runkelis (liga jau įsigalėjusi). Perpjovus tokį šakniavaisį, juntamas specifinis puvinio kvapas, ypač ilgiau palaikius šiltoje patalpoje.

Visi šie požymiai rodo bakterinę runkelių ligą, sukeliamą Erwinia betavasculorum. Sukėlėjas išlieka ant augalų liekanų. Iš dirvos bakterija patenka ant runkelio lapų prisegimo vietos ir įsiskverbia į augalą pirmiausia per pažeistas vietas. Jautresni šiai ligai augalai būna ankstyvesniais augimo tarpsniais.

Ligos pirmieji požymiai dažniausiai pasireiškia kaip vandens indų nekrozė, o vėliau puvinys įsimeta į šakniavaisius, gali išryškėti vytulio požymiai. Ligai palanku plisti, kai oro temperatūra svyruoja nuo 20 iki 28 ºC, o ypač ligos vystymasis suintensyvėja temperatūrai pasiekus 24-28 ºC. Labai palanku, kai runkelių tarpuvagiuose laikosi vanduo. Šiųmetė vasara išsiskyrė karščiais ir gausiomis liūtimis, kuomet vanduo tarpuvagiuose laikėsi ne vieną dieną, taigi sąlygos šiai ligai plisti buvo išskirtinai palankios.

Šią vasarą nemažai laukų nukentėjo nuo krušos, kuri ypač smarkiai pažeidė runkelius, sudarydama sąlygas bakteriniam runkelių ligos sukėlėjui patekti į augalą. Per gausus tręšimas azoto trąšomis taip pat skatina ligos plitimą, kuri iš esmės būdinga daugiau šilto klimato regionams. Lietuvoje Erwinia puviniai neminimi kaip dažna runkelių liga, todėl informacijos apie auginamų veislių jautrumą tai ligai nėra. Literatūroje nurodoma, kad mažiau pažeidžiami ankstyvesnės sėjos runkeliai. Kadangi augalas jautresnis ankstyvesniais augimo tarpsniais, o pavasarį ir vasaros pradžioje dėl vėsesnių orų ligai išplisti mažiau palanku, ankstyva sėja gali būti gana veiksminga prevencinė priemonė.

Labai svarbu runkelių pasėliuose palaikyti gerą dirvos struktūrą, kad tarpuvagiuose nesilaikytų vanduo. Tręšimas azoto trąšomis turi būti subalansuotas. Sėjomainos laikymasis taip pat sumažina puvinio riziką. Reikia vengti ir mechaninių runkelių pažeidimų, nes išplitus ligai, jokių efektyvių apsaugos priemonių nebėra. Kadangi ligos sukėlėjas yra bakterija, fungicidai nuo jos neapsaugo.

Augalų apsauga veiksminga ir ekstremaliomis sąlygomis

Kaip jau buvo minėta, liepos mėnesį vyravo labai šilti orai. LHMT duomenimis, per mėnesį daugelyje rajonų 20-25 dienas oro temperatūra buvo 25°C ir aukštesnė. Daug kur 8-11 dienų karštis siekė 30 °C ir daugiau. Mėnesio vidutinė oro temperatūra buvo 20,3-22,2 °C (4,1-5,4 °C aukštesnė negu vidutinė daugiametė). Didesnėje šalies dalyje per mėnesį kritulių iškrito 100-140 mm (1,3-2 normos), kai kur iki 2,5 normos. Daug kur pasitaikė smarkūs lietūs, vietomis - tiesiog katastrofiniai. Kai kur iškrito kruša.

Mūsų regionui visiškai netipingos liepos ir rugpjūčio pradžios sąlygos lėmė ankstyvą ir sparčią javų ir rapsų brandą, augalai dėl ankstyvo senėjimo išaugino smulkesnius grūdus ar sėklas, derlius subrendo gerokai mažesnis, negu buvo tikėtasi. Tačiau visiškai nepanaudojus augalų apsaugos priemonių nuo ligų ar panaudojus jas netinkamu laiku, derliaus nuostoliai galėjo būti dar didesni. Žemdirbystės institute 2010 metais darytuose tyrimuose apsaugai nuo ligų panaudojus fungicidus žieminiai kviečiai išaugino iki 1,9 t/ha, vasariniai miežiai - iki 1,2 t/ha didesnį grūdų derlių.

Iš žemdirbio išskirtinė 2010-ųjų vasara pareikalavo daug žinių ir lankstumo priimant sprendimus. Tačiau nėra to blogo, kas neišeitų į gerą: sukaupta patirtis suteikia pasitikėjimo sutinkant naujus išbandymus ateityje, nes augalininkystės produkcijos gamyboje rutina neįmanoma.