23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2010/10
Po bulviakasio – mintys apie bulviasodį
  • R. Asakavičiūtė
  • Mano ūkis

Vidutinio vėlyvumo bulvės kasamos rugpjūčio trečiąjį dešimtadienį, vėlyvosios - rugsėjo pradžioje. Suvėlinus bulviakasį, patiriama nuostolių: pablogėjus orams ir įmirkus dirvoms, daug bulvių lieka neiškastų, jas labiau puola ligos. Kuo vėsesniu oru kasama, tuo labiau pažeidžiami gumbai.

Nukasti gumbai apdžiovinami, kad ant žaizdų susidarytų kamštinis audinys. Aktyviai ventiliuojamas bulves galima laikyti ir storesniu sluoksniu, tačiau paprastuose rūsiuose laikomos bulvės supilamos ne didesniu kaip 1,5 m storio sluoksniu. Drėgnos patalpos, aukšta aplinkos temperatūra didina puvinių atsiradimo galimybes. Tinkamiausia temperatūra bulvėms laikyti yra 2-4 oC, o santykinis oro drėgnumas - 85-95 procentai.

Ramybės būsenoje esančių bulvių gumbų nevalia judinti. Kiekvienas gumbų perkrovimas žemoje temperatūroje ne tik suaktyvina vidinius procesus, bet ir padidina puvinių riziką. Perkraunant gumbus, leistini ne didesni kaip 20-30 cm aukščio skirtumai. Po ilgesnio gumbų laikymo dėl fiziologinio jų senėjimo ir žemos temperatūros žaizdų dengiamasis audinys susidaro daug lėčiau negu ką tik nukastų bulvių.

Po bulviakasio metas apgalvoti, kuriame lauke kitais metais bus auginamos bulvės. Svarbu laikytis tam tikros kultūrų kaitos, kad būtų palankiausi priešsėliai ir į tą patį lauką bulvės grįžtų ne anksčiau kaip po 4-5 metų. Nesilaikant tinkamos pasėlių rotacijos, bet kokiame ūkyje išauginti sveikų, geros kokybės bulvių praktiškai neįmanoma, nes išplinta bulvių ligos ir kenkėjai. Dažnai auginant bulves tame pačiame lauke, labai išplinta nematodai, dėl kurių gaunamas mažas derlius ar net ir visai nelieka, ką kasti. Net ir nedideliame ūkyje bulvėms visuomet reikėtų parinkti geriausius laukus - lygius, mažai akmenuotus, lengvesnės mechaninės sudėties - ir taikyti atitinkamą pasėlių rotaciją. Ypač gerai dirvožemio kokybinius rodiklius atstato įvairūs sideraciniai augalai, pašariniai lubinai, augalai žaliajai trąšai.

Pastaraisiais metais bulvių priešsėliams skiriama per mažai dėmesio. Geriausi priešsėliai yra tie, po kurių dirvoje lieka daugiau organinių medžiagų. Tai daugiametės žolės (ypač dobilai), žiemkenčiai, pasėti po daugiamečių žolių, arba ankštiniai, į užimtą pūdymą sėjamos vienametės žolės.

LŽI Vokės filiale lengvoje priesmėlio dirvoje atliktais arimo gylio bandymais nustatyta, kad gilesnis rudeninis dirvų arimas bulvėms didelės įtakos neturi. Taigi sodinant kitais metais bulves po javų, tikslinga iš rudens nuskusti ražienas, o vėliau rudenį kokybiškai suarti ariamojo sluoksnio gilumu. Skutant ražienas, naikinamos vegetuojančios piktžolės ir sudaromos palankios sąlygos naujoms piktžolėms sudygti - jos bus sunaikintos per rudeninį arimą. Nustatyta, kad nuskutus ražienas, piktžolių sumažėja apie 4 kartus. Sodinant bulves po ankštinių ar kitų vėlyvųjų augalų, skusti ražienas nėra laiko, todėl laukas rudenį iš karto giliai suariamas.