Lietuva - pirmoji iš Europos Sąjungos šalių supaprastino europinės finansinės paramos teikimą žemdirbiams. Žemės ūkio paskolų garantijų fondo patirtimi, administruojant finansų inžinerijos priemonę „Paskolų fondas", domisi Rytų ir Vakarų Europos valstybės, kadangi ir šiose šalyse bankai sugriežtino reikalavimus žemdirbiškiems kreditams.

Apie Lietuvos įdirbį atveriant žemdirbiams galimybes paprasčiau pasiskolinti pinigų domėtasi Vilniuje vykusiame Europos garantinių institucijų asociacijos AECM (European Association of Mutual Guarantee Societies) žemės ūkio grupės narių susitikime. Svečius labiausiai domino, kiek laiko užtruko sukurti ir įdiegti šią naują paslaugą, kaip vyko derybos su Europos Komisija. Kurdama „Paskolų fondo" koncepciją, Lietuva pasinaudojo Vokietijos patirtimi ir aplenkė pastarąją gavusi pritarimą Briuselyje. Supaprastinta paskolų teikimo sistema taikoma įvairiuose ūkio sektoriuose daugelyje šalių, tačiau žemės ūkio sektoriuje pirmoji tai padarė Lietuva. „Paskolų fondas" paskatino investicijų įsisavinimą, prisidėjo prie agrarinio sektoriaus gyvybingumo užtikrinimo. Kadangi ši priemonė mūsų šalyje pasiteisino, kitos ES šalys irgi norėtų ją įdiegti. Pirmosios susidomėjimą parodė Rumunijos, Portugalijos, Italijos ir Vengrijos garantinės institucijos.

„Vengrijoje labai nukrito turto kaina, tad norint pasiskolinti pinigų, reikia didesnio užstato, o kredito garantija yra tarsi turto pakaitalas. Kitose šalyse situacija panaši - bankai griežtai žiūri į skolinimą, reikalauja didesnio užstato, didesnių garantijų. Spręsdamos panašias problemas, ES šalys analizuoja mūsų patirtį, - pasakoja „Mano ūkiui" Žemės ūkio paskolų garantijų fondo direktorė Danguolė ČUKAUSKIENĖ.

- Kuo žemdirbiui patraukli garantija?

- Garantuoti kreditai klientams sudaro galimybes ūkininkauti išvengiant bankroto. Norint gauti kreditą, pakanka įkeisti tik už kredito lėšas perkamą turtą, todėl reikia ir mažiau išlaidų kreditui gauti: nėra turto įkeitimo, notarų išlaidų, nereikia įkeičiamo turto apdrausti. Antra, nesėkmės atveju, nutraukus kredito sutartį, bankas turi išieškoti iš žemdirbio negrąžintą kredito dalį. Išieškant skolą, yra skirtumas, ar kreditas suteiktas su garantija, ar be jos. Jei kreditas su garantija, nesėkmės atveju bankas parduoda tik jam įkeistą turtą ir kreipiasi į garantijos įstaigą dėl likusios skolos grąžinimo. Iš kito turto skola nėra išieškoma. Jei kreditas be garantijos, bankas parduoda įkeistą turtą ir, jei skola nepadengiama, toliau išieškojimą nukreipia į visą kitą žemdirbio turtą. Taigi garantuoti kreditai apsaugo klientus nuo žlugimo.

- Tačiau garantija neduodama veltui, už ją reikia sumokėti...

- Už garantijos suteikimą klientai moka garantinį mokestį. Jis yra vienkartinis ir mokamas vieną kartą, nepriklausomai nuo kredito termino, sumos ar kredito paskirties. Žemės ūkio paskolų garantijų fondas 90 proc. gauto garantinio užmokesčio skiria rezervui kaupti. Rezervas naudojamas garantuotų kreditų galimiems nuostoliams padengti, t. y. grąžinti kredito įstaigoms klientų negrąžintus kreditus. Tik 10 proc. garantinio užmokesčio skiriama administravimui.

- Viename iš Lietuvos ūkininkų sąjungos renginių buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad ne visais atvejais kompensuojamos kreditų palūkanos ir garantinis užmokestis.

- Garantinis užmokestis nekompensuojamas kaimo vietovėje veikiantiems subjektams, imantiems iš kredito įstaigos kreditą investiciniam projektui pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones, išskyrus priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas". Europos Sąjungos teisės aktais nustatyta, kad bendras investicinės pagalbos dydis vienam projektui negali viršyti 40 proc. investicinio projekto išlaidų. Garantinio užmokesčio kompensacija yra investicinės pagalbos dalis. Todėl jei garantinis užmokestis būtų kompensuojamas, kompensacijos suma būtų atimama iš paramos, skirtos investiciniam projektui. Kaimo vietovėje veikiantiems subjektams, kurie nesinaudoja Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonių parama bei ūkininkams, gaunantiems paramą pagal priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas", garantinis užmokestis yra kompensuojamas. Kompensacijos dydis - 80 proc. priskaičiuoto garantinio užmokesčio. Šiais metais dėl garantijų kreiptasi tik dėl 16 projektų finansavimo, visi kiti vykdomi su ES parama. Tad plėtra be ES paramos vyktų labai vangiai. Kita vertus, situaciją labai palengvino „Paskolų fondas", labai padidinęs paskolų prieinamumą. Palūkanų kompensavimas nutrauktas ūkio subjektams, pasirašiusiems kredito sutartis po 2010 m. sausio 1 d. Šį Žemės ūkio ministerijos sprendimą nulėmė finansinių išteklių stygius. Kreditų, paimtų iki 2010 m. sausio 1 d., palūkanos yra kompensuojamos.

- Ką daryti žemdirbiui, kuris mato, kad negalės laiku sumokėti įmokos bankui? Ar gali ŽŪPGF pasiūlyti jam išeitį?

- Visada ieškome sprendimų ir galimybių, kaip padėti klientams, susidūrusiems su laikinomis nemokumo problemomis. Viena iš efektyviausių priemonių jiems padėti - peržiūrėti kredito grąžinimo grafiką. Bankai palankiai žiūri į žemdirbių, kaimo verslininkų prašymus atidėti kelis mokėjimus ar net pratęsti galutinį kredito grąžinimo terminą. Fondo darbuotojai taip pat vyksta pas nemokius klientus, tariasi, kaip būtų galima rasti išeitį iš susidariusios situacijos. Tačiau yra atvejų, kai ūkininkai patys nerodo noro ir iniciatyvos spręsti iškilusius klausimus. Neretai Fondo bei banko darbuotojų pastangos padėti ūkininkams lieka be atsako, nes ūkininkus sunku pakviesti atvykti į banką ir susitvarkyti reikalingus dokumentus. Kredito sutartys pakeistos daugiau kaip 30 proc. kreditų gavėjų, o tai leidžia žemdirbiams ir kaimo verslininkams išgyventi sunkmetį, sukaupti lėšų ir toliau vykdyti įsipareigojimus bankams. Tačiau net ir tai ne visada padeda, iš tiesų bankams tenka nutraukti kredito sutartis.

- Ar šiais metais žemdirbiai skolinasi aktyviau negu pernai?

- Per aštuonis šių metų mėnesius ŽŪPGF kredito įstaigoms už žemdirbiams, kaimo verslininkams ir perdirbėjams išduotus 102 mln. Lt kreditų suteikė 284 garantijas už 63 mln. Lt. Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūrai garantuota už 46 mln. Lt kredito įstaigų išduotų kreditų, skirtų grūdų derliaus ir kitų maisto produktų intervenciniams pirkimams. Šiemet kreditų su garantija išduodama kur kas daugiau. Per praėjusių metų aštuonis mėnesius buvo suteiktos 129 garantijos už 34 mln. Lt, kredito įstaigos išdavė 56 mln. Lt kreditų, tad augimas sudaro apie 85 proc., o besiskolinančiųjų skaičius - didesnis kaip du kartus. Vien rugpjūčio mėnesį suteikta 11,5 mln. Lt garantijų už kredito įstaigų išduotus 19 mln. Lt kreditų, arba tris kartus daugiau nei per praėjusių metų tą patį mėnesį, kai garantijų suma siekė 4 mln. Lt, o kreditų išduota už 6,5 mln. Lt. Kaip ir ankstesniais metais aktyviausiais klientais išlieka ūkininkai - jie sudaro per 80 proc. visų kreditų su garantija gavėjų. Jie dažniausiai užsiima grūdinių kultūrų ir rapsų auginimu (53 proc. visų kreditų gavėjų), gyvulininkyste (25 proc.). Daugiausia investuojama į žemės ūkio techniką (75 proc.), kuri beveik  visa (97 proc.) perkama pasinaudojant ES paramos lėšomis. Aktyviausiai per aštuonis šių metų mėnesius iš kredito įstaigų su garantija skolinosi Kėdainių, Ukmergės, Panevėžio ir Anykščių rajonų žemdirbiai ir kaimo verslininkai. Daugiausia kreditų su garantija žemdirbiams, kaimo verslininkams ir perdirbėjams per aštuonis šių metų mėnesius išdavė SEB bankas (19 proc. visų kreditų su garantija), DnB NORD bankas (18,6 proc.), bankas „Snoras" (18 proc.) ir bankas „Swedbank" (15 proc.). Rugpjūčio mėnesį DnB NORD bankui buvo suteikta tūkstantoji garantija ir tai yra pirmasis bankas, kuriam suteiktų garantijų skaičius pasiekė šią ribą.

- Dėkojame už pokalbį.