Pastaruoju metu žmonija patiria nenumatytų klimato kaitos padarinių, dėl kurių atsiranda rimtų problemų. Viena iš jų – bene svarbiausioji – apsirūpinimas maistu. Pasigirsta net kalbų apie klimato kaitos grėsmę tarptautiniam saugumui. Pokyčiai pasireiškia temperatūros kilimu ir kritulių kiekio pasikeitimu. Šie veiksniai gali sukelti daugybę neigiamų pasekmių.

Šiuo metu, keičiantis klimatui, kyla atmosferos, žemės ir vandens temperatūra. Europos Bendrijų Komisijos išleistoje Žaliojoje knygoje nurodoma, kad per praėjusį šimtmetį vidutinė metinė temperatūra pasaulyje pakilo 0,7–1 °C, Europoje – dar daugiau. Klimato kaitą tiriančių mokslininkų nuomone, vidutinės oro temperatūros pakilimas iki 2050 m. dar 2 °C yra sunkiai išvengiamas. Tai gali sukelti tolesnę ir dar greitesnę klimato kaitą, kurios padariniai nenuspėjami. Klimato kaitos poveikį jaučiame ir Lietuvoje – ekstremalūs reiškiniai (audros, liūtys, kruša, stiprūs vėjai) tampa vis dažnesni.

Klimatui šylant, tirpsta ledynai, todėl keičiasi vandens cirkuliacija. Dėl to kai kuriuose pasaulio regionuose iškris labai daug kritulių ir tai sukels potvynius, o kai kuriuos regionus ištiks sausros. Kita problema – kils vandens lygis. Remiantis Jungtinių Tautų tarpvyriausybinės ekspertų grupės prognozėmis, 2100 m. dėl Antarkties ir Grenlandijos ledynų tirpimo vandens lygis vandenynuose pakils 18–59 centimetrus, o tai jau tikra katastrofa kai kurioms saloms, pakrančių teritorijoms ir miestams. Dėl kylančio jūros lygio (pvz., Nyderlanduose) mažės dirbamos žemės plotų jūrų ir upių pakrantėse.

Žemės ūkiui – didžiausia įtaka

Žemės ūkis – vienas iš pagrindinių ekonomikos sektorių, aprūpinantis gyventojus maistu, – labai priklausomas nuo oro sąlygų, todėl klimato kaita jam daro tiesioginį poveikį: trikdo tradicinę augalininkystės produkcijos gamybą. Stiprių liūčių metu iškrintantys krituliai gali padidinti dirvų eroziją, išplauti iš dirvožemio organines medžiagas, nuo kurių priklauso augalų produktyvumas. Rūgštūs lietūs didina dirvožemio rūgštingumą, mažina derlingumą, spartina mikrofloros ir mikrofaunos nykimą.

Dėl dažnėjančių ir stiprėjančių ekstremalių meteorologinių reiškinių labai padidėja rizika prarasti pasėlius. Klimato kaita derliams gali labai pakenkti ir turėtų skaudžių pasekmių daugybei žmonių visame pasaulyje. Klimatui šylant, dėl dirvožemio degradacijos ir sumažėjusio derlingumo pablogės maisto kokybė, daugės ligų bei apsinuodijimų maistu. Apsirūpinti maistu taps vis sudėtingiau.

Temperatūros ir kritulių svyravimai, dėl kurių daugėja ekstremalių situacijų žemės ūkyje, jau dabar mažina produkcijos gamybą. Klimato kaita sukels svarbiausių pasaulyje žemės ūkio kultūrų (ryžių, kviečių, kukurūzų ir sojų pupelių) kainų didėjimą. Mažėjanti žemės ūkio produkcijos gamyba, didėjančios maisto kainos bei mažėjantis vartojimas reikš badaujančių žmonių skaičiaus augimą, nes dėl išaugusių maisto produktų kainų žmonės tiesiog taps nepajėgūs įsigyti maisto produktų.

Gyvulininkystė mažiau susijusi su klimato kaitos poveikiu, tačiau dėl jo kaitos išaugusios pašarų kainos lems didesnes mėsos kainas, o tai veiks mėsos vartojimo augimo galimybes. Karščio bangos bei užsitęsusios sausros gali paveikti gyvulių sveikatą, lėtinti jų augimą ir mažinti produktyvumą.

Scenarijai pasauliui ir Lietuvai

Klimato kaitos ir jos padarinių modeliavimas yra sudėtingas dalykas. Tarptautinio maisto politikos tyrimo institutas (IFPRI) remiasi dviem – NCAR (National Center for Atmospheric Research) ir CSIRO (Commonwealth Scientific and Industrial Research Organization) – scenarijais. Pagal NCAR scenarijų 2050 m. vidutinis kritulių kiekis Žemėje padidės 10 proc., o pagal CSIRO scenarijų – 2 proc. Abu šie scenarijai numato aukštesnę atmosferos temperatūrą.

Pati didžiausia dėl klimato kaitos kylanti problema – žymiai sumažėsianti augalininkystės produkcijos gamyba kai kuriuose pasaulio regionuose. Net pagal nuosaikesnį CSIRO scenarijų 2050 m. maistinių javų gamyba pietiniuose ir šiauriniuose Afrikos regionuose sumažės 20–50 proc., o kai kur ir daugiau kaip 50 proc. Gamybos mažėjimas neaplenks JAV, kai kurių Europos valstybių ir Kinijos (čia maistinių javų produkcija sumažės 5–20 proc.). Tai priklausys nuo nevienodo kritulių kiekio ir temperatūros pokyčio. Europos žemyno šiaurėje, taigi ir Lietuvoje, kur iškris daugiau kritulių ir temperatūra nebus perdaug aukšta, vis dar išliks palankios sąlygos specializuotiems javų ūkiams.

Svarbu ne tik apsirūpinimo maistu mastas, bet ir maisto kokybė. Maisto produktų kokybę apibūdina maistinė, biologinė, fiziologinė, energinė vertė. Geresnė kokybė kainuoja, o tai riboja gamybos mastus. Aukšti kokybės reikalavimai pasiekiami didesnėmis gamybos sąnaudomis ir yra sunkiau įvykdomi gamintojų, todėl stabdo gamybos augimą. Genetiškai modifikuoti augalai yra atsparesni ligoms, geriau pakelia nepalankias aplinkos sąlygas, pigesni, taigi kintant klimatui galėtų padėti spręsti apsirūpinimo maistu problemas, tačiau ilgalaikės tokio maisto vartojimo pasekmės  žmonių sveikatai nėra žinomos.

Kaip išeiti iš problemų rato?

Opi yra ir globalinė energetinė prob¬lema, o vienintelis šiuo metu prieinamas transporto naudojamų degalų pakaitalas yra biodegalai iš žemės ūkio kultūrų. Naudojant kuo daugiau biodegalų ateityje, būtų galima sumažinti anglies dvideginio kiekį atmosferoje, tačiau plečiant biodegalų gamybą vis daugiau dirbamos žemės ploto bus skiriama kultūroms, iš kurių gaminami biodegalai – visa tai, atsižvelgus į nuolatinį pasaulio gyventojų skaičiaus didėjimą ir kintančias klimato sąlygas, sukeltų didelę grėsmę ir negarantuotų apsirūpinimo maistu, nes sumažėtų žemės ūkio naudmenų plotai, skirti maistinėms kultūroms.

Sutikti klimato pokyčius turi pasiruošti visa pasaulio bendruomenė, įvairių sričių mokslininkai, ekonomistai, politikai, šalių vyriausybės, kurios turėtų kurti ilgalaikes strategijas, planuoti ir koordinuoti veiksmus. Siekiant sumažinti klimato kaitos poveikį garantuotam apsirūpinimui maistu, reikalinga veiksminga politika. Vyriausybės turėtų remti naujų technologijų, padedančių išsaugoti ir gerinti dirvožemį bei apsisaugoti nuo kenkėjų ir ligų plitimo, kūrimą, finansuoti mokslinius tyrimus, kuriais siekiama sukurti naujas atsparias aukštesnei temperatūrai augalų rūšis, nustatyti genetiškai modifikuotų augalų poveikį žmonių sveikatai. Norint užtikrinti pakankamą apsirūpinimą maistu, keičiantis klimatui, jau dabar turėtų būti pradėta kurti nauja apsirūpinimo maisto produktais pasaulinė tvarka.