Vengrijos narystės Europos Sąjungoje „stažas" - 6 metai, tačiau ES paramos įsisavinimo procesai iki šiol vis dar kelia nerimą ūkininkams. Tikimasi, kad pasikeitusi šalies valdžia perdėlios prioritetus, daugiau dėmesio skirdama vietinės maisto pramonės atgaivinimui ir regionų vystymui. Nepaklysti biurokratinių reikalavimų džiunglėse Vengrijos ūkininkams padeda žemės ūkio ir kaimo plėtros konsultavimo tarnybos „EurAgro" specialistai.

„EurAgro" konsultantai su Vengrijos ūkininkais bendradarbiauja nuo 2001 m. Vengrijos teritorija padalinta į 19 medžių (vengr. - megye). Kiekvienoje medėje yra regioninis konsultavimo centras, įkurtas prie Vengrijos žemės ūkio rūmų. Konsultantas - tarpininkas tarp Žemės ūkio rūmų, konsultavimo tarnybos ir ūkininkų. Kitaip nei Lietuvoje, žemės ūkio konsultantai Vengrijoje konsultuoja ne tik per bendrą sistemą, tačiau ir patys - pagal individualias darbo sutartis. Maksimali paramos suma konsultavimo paslaugoms yra 1500 eurų ūkiui, kurią jis gali panaudoti per 5 metus. Praėję pora metų Vengrijos konsultantams buvo sudėtingi, nes ūkininkai atsargiai dalyvavo paramos projektuose, juolab nenoriai naudojosi ir konsultavimo paslaugomis.

„EurAgro" vadovas - Debreceno universiteto prof. dr. Pal Hajas, sukaupęs didžiulę patirtį žemės ūkio ir kaimo plėtros srityse, porą dešimtmečių dirbęs Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijoje (FAO). Stebėdamas tarptautinėje politikoje vykstančius procesus, jis apgailestauja, kad Europos šalys vis dar tebėra skirstomos į rytines ir vakarines, paliekant tarp jų gilią takoskyrą. Dalindamasis patirtimi su kitų šalių žemės ūkio atstovais ir susipažinęs su jų paramos teikimo schemomis, jis sako įsitikinęs, kad Vakarų ūkininkams sudarytos kur kas palankesnės sąlygos.

Tikisi vietinės perdirbimo pramonės renesanso

Analizuodamas šalyje susiklosčiusią žemės ūkio ir maisto pramonės situaciją, P. Hajas didžiausia šalies valdžios klaida vadina maisto perdirbimo pramonės išpardavimą, leidimą privatizuoti. „Cukraus pramonė mūsų šalyje praktiškai yra žlugusi. Visiškai neturime vakavimo - konservavimo pramonės, patys nevykdome giluminio vaisių ir daržovių užšaldymo. Ir visos kitos maisto pramonės šakos yra perleistos į Vakarų kompanijų rankas", - apgailestauja prof. dr. P. Hajas.

Jis pasakoja, kad privatizuojant kompanijas buvo iškelta esminė sąlyga - kad visos jos vykdys veiklą. Tačiau pasibaigus įsipareigojimo laikotarpiui - po 5 metų - gamyklos pradėtos uždarinėti. Tuomet šalyje pradėjo agresyviai plėstis prekybos tinklai, stengdamiesi kuo didesnę rinkos dalį užpildyti savo produkcija, gaminta dažniausiai toli nuo Vengrijos. Todėl, pasak prof. dr. P. Hajas, susiformavo konfliktiniai santykiai tarp stambiųjų prekybininkų ir vietinių žemės ūkio produkcijos gamintojų, bendradarbiavimas sudėtingas. Jis apgailestauja, kad nuo 2002 metų Vengriją valdžiusi liberali valdžia, jo žodžiais tariant, tarnavo Vakarų kompanijų interesams užuot skatinusi vietinę gamybą. Šiemet politinė situacija šalyje pasikeitė ir panašu, kad vietiniams gamintojams žadami palankūs pokyčiai - planuojama atkurti maisto perdirbimo pramonę.

Gaivinant šalies maisto perdirbimo pramonę žadama kurti regioninę maisto perdirbimo sistemą, kurti smulkias regionines įmones. Tokios regioninės perdirbimo pramonės vizija: žaliavos būtų superkamos iš ūkininkų maždaug 40 - 50 km spinduliu aplink perdirbimo įmonę, maždaug tokiame pačiame regione produkcija būtų tiekiama pirkėjams - į parduotuves, restoranus ar net tiesiogiai vartotojams. Šitokia sistema būtų palanki ir aplinkosauginiu požiūriu: būtų sunaudojama mažiau kuro vežiojimui, išskiriama mažiau CO₂. Dalyvaudamas tarptautinėse diskusijose dėl ateities Europos žemės ūkio rėmimo politikos prof. dr. P. Hajas sako susidaręs įspūdį, kad būtent tokią vietinę gamybą regionuose ateityje planuojama skatinti ir remti.

Paramos keliai ir klystkeliai

„EurAgro" vadovas apgailestauja, kad daug sunkumų konsultantai patiria nerasdami bendros kalbos su paramą žemės ūkiui administruojančia institucija - Žemės ūkio ir kaimo plėtros agentūra. Jo įsitikinimu, daugelis šioje institucijoje dirbančių žmonių yra visiškai nutolę nuo žemės ūkio, todėl jų nustatytos paramos panaudojimo sąlygos, keliami reikalavimai dažnai būna sunkiai suvokiami ir dar sunkiau įgyvendinami. Tikimasi, kad naujoji šalies valdžia pakeis situaciją ir šioje institucijoje.

Įtarimų Vengrijos ūkininkams ir žemės ūkio konsultantams kelia ne tik paramos skirstytojų kompetencija, bet ir paramos skirstymo skaidrumas - įtariama, kad kai kurios finansavimo sąlygos numatytos ne „iš žioplumo", o numačius konkrečius galimus paramos gavėjus. Ar pagrįsti šie įtarimai, šiuo metu tiria Vengrijos specialiosios tarnybos. Prof. dr. P. Hajas pasakojimu, įtariama, kad parduodant galingą žemės ūkio techniką buvo dirbtinai išpūstos jos kainos, o paramą skirstančios institucijos specialistai į tai pažiūrėjo pro pirštus. Tiriama, ar teisingi įtarimai, jog prie šių machinacijų prisidėjo net buvęs Vengrijos žemės ūkio ministras, turintis sąsajų su žemės ūkio technika prekiaujančiu verslu.

Prof. dr. P. Hajas pastebi, kad neretai teikiant paraiškas nustatomos tokios sąlygos, kad iš konkurso tarytum savaime eliminuojami smulkūs ūkiai. Pavyzdžiui, pateikiamos labai sudėtingos formos, kurias užpildyti gali tik specialistai. Maži ūkiai tokių, žinoma, neturi, samdyti brangu, tad dažniausiai atsisako galimybės gauti paramą. Tačiau ypač agroaplinkosauginių priemonių įgyvendinimas, pasak jo, mažiems ūkiams yra kur kas aktualesnis - būtent juose dažniausiai gyvena retos rūšys, nes čia ūkininkaujama ekstensyviai. „Gaila, bet dažnai atrodo, kad svarbu tiesiog išdalinti paramą, nesigilinant, kokią realią naudą ji atneš ir ar bus įgyvendinti tie tikslai, kurių ją skiriant siekiama", - apgailestauja „EurAgro" vadovas.

Skatinti ne tik parama, bet ir prižiūrint rinką

Įstojus į ES Vengrijos ūkininkai nealpo iš laimės - optimizmą temdė numatyta 25 proc. parama. 2005 m. žadėta padidinti paramą iki 30 proc., tačiau vėliau, pažado netesėjus, liko dar didesnis nusivylimas. Pasak prof. dr. P. Hajas, tai neigiamai veikia vietinių ūkininkų situaciją rinkoje - lyginant su kitų šalių ūkininkų produktais, jie mažiau konkurencingi. ES rinka yra pernelyg atvira ir liberali. Vietinius produktus nukonkuruoja pigesni produktai iš Kinijos, Šiaurės Afrikos, Pietų Amerikos. Šie produktai, pasak P. Hajas, įleidžiami į ES rinką menkai kontroliuojant tenykščius gamybos procesus ir beveik nesidomint produkcijos kokybe. Jis įsitikinęs, kad europiečiams dėl to reikėtų sunerimti - šių šalių žemės ūkyje naudojama daug cheminių medžiagų, Brazilija eksportuoja daug genetiškai modifikuotų produktų. Specialistas įsitikinęs, kad labiausiai palaikyti ir skatinti reikėtų nedidelius šeimos ūkius - ne tik teikiant paramą, bet ir reguliuojant vidaus rinką.

Vengrija, kaip ir Lietuva, įsipareigojusi išgauti iš atsinaujinančių energijos šaltinių vis daugiau energijos, tačiau P. Hajas įsitikinęs, kad Vengrijoje energetikai turėtų būti panaudojamos tik tos vietovės, kurios netinkamos auginti maistui. Visų pirma turėtų būti efektyviau panaudojami miškų ištekliai.

Saugodami paukščius - gudresni už lapes

Paramos, susijusios su aplinkosauga, priemonių įgyvendinimo klausimais ūkininkus konsultuoja kitas „EurAgro" tarybos narys, kaimo plėtros ir laukinės gamtos apsaugos specialistas Peter Pal Hajas ( P. Hajas sūnus). Jis stengiasi išaiškinti ūkininkams tokių priemonių reikšmę bei skatinti dalyvauti jų įgyvendinime, pataria ūkininkams kaip gerinti aplinkos būklę ir biologinės įvairovės prasme.

Pavyzdžiui, kurapkų Vengrijoje kur kas mažiau nei pas mus. Šių paukščių apsaugos programai buvo parinktos keturios teritorijos, dalyvauti joje galėjo tik asmenys, turintys šiose teritorijose žemės. Parama buvo mokama iš nacionalinio biudžeto, išmokos mokėtos skirtingos - asmeninio susitarimo pagrindu. Vėliau šios paukščių apsaugos priemonės buvo įtrauktos į kaimo plėtros programą. Paukščių išlikimui labai svarbu reguliuoti teritorijose gyvenančių plėšrūnų kiekį, ypač paukščių perėjimo laikotarpiu. Šią veiklą programos savininkai atlieka bendradarbiaudami su vietiniais medžiotojais ar saugomų teritorijų specialistais. Vienas efektyviausių metodų - spąstai. Į gudriai sukonstruotą dėžutę įkeliamas sugautas paukštis, dažnai šarka, kuris savo balsu privilioja plėšrūnus lįsti į šią gaudyklę. Kitas efektyvus gaudymo būdas - statomos dirbtinės olos. Specialios programos, per kurią būtų skiriama parama už plėšrūnų skaičiaus reguliavimą, nėra, tačiau šis aspektas įtrauktas į daugelį paukščių apsaugos programų. Vilkai Vengrijoje nemedžiojami nei dėl žalos ūkininkams, nei dėl kitų priežasčių - priešingai, siekiama didinti jų skaičių, nes vilkų populiacija čia labai maža.

P. P. Hajas siekia, kad į Vengrijos Kaimo plėtros programą būtų įtrauktos laukinės gamtos genetinių išteklių apsaugos priemonės. Toks pasiūlymas buvo teiktas ankstesniam finansavimo laikotarpiui, tačiau tuomet nuspręsta remti tik retų gyvulių rūšių išsaugojimą, ne laukinės gyvūnijos. P. P. Hajas tikisi, kad šios veiklos svarba ir žemės ūkio įtaka retų laukinės gyvūnijos rūšių apsaugai iš naujo bus įvertinta rengiant žemės ūkio paramos strategiją naujam laikotarpiui.

Lauktuvėms: uogienė ir palinka

„EurAgro" būstinė įsikūrusi Kozardo (Kozard) miestelyje, šiaurinėje Vengrijos dalyje. Čia, kalnų apsuptyje, gyvena visai nedaug nuolatinių gyventojų, tačiau tai netrukdo šiltuoju sezonu Kozardui tapti tikru turistų traukos centru.

Konsultavimo tarnyba dalyvauja kaimo turizmo skatinimo veikloje, rengia įvairius su šia sritimi susijusius projektus. Siekiama visą šio regiono plėtrą susieti su kaimo turizmo plėtra ir būtent per šią sritį skatinti regiono vystymąsi bei alternatyvias veiklas šiame regione. Siekiama plėtoti vietovės infrastruktūrą, tuo pačiu didinant vietinių gyventojų užimtumą ir pritraukiant kuo daugiau lankytojų. Šiuo tikslu Kozarde veikia ne tik svečių namai ar maitinimo įstaigos, bet ir vietinis produktų perdirbimas taip pat glaudžiai siejasi su šios idėjos įgyvendinimu.

Miestelio bendruomenė 100 ha plote augina vaisius ir uogas, kurie vėliau tampa žaliava vietiniam perdirbimui. Į Kozardą atvykę turistai gali apžiūrėti, kaip veikia vietinis uogienių virimo „cechelis. Paragavę verdamų uogienių patys, keliautojai gali parsivežti jų ir lauktuvėms - šitaip kartu garsindami ir šį mažą miestelį, kurio pavadinimas puikuojasi etiketėje ant uogienės stiklainio.

Ieškantiems „rimtesnių" lauktuvių, Kozarde galima aplankyti vietinę palinkos varyklą. Palinka - tradicinis Vengrijos stiprusis gėrimas, gaminamas dukart distiliuojant, iš obuolių, slyvų, abrikosų, kriaušių ar vyšnių. Nedidelį šios degtinės kiekį leidžiama pasigaminti ir patiems ūkininkams. Kozarde ši vietinė varykla taip pat yra turistų traukos objektas. Tiesa, pasižiūrėjus į gamybos procesą iš arčiau, neapleidžia mintis, kad toks turizmas galėtų turėti ir socialinę reikšmę: susipažinus su gamybos metodais, „troškulys" turėtų apleisti ne vieną priklausomybės kamuojamą turistą.

Per praėjusius 6 metus „EurAgro" įgyvendino 60 stambių projektų, dar trisdešimtyje dalyvavo kaip partneriai. Konsultantai kartu su vietos bendruomenėmis kasmet organizuoja kaimo turizmo, kultūrinio ir kulinarijos paveldo festivalius, sutraukiančius iki 15 tūkst. smalsuolių.