Veislinių gyvulių augintojų tikslas - gauti kuo daugiau sveikų palikuonių. Gana dažnai veislinių gyvulių reprodukcija stimuliuojama, naudojant įvairias biologiškai aktyvias medžiagas (hormonus). Ypač svarbu hormoninį gydymą taikyti, kai sutrinka reprodukcijos procesai - paršavedės po paršelių atjunkymo nerujoja arba rujos požymiai pasireiškia labai vėlai, jie būna sunkiai pastebimi, paršavedės atveda mažai paršelių.

Šiuo metu vaistų pramonė siūlo labai daug preparatų, gerinančių ir galinčių atkurti sutrikusį lytinį ciklą. Daugelis tokių preparatų yra pagaminti iš endokrininę kiaušidžių, hipofizės ir hipotalamuso veiklą stimuliuojančių veikliųjų medžiagų. Taigi pagrindinė preparatų sudedamoji dalis - gonadotropiniai hormonai (liuteinizuojantys (LH) ir folikulus stimuliuojantys (FSH). Gonadotropiniai hormonai gali būti taikomi kiaulaičių lytiniam brendimui skatinti, rujai sinchronizuoti, atjunkymo rujos laikotarpiui (ARL) sutrumpinti ar kiaulaičių bei paršavedžių anoestrus būklei gydyti.

Hormonų poveikis

Gonadoliberinas (GnRF) yra dekapeptidas. Žmonių ir daugelio gyvūnų rūšių (kiaulių, avių, šunų) GnRF struktūra panaši. GnRF RNR buvo nustatyta pagumburyje, placentoje, kiaušidėse, gimdos endometriume ir miometriume. Toks platus GnRF pasiskirtymo spektras parodo jo poveikio organizmui svarbą. Susintetintas GnRF padeda išsiskirti iš hipofizės LH ir FSH, tačiau dažniausiai jis lemia LH išsiskyrimą iš hipofizės. Tam, kad išsiskirtų FSH, reikalingos didelės GnRF dozės.

Šie duomenys leidžia manyti dvejopai: arba gonadoliberino poveikis priklauso nuo skirtingos periferinių hormonų koncentracijos organizme, arba iš pagumburio buvo išskirtas ir ištirtas faktorius, sukeliantis LH išsiskyrimą iš hipofizės, o kas stimuliuoja FSH išsiskyrimą liko nežinoma. Faktą, kad pagumburyje susidaro du skirtingi GnRF, patvirtina bandymai, atlikti pažeidžiant atskiras pagumburio zonas. Kitais tyrimais išaiškinta, kad vidurinė ir užpakalinė pagumburio dalys stimuliuoja FSH išsiskyrimą iš hipofizės ir slopina LH išsiskyrimą, o priekinėje pagumburio dalyje stimuliuojamas LH išsiskyrimas iš hipofizės. Fiziologinio lytinio ciklo metu GnRF per FSH ir LH veikia folikulų formavimąsi ir augimą. Tokio efekto ir norima sulaukti egzogeniškai naudojant preparatus paršavedžių rujos stimuliacijai.

FSH ir LH yra gliukoproteidai. Iš įvairių žinduolių rūšių hipofizės išskirti ir išgryninti hormonai yra panašūs savo biologiniu veikimu, tačiau skiriasi kai kuriomis fizinėmis ir cheminėmis savybėmis. Pavyzdžiui, kiaulių FSH molekulinė masė yra 29 tūkstančiai. LH koncentracija kiaulės hipofizėje yra 5 kartus mažesnė negu avies. Molekulinė LH masė kiaulės hipofizėje - 100 tūkstančių. Nustatyta, kad chemiškai grynas FSH nestimuliuoja folikulų augimo ir vystymosi. Siekiant užtikrinti FSH savybes, būtini maži LH kiekiai. Išgrynintas LH taip pat praranda jam būdingas savybes - negali reguliuoti hormonų sintezės sėklidėse ir kiaušidėse, nes šiame procese būtinai turi dalyvauti ir FSH. Pastarasis hormonas užtikrina lytinių liaukų ląstelių vystymąsi, kurios vėliau veikiamos LH produkuoja hormonus. Be to, FSH stimuliuoja aromatinių fermentų veiklą, kurie vykdo estrogenų biosintezę. Tokiu būdu buvo patvirtinti anksčiau žinomi duomenys, kad visi reprodukcijos procesai lytiniuose organuose yra nevisaverčiai ir vyksta tik tada, kai kartu veikia du svarbiausi hipofizės gonadotropiniai hormonai (GTH) - FSH ir LH.

Rujos stimuliacijos ir sinchronizacijos procesas

Gonadotropiniai hormonai iš hipofizės niekada neišsiskiria po vieną. Remiantis šiomis žiniomis, preparatai rujai stimuliuoti gaminami iš abiejų hormonų, tik skirtingomis koncentracijomis, kad labiau atitiktų organizme vykstančius procesus.

Manoma, kad naudingiausia kumelingų kumelių kraujo serumo gonadotropiną suleisti paršavedėms po paršelių atjunkymo praėjus 24 val., kadangi pirmąją parą po atjunkymo į kraują fiziologiškai turėtų išsiskirti hipofizės gonadotropiniai hormonai. Esant endokrininiam nepakankamumui ir hipofizei išskiriant per mažai gonadotropinų, sutrinka folikulų brendimas, ruja ir ovuliacija. Po gonadotropinų preparato injekcijos padidėja FSH kiekis. Taip stimuliuojamas folikulų augimas, padidėja periferinio estradiolio koncentracija kraujyje. Pasiekus tam tikrą estrogenų lygį, paršavedėms prasideda ruja ir hipofizė išskiria daugiau LH. Kai jo koncentracija pasiekia didžiausią lygį (maždaug po dviejų parų), įvyksta ovuliacija.

Koreguoti kiaulių reprodukciją, reguliuoti reprodukcines organizmo funkcijas ir užtikrinti apvaisinimo sėkmę padeda rujos, ovuliacijos bei apsiparšiavimo stimuliacija ir sinchronizacija. Kontroliuojant lytinio ciklo eigą, pavyksta maksimaliai išnaudoti kiaulių reprodukcijos potencialą. Neproduktyvios dienos, kai paršavedė nėra nei paršinga, nei žindanti, neigiamai veikia visus kiaulės reprodukcijos rodiklius. Todėl neproduktyvių dienų skaičių bandoma mažinti sinchronizuojant rują.

Rujai sukelti yra naudojamas ne vienas metodas. Kuris iš jų geriausias, dar ir dabar nėra visiškai aišku. Vienas iš seniausiai taikomų būdų - kumelingų kumelių kraujo gonadotropino naudojimas po paršelių atjunkymo, kiaulėms esant sezoninės patologinės anoestrus būklės. C. Breikenas (C. Bracken) ir kiti tyrėjai įrodė, kad preparatai su FSH ir LH teigiamai veikia folikulų augimo dinamiką ir efektyviai stimuliuoja ovuliaciją bei rują. G. Dialo (G. Dial) ir kitų mokslininkų nuomone, kiaulių folikulai prieš paršelių atjunkymą vystosi labai lėtai. Todėl juos atjunkius, rujai sukelti reikalingas pulsuojantis FSH ir LH išskyrimas. Tai stimuliuoja greitesnį folikulų augimą. Augantys folikulai į kraują išskiria daugiau estrogenų, kurie sukelia rują, priešovuliacinį LH piką ir ovuliaciją. Tais atvejais, kai hipotalamuso, hipofizės ir kiaušidžių funkcija yra slopinama, esant nepakankamam gonadotropinių hormonų kiekiui ir folikuluose padaugėjus androgenų, suaktyvėja fagocitinė limfocitų funkcija ir kartu aktyvėja atretiniai procesai folikuluose. Tokiais atvejais ir yra naudojami gonadotropinai.

Po gonadotropinų injekcijos padidėjus FSH kiekiui kraujyje, stimuliuojamas folikulų augimas. Dėl to kraujyje padaugėja periferinio estradiolio-17 β, vėliau padidėja ir LH koncentracija.

Gydymo sistemos

Jeigu paršavedei sutriko lytinio ciklo eiga, nepasireiškė rujos požymiai arba jai buvo nustatyta anoestrus būklė, preparatus ir jų dozes šiems procesams stimuliuoti ir gydyti reikia parinkti ypač dėmesingai, atsižvelgiant į kiaulės fiziologinę būklę. Daugelio mokslininkų nuomone, anoestrinių gyvulių lytinį ciklą geriausiai sureguliuoja kumelingų kumelių kraujo serumo (KKKS) kombinacija su chorioniniu gonadotropinu. KKKS sudėtyje yra didelės FSH dozės, o chorioninio gonadotropino sudėtyje vyrauja LH. Paprastai šie preparatai naudojami folikulinės lytinio ciklo stadijos metu, kad susiformuotų daugiau folikulų ir pagreitėtų ovuliacija. Tačiau naudojant hormoninius preparatus reikia tiksliai juos dozuoti, nes neatsižvelgus į kiaulių lytinio ciklo ypatumus, galima sutrikdyti organizmo bendrą hormoninę pusiausvyrą, todėl nebus pasiektas pageidaujamas efektas arba esama būklė gali dar labiau pablogėti.

Yra įrodyta, kad ovuliacijos laikas paprastai nėra tiksliai apibrėžtas,  jis gali skirtis skirtingiems gyvuliams ar net tam pačiam gyvuliui, priklausomai nuo išorinių ir vidinių veiksnių. Pavyzdžiui, kiaulaičių organizme ovuliacija įvyksta vėliau negu paršavedžių.

J. H. Brit (J. H. Britt) ir kitų autorių nuomone, panaudojus FSH ir LH preparatus, galima sumažinti užsitęsusį intervalą po paršelių atjunkymo iki rujos pradžios lytiškai subrendusioms kiaulaitėms ir patikslinti rujos sinchronizavimą. R. Beites (R. Bates) ir kiti tyrėjai nustatė, kad FSH ir LH injekcijos efektyviausiai veikia sezoninės anoestrus būklės kiaules, o kiaulėms, turėjusioms daugiau paršingumų, preparato taikymas nėra labai efektyvus. B. Karvelienė ir kiti mokslininkai nustatė, kad gonadotropiniai hormonai paršavedžių rują stimuliuoja, priklausomai nuo paršelių atjunkymo iki rujos požymių pasireiškimo laikotarpio trukmės. Kiti moksliniai tyrimai parodė, kad FSH ir LH preparato naudojimas kiaulaičių rujai sukelti yra efektyvus apie 70 proc., tačiau norint gauti dar didesnį efektą, siūloma kartu taikyti ir kitus rują skatinančius metodus: kuilio atvedimą, kiaulės vietos pakeitimą ar pergrupavimą.

Be teigiamų FSH ir LH preparato savybių, mokslininkai nustatė ir neigiamą jų poveikį kiaulių reprodukcijos savybėms. R. N. Kirkvudas (R. N. Kirkwood) su bendraautoriais įrodė, kad FSH ir LH preparatais stimuliuotos kiaulės atvedė mažiau paršelių, sumažėjo bendras jų apsiparšiavimų skaičius per reprodukcinį amžių. Be to, nustatyta, kad FSH ir LH preparatų naudojimas padidino cistų atsiradimo kiaušidėse riziką.

Paršavedžių anoestrus problemai spręsti paprastai rekomenduojama naudoti hormoninę stimuliaciją. Tačiau tai ne visuomet duoda laukiamų rezultatų. Yra aprašyta atvejų, kai stimuliacija hormoniniais preparatais turėjo net neigiamą poveikį (sensibilizavo organizmą). Neabejotina, kad taip atsitinka, naudojant netinkamus preparatus, ar neatsižvelgiant į paršavedės fiziologinės endokrininės, imuninės ir kitų sistemų funkcijas.