Dirvožemyje geros mitybos sąlygos augalams būna tuomet, kai organinės medžiagos aktyviai mineralizuojasi, o augalai aprūpinami pakankamu kiekiu maisto medžiagų. Vienas iš būdų suaktyvinti organinės medžiagos mineralizaciją - įterpti į dirvožemį grybų-introducentų Trichoderma.

Didelė dalis ekologinių ūkių yra išsidėstę teritorijose, kur vyrauja lengvos granuliometrinės sudėties dirvožemiai. Juose labai svarbu išlaikyti derlingumą, teikiant pirmumą savaime atsikuriantiems resursams. Dirvožemio potencinio derlingumo palaikymas ir didinimas yra labai susijęs su dirvožemio organinės medžiagos išsaugojimu, todėl tenka panaudoti įvairias dirvą gerinančias priemones - tręšti dirvą mėšlu, žaliąja trąša, parinkti tinkamiausias sėjomainas, auginti tokius augalus, kurie geriausiai dera priesmėlio dirvoje.

Ekologinės žemdirbystės sistemose derlingumas daug priklauso nuo priešsėlio, dirvos paruošimo, pasėlių priežiūros, sėklos normos, sėjos laiko, sėjos būdo, meteorologinių ir augalų mitybai sudaromų sąlygų. Trichoderma genties grybai dėl savo biologinių bei fiziologinių savybių gali būti plačiai panaudojami praktiškai. Šios genties grybų mikromicetai geba stabdyti kitų mikroorganizmų vystymąsi ir net parazituoti ant kitų grybų, nepažeisdami gyvų augalų, todėl jie plačiai naudojami biologinėje augalų apsaugoje - Trichoderma grybų padermės dažnai yra gaminamų biopreparatų pagrindinis komponentas. Teigiamu veiksniu laikoma tai, kad Trichoderma genties grybai yra paplitę dirvožemyje. Jie ne tik dalyvauja organinės medžiagos irimo procesuose, bet ir skaldo netirpius fosfatus, išskiria įvairias aminorūgštis, fermentus, vitaminus, skatinančius augalų augimą.

Dirvožemio savybių pokyčiai

Skirtingi augalai ne vienodai išnaudoja dirvožemyje esančius maisto elementus, dėl to dirvožemio cheminės savybės būna skirtingos. Agrocheminės savybės analizuotos pavasarį, prieš Trichodermos įterpimą į dirvožemį, ir rudenį, po derliaus nuėmimo. Tyrimai, atlikti po Trichoderma atroviride grybų įterpimo į žieminių rugių ir bulvių pasėlių dirvožemį, vienareikšmiškai parodė didelį grybų gyvybingumą, gerą prisitaikymą prie naujų sąlygų.

Žieminių rugių pasėlio dirvožemyje Trichoderma atroviride grybas apribojo fitopatogeninių grybų Fusarium avenaceum, F. moniliforme, Botrytis cinerea, Verticillium album, Alternaria radicina, Pythim sylvaticum paplitimą, bulvių pasėlio dirvožemyje - Alternaria altenata, Fusarium avenaceum, F. moniliforme, F, sambucinum, Botrytis cinerea, Cladosporium cladosporioides grybų vystymąsi. Trichoderma atroviride grybas slopino Zygorhynchus moelleri ir Penicillium expansum grybų, didinančių dirvožemio toksikozę, vystymąsi.

Pagerėjusios dirvožemio mikrobiologinės savybės skatino organinės medžiagos, įterptos su sideraciniais lubinais, mineralizaciją, turinčią didelės įtakos dirvožemio agrocheminėms savybėms. Nustatyta, kad Trichoderma grybo introdukcija teigiamai veikė mineralinį azotą pasisavinančių bakterijų gausumą. Didžiausi jų skaičiai dirvoje nustatyti žieminių rugių šaknyno zonoje, ypač augalų vegetacijos pabaigoje, kai prasideda augalų liekanų destrukcija.

Suminio azoto 0,010 proc. daugiau nustatyta ekologinės žemdirbystės sistemos dirvožemyje, kur papildomai buvo įterpti Trichoderma grybai. Šie grybai spartina organinės medžiagos mineralizacijos procesus, kurių metu dirvožemis pasipildo įvairių azoto junginių. Padidėjęs azoto kiekis (0,104-0,106 proc.) rastas dirvožemyje, patręštame Provita organinėmis trąšomis ir salietra.

Augdami bulvių gumbai daug daugiau sunaudoja azoto, negu javai, todėl šio elemento šiek tiek daugiau rasta tik ekologinės žemdirbystės sistemos dirvožemyje, kur papildomai buvo įterpta Trichoderma grybų, suaktyvinusių organinės medžiagos mineralizaciją ir kartu praturtinusių dirvožemį azotu.

Visose žemdirbystės sistemose bulvių pasėlio dirvožemyje, kaip ir žieminių rugių, nustatytas gerokai didesnis organinės anglies kiekis.

Skirtingai auginamų augalų derlius

Antrapogeniniai faktoriai, gerinantys dirvožemio fitosanitarinę, agrocheminę ir fizikinę būklę, atitinkamai veikia ir augalų derėjimą. Kuo šios sąlygos geresnės, tuo didesnį derlių duoda augalai. Tai akivaizdžiai atspindi atliktų tyrimų duomenys. Analizuojant įvairiose žemdirbystės sistemose auginamų augalų derliaus ir biometrinių rodiklių pasikeitimus, galima nustatyti ekologinėje žemdirbystės sistemoje panaudotų Tirchoderma mikromicetų efektyvumą.

Tyrimų rezultatai rodo, kad skirtingas agrotechnikos panaudojimas atitinkamai turėjo įtakos sėjomainoje po lubinų žaliajai trąšai auginamų žieminių rugių ir bulvių derliui. Jis kito netolygiai. Žieminių rugių derlius didėjo pagal sistemą: ekologinė (E) < tausojamoji (T) < ekologinė + trichoderma grybai (E+Tr) < intensyvioji (I). Bulvių derlius didėjo pagal sistemą: ekologinė (E) < ekologinė + trichoderma grybai (E+Tr) < tausojamoji (T) < intensyvioji (I).

Lyginant grūdų derliaus duomenis, atkreiptinas dėmesys į tai, kad Trichoderma mikromicetų įterpimas į dirvožemį buvo efektyvesnis (gauta 2,87 t/ha) negu ekologinė žemdirbystės sistema be grybų (2,58 t/ha). Tai natūralu, nes yra žinoma, kad Trichoderma grybai skatina organinės medžiagos irimą ir kartu maisto elementų prieinamumą augalų šaknims. Šis faktas ypač aktualus žieminius rugius auginant po lubinų, apartų žaliajai trąšai.

Kadangi tausojamoje ir intensyviojoje žemdirbystės sistemose naudotos trąšos, gautas didesnis derlius - atitinkamai 2,98 ir 3,62 t/ha. Tačiau nagrinėjant šiaudų derlių matyti, kad Trichoderma grybų efektyvumas buvo didesnis (derlius 6,77 t/ha) ne tik ekologinėje (4,20 t/ha), bet ir tausojamoje žemdirbystės sistemoje (6,29 t/ha).

Perskaičiavus grūdų ir šiaudų derlių į apykaitinę energiją, išaiškėjo, kad Trichoderma grybų įterpimas į ekologinės žemdirbystės sistemos dirvožemį buvo 1,49 MJ/kg efektyvesnis negu dirvožemio tręšimas organinės kilmės trąšomis (Provita, fosforitmilčiais, Patentkali-kalio magnezija).

Atliekant Trichoderma grybų ekologinės žemdirbystės sistemoje tyrimus, be žieminių rugių buvo auginama ir ankstyvoji bulvių veislė VB Venta. Didesnis derlius nustatytas tausojamoje (30,0 t/ha) ir intensyviojoje (33,93 t/ha) žemdirbystės sistemose, kur buvo panaudotos trąšos ir augalų apsaugos priemonės.

Trichoderma mikromicetų įterpimas į dirvožemį ekologinėje žemdirbystės sistemoje bulvių gumbų derlių padidino 3,4 t/ha.

Nuo bendrojo derliaus priklausė ir prekinių bulvių gumbų derlius, krakmolo išeiga ir bulvių apykaitinė energija. Kuo didesnis buvo bendrasis derlius, tuo didesni buvo ir minėti rodikliai. Prekinių bulvių gumbų derlius nuo Trichodermos padidėjo 3,1 t/ha, krakmolo - 48,9 kg/ha, apykaitinės energijos - 9,4 MJ/kg. Didžiausias bulvių derlius užaugo tausojamoje ir intensyviojoje žemdirbystės sistemose, kur augalai geriausiai buvo aprūpinti maisto medžiagomis. Šiose sistemose gauta 29,61 ir 32,10 t/ha prekinių bulvių gumbų, 390-454,7 kg/ha krakmolo ir 83,4-94,3 MJ/kg apykaitinės energijos.

Skirtinga produkcijos kokybė

Žemės ūkio augalų produkcijos kokybė labai priklauso nuo dirvožemio savybių, jame esančio pakankamo maisto medžiagų kiekio ir ypač nuo meteorologinių sąlygų. Lietingi orai smarkiai pablogina žieminių rugių grūdų ir bulvių kokybę. Dėl didelės drėgmės rugių grūdai papilkėja ir būna prastos kokybės. Tai rodo nedidelis suminio azoto kiekis grūduose (1,89-2,09 proc.). Visose žemdirbystės sistemose azoto kiekis nustatytas mažesnis negu paprastai būna rugių grūduose (2,20-2,40 proc.).

Svarbiausias rugių grūdų kokybės rodiklis mūsų šalyje, kaip ir kitose drėgnesnio klimato šalyse, - kritimo skaičius: jeigu jis mažesnis negu 120, grūdai duonai kepti netinka. Kritimo skaičius - tai skaldančiųjų amilazių grupės fermentų aktyvumo rodiklis. Mūsų atliktuose tyrimuose dėl gausių kritulių, grūdų kritimo skaičius nustatytas nedidelis ir tarp atskirų žemdirbystės sistemų svyravo nuo 123 iki 154. Patikimai (31 vnt.) šį skaičių didino Trichoderma mikromicetų panaudojimas ekologinėje žemdirbystės sistemoje. Tarp kitų žemdirbystės sistemų grūdų kritimo skaičius kito statistiškai nepatikimai.

Bulvių maistinis skonis priklauso nuo gumbų kokybės. Kuo daugiau randama krakmolo ir vitaminų, tuo bulvės yra skanesnės ir vertingesnės. Labiausiai bulvės, kaip vitaminų šaltinis, vertinamos dėl vitamino C. Tuose regionuose, kuriuose gyventojai vartoja daug bulvių, jos yra pagrindinis vitamino C šaltinis. Apie 200 g šviežių bulvių, išvirtų su lupenomis, turi visos paros askorbino rūgšties normą. Paprastai bulvėse vitamino C yra 26-42 mg/kg. Mūsų tyrimuose bulvių gumbai sukaupė tik 19,1-20,5 mg/kg vitamino C. Didesniam (20,5 mg/kg) vitamino C kiekiui sukaupti bulvėse įtakos turėjo ekologinėje žemdirbystės sistemoje panaudoti Trichoderma grybai. Tačiau ir šiuo, ir kitų žemdirbystės sistemų atvejais vitamino C rodiklių pokyčiai nebuvo statistiškai patikimi.