Ekologinė žuvininkystė - kur kas daugiau nei vien tik ekologiškų pašarų pasirinkimas. Bendrovės „Išlaužo žuvis" direktorius Darius Svirskis „ekologijos" sąvokai teikia plačią reikšmę: tai ir parinktos tarpusavyje derančios žuvų rūšys, ir specialios sąlygos gyventi joms be streso ir net malonus, be jokių konfliktų bendravimas su žuvų pirkėjais. Jis apgailestauja, kad šiandien ekologiškai išaugintai žuviai dar neteikiamas prioritetas, ji neįvertinama aukštesne kaina, tačiau tikisi, kad atsigaunant ekonomikai ir didėjant potencialių pirkėjų pajamoms situacija pasikeis.

                       Išlaužo tvenkiniai driekiasi 366 ha plote, bendras plotas su pylimais - 460 ha. Pasak Dariaus Svirskio, pagal plotą - tai vienas mažiausių žuvininkystės ūkių Lietuvoje, tačiau pagal sugaunamos žuvies kiekį patenka į pirmąjį trejetuką. „Išlaužo tvenkiniai - vieni produktyviausių", - nesikuklina žuvininkystės ūkio vadovas.

Bedrovės „Išlaužo žuvis" direktorius pasakoja, kad apie 1965 m. iškasti Išlaužo tvenkiniai anuomet savo produktyvumu garsėjo visoje Tarybų Sąjungoje. Šis žuvininkystės ūkis yra strategiškai patogioje vietoje - netoli šalies centro, tačiau vargu ar į tai buvo atsižvelgta renkant tvenkiniams vietą anais laikais. Veikiausiai lėmė netoliese buvusi karinė bazė: mat vandens telkiniai aplink buvo reikalingi, kad efektyviau veiktų šioje vietovėje stovėję radarai.

Didelį tvenkinių produktyvumą lemia palankios gamtinės sąlygos, žuvų gausumui įtakos turi tvenkinio gruntas - geriausiai tinka molis, būtent toks gruntas yra Išlauže. Taip pat svarbi atitekančio vandens sudėtis. Kadangi aplink Išlaužą vystoma žemdirbystė, vanduo į tvenkinius atiteka su daug biogenų - žuvims susidaro natūrali pašarų bazė. Siekdami kuo gausesnio ir geresnio žuvų „derliaus", Išlaužo žuvininkystės specialistai stengiasi tinkamai tręšti tvenkinius, veisti juose gerą, paklausą turinčią žuvį, šerti ją geros kokybės pašarais.

                              Žuvų pašaras

                      Dviejuose trečdaliuose Išlaužo tvenkinių žuvys auginamos ekologiškai. Ne mažiau kaip 30 proc. ekologiškai auginamų žuvų maisto turi būti natūralus. Tvenkiniai tręšiami perpuvusiu mėšlu, žolėmis, šienu, šiaudais. Susidaro natūrali pašarinė bazė infuzorijoms (klumpelėms), jomis ir dumbliais minta dafnijos, kurios vėliau tampa natūraliu maistu žuvims.

                      Pagrindinis ekologiškai auginamų žuvų pašaras - ekologiški grūdai. Jais žuvis šerti reikia gerokai rečiau nei kombinuotaisiais pašarais - pakanka poros kartų per savaitę. Dieną, dvi vandenyje pabrinkę grūdai yra tinkamiausi žuvų maistui. Per 3-4 dienas jie nespėja surūgti, žuvys turi kuo maitintis. Jei vandens temperatūra pakyla iki 25^o C, grūdai vandenyje rūgsta greičiau, todėl tokiais atvejais žuvys šeriamos mažesniais kiekiais, bet dažniau. Šeriant grūdais mažiau užteršiamas ir vanduo: jei žuvis nealkana, kombinuoti pašarai per keletą valandų ištirpsta ir užteršia vandenį, o grūdai laikosi ilgiau - nenori šiandien, praris rytoj. Lygindamas ekologiškus grūdus su augintais chemizuotai, D. Svirskis pastebi, kad juose būna kiek mažiau baltymų, dažniau pasitaiko smulkesnių, sunkiai skęstančių grūdų.

                      Kad žuvys gerai augtų, stengiamasi joms sudaryti visavertį racioną. Pagrindinis komponentas - kviečiai, dar pridedama miežių, rugių arba kvietrugių. Baltymų stygių stengiamasi kompensuoti pridedant lubinų. Grūdus žuvininkystės ūkis perka iš sertifikuotų ekologiškų augalininkystės ūkių.

Per vasarą žuvies kiekis tvenkiniuose padidėja daugiau nei penkis kartus. Pavasarį suleisti 300 g svorio karpiukai per vasarą užauga iki pusantro kilogramo.  Išaugusios žuvys vasaros pabaigoje suryja dvigubai daugiau. Iš viso per savaitę joms sušeriama apie 120 tonų grūdų vasaros pradžioje, o pabaigoje - dvigubai daugiau. Per visą sezoną sunaudojama apie 1000 t ekologiškų ir antra tiek neekologiškų grūdų.      

                                          Darni žuvų kaimynystė    

Vienas svarbiausių ekologinės žuvininkystės aspektų - žuvies rūšinė sudėtis tvenkinyje. Atlikdamos skirtingas funkcijas skirtingų rūšių žuvys sukuria savitą sistemą, kurioje joms visoms gera gyventi. Daugiausia (apie 65 proc.) visos žuvies Išlaužo tvenkiniuose - karpiai. Pardavimui tinkamų karpių per metus čia užauga apie 350-400 t.

Tvenkinių užžėlimo problema Išlauže išspręsta prieš kelis metus pradėjus auginti vandens telkinius valančias žuvis: baltuosius amūrus ir marguosius plačiakakčius. Per metus užauginama apie 100 t plačiakakčių ir apie 30-40 t amūrų. D. Svirskis perspėja nepasitikėti skleidžiama neteisinga informacija, jog tvenkinius gerai valo ir nedideli amūriukai. Pasak jo, efektyviausiai vandens telkinius valo 1-2 kg svorio amūrai. „Mažiukas, iki metų, amūriukas ėda vabaliukus ir tik vieną kitą žolytę. Antrais metais žolytės jo racione sudaro jau iki 40 proc. Ir tik trimetis amūras jau yra tas darbinis arkliukas, kuris apie 70 proc. viso dienos raciono minta žole, nevengia ir šiurkštesnės", - pasakoja D. Svirskis.

Sanitarų darbą tvenkiniuose atlieka dar ir šamai, jų užauginama apie 5 t, ir lydekos - jų užauga iki 3 tonų.

Beveik atsisakyta lynų auginimo - per metus užauginama vos pora tonų. Turguose lynais prekiaujama palyginti pigiai, todėl bendrovei auginti šias žuvis nuostolinga. Karosų taip pat auginama nedaug - tik perkantiems įveisimui. Išlauže būta bandymų auginti karpius kartu su eršketais. Tačiau šis eksperimentas nebuvo vykęs, nes karpis mažiau reiklus, konkurencinėje kovoje dėl maisto sugeba nugalėti eršketą, be to, eršketui, priešingai nei karpiams, nepatinka didelis žuvų tankumas tvenkinyje.

                      Žuvų „neprieteliai"

Dėl įvairių kenkėjų žuvininkystės ūkis kasmet netenka mažiausiai dešimtadalio žuvų. Daugiausia žalos padaro kormoranai. Pavasarį juos labiausiai masina į tvenkinius suleidžiami 300 g svorio karpiukai, rudeniop, šiems paaugus, kormoranų grobiu tampa metais jaunesnės žuvelės. Prie tvenkinių nuolat budi ir nuo kormoranų žuvis saugo pora etatinių medžiotojų. Pavasarį ir rudenį nemažai žalos ūkiui pridaro praskrendančios šiaurinės didžiojo dančiasnapio populiacijos.

Vaikštant apie tvenkinius girdimas negarsus, tačiau intensyvus gaudimas - nelyginant skudučių. Tokį garsą skleidžia dar vienos žuvų augintojų „neprietelės" - raudonpilvės rupūžės kūmutės. Nors ši rūšis dėl retumo įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą, Išlaužo žuvininkai jų draugija nesidžiaugia - mailiaus tvenkiniuose jos pridaro daug žalos. Su kitomis rupūžėmis ar varlėmis kovoti lengviau, nes joms išneršus pavasarį atsiradusius kurkulus galima nugraibyti, o štai kūmutės ir žaliosios varlės neršia vidury vasaros mažytėm porcijom.

                      Kad į mailiaus tvenkinius nepatektų parazitinės žuvys ar stambūs vabalai, į juos įtekantis vanduo košiamas per koštuvus. Vadinamosios „šiukšlinės" žuvys - karosiukai, ešeriukai, saulažuvės (žvejų dar vadinamos „maliavkom") - nepageidaujamos ir didžiųjų žuvų tvenkiniuose, nes suryja ten esantį natūralų maistą - dafnijas. Pasak D, Svirskio, Europoje pagal Berno konvenciją saugomos saulažuvės Išlauže pridaro nemažai žalos: ėda dafnijas, stambios saulažuvės gali suėsti ir karpių lervutes, o susidoroti su šiomis „šiukšlinėmis" žuvimis nepajėgia nei šamai, nei lydekos.

                      Laimingos žuvys - sveikos žuvys

                      „Kuo mažiau streso žuvys patiria, tuo rečiau jos serga", - tikina D. Svirskis. Iš to, kad Išlaužo žuvininkystės ūkis didelių nuostolių dėl žuvų susirgimų nepatiria, galima spręsti, kad čia gyvena laimingos, streso nekamuojamos, žuvys.

D. Svirskis įsitikinęs, kad būtent dėl ekologinių sąlygų Išlaužo tvenkiniuose pavyksta išvengti karpių raudonligės, padarančios nemažai žalos dažnam žuvininkystės ūkiui. Jis teigia, kad kur kas geriau iš karto žuvims sudaryti optimalias sąlygas, penėti jas kokybišku pašaru ir taip užkirsti kelią ligoms, nei paskui „farširuoti" jas antibiotikais ar probiotikais.

Daugiausiai problemų Išlaužo tvenkiniuose būta su šamais, ant kurių bežvynės odos buvo pamėgęs veistis ektoparazitas Ichtiophtyrius. Šie pirmuonys, pasidauginę ant šamų, pereina ant  karpių ir pridaro daug nuostolių. Tačiau šiemet Išlaužo tvenkiniuose šis kenkėjas nepasirodė.

Baiminamasi, kad Išlaužo nepasiektų Lenkijos žuvininkystės ūkiams nemažai žalos šiemet pridaręs Koi Herpes virusas, kilęs iš Izraelio. Dėl to, D. Svirskio žiniomis, pusei Lenkijos žuvininkų teko atsisakyti karpių ir pereiti prie kitų žuvų auginimo. Pasak specialisto, nerimas dėl Koi Herpes viruso iš dalies paskatino šiemet galutinai atsisakyti pramoginės žūklės, anksčiau vykusios neekologiniuose tvenkiniuose. Tačiau ligos plisti gali ir kitais keliais: jas gali parnešti kormoranai arba pavasarį, kilus potvyniui, ligos gali patekti į bendrovės tvenkinius iš kaimynystėje iškastų privačių tvenkinių, įžuvintų iš Lenkijos atvežtomis žuvytėmis.

D. Svirskis įsitikinęs, kad ekologiniame ūkyje turėtų būti atsisakoma bet kokios prievartos, viskas turėtų vykti natūraliai. Todėl jis kritiškai žiūri į kitų ekologinių žuvininkystės ūkių praktiką, kur karpiai naršinami inkubatoriuose, leidžiant hormonus ir anestetikus. Po tokios intervencijos, gavęs 2-3 hormonų injekcijas, pasak D. Svirskio, motininis karpis jau yra „nurašomas", o Išlauže natūraliai karpiai neršia apie 10 metų.

Žiemoti žuvys suvežamos į specialius tvenkinius, kuriuose didesnis vandens pratekėjimas, žuvims patenka daugiau deguonies. Todėl 0,5 ha ploto žiemojimo tvenkiniuose laikoma 20, kartais net 30 tonų žuvies. Išlaužo žuvininkystės ūkyje yra 12 žiemojimo tvenkinių, juose žiemoti gali apie 150 tonų žuvies.

                      Praėjusi gūdi žiema didelių nuostolių nepridarė. Tai ne atsitiktinumas - žiemai buvo gerai pasiruošta. Kadangi tvenkiniai kaskadiniai, galima sukaupti nemažą vandens rezervą, kad paskui žiemos metu būtų galima papildyti vandeniu žiemojimo tvenkinius. Išlauže buvo sukaupta kiek galima daugiau vandens ir nuolat vyko vandens pratekėjimas. Ten, kur nebuvo sąlygų paduoti reikiamo vandens kiekio, imtasi kitų priemonių. 20 ha ploto tvenkinyje, kuriame žiemojo apie 40 t žuvų, iškirsta apie 1,5 ha ekečių ir siurbliais vanduo varinėtas iš vienos eketės į kitą.

                      Išsaugoję per žiemą žuvis geriau nei kiti ūkiai, Išlaužo tvenkiniai pavasarį pajuto pranašumą ir įveisimo medžiagos prekyboje. D. Svirskis tikina, kad bent pusė privačių tvenkinių savininkų žuvų savo tvenkiniams įveisti įsigijo būtent Išlauže. Jis perspėja, kad gundytis mažesnėmis perpardavėjų kainomis nevertėtų, nes iš Lenkijos atvežtos uždarose sistemose augintos žuvytės turi mažesnį imunitetą ligoms, parazitams ir pas mus prastai išsilaiko.

                      Viliasi sulaukti pinigingų pirkėjų

                      D. Svirskis apgailestauja, kad šiandien ekologinė žuvininkystė mūsų šalyje dar nepelninga, o ekologiškai žuvys auginamos tik iš patriotizmo - kad žmonės turėtų galimybę pasirinkti sveiką produktą.

Didžiausią dalį Išlaužo tvenkiniuose užaugintos žuvies nuperka Kaune, Suvalkijoje ir Dzūkijoje esantys prekybos centrai, nemažai iškeliauja į turgus. Prieš 3 metus beveik visa Išlauže užauginta žuvis būdavo išvežama į Lenkiją, dabar eksportuojama tik trečdalis produkcijos. D. Svirskis apgailestauja, kad Lietuvoje tarp žuvininkų vyksta negraži konkurencinė kova dėl vidaus rinkų. Prekybos tinklai taip pat nevengia dažnai pagudrauti ir paaštrinti konkurenciją.

                      Iš visų prekybos centrų, kuriems „Išlaužo žuvis" tiekia produkciją, ekologiškas sąlygas žuvims prekybos vietoje sudaro tik vienas centras. Žuvys čia laikomos didelėje talpykloje, o į akvariumą parduotuvėje atnešamas tik nedidelis kiekis žuvies, ji aprūpinama deguonimi. Tačiau, pasak D. Svirskio, būtent šis prekybos centras moka žuvų augintojams mažiausią kainą. Jis prisipažįsta, kad finansiškai nemotyvuojamas entuziazmas ūkininkauti ekologiškai kartais blėsta, netgi svarstyta galimybė atsisakyti įsipareigojimų. Tačiau viliamasi, kad visuomenė pamažu supras, jog rūpinimasis sveikata prasideda nuo lėkštės ir sutiks už kokybišką žuvį solidžiau palengvinti piniginę.