Daugiau kaip 5 000 tonų - tiek cukrinių runkelių kasdien perdirba Kėdainiuose esantis cukraus fabrikas. Beveik nenutrūkstamu srautu į fabriko kiemą runkelius gabenantys žemdirbiai patenkinti - šilumos ir drėgmės negailėjusi vasara padėjo išauginti rekordinius derlius: dažname ūkyje kasama 60 ir daugiau tonų iš hektaro.

Yra ūkininkų, kurie kasa ir 75, ir net 80 tonų iš hektaro - tokie derliai lenkia europinius vidurkius, kurie paprastai siekia 55-60 t/ha. Tiesa, šiemetinės vasaros oro sąlygos sukėlė kai kurių problemų - smarkokai plito lapų ligos baltuliai ir rudmargė. Paprastai šios ligos pasireiškia rugpjūčio mėnesį, tačiau suspėjus laiku nupurkšti fungicidais, didesnių bėdų išvengiama. Jei nupurkšti vėluojama, lapai ruduoja, džiūsta, o augalas savo ruožtu pradeda auginti naujus lapus ir tam naudoja šakniavaisiuose sukauptą cukrų. Tokiu atveju mažėja ir bendras derlius, ir cukringumas. „Pastarąjį kartą su ligų protrūkiu susidūrėme 2002-aisiais, kuomet apie 30 proc. pasėlių buvo tiesiog masiškai nurudavę. Tuomet irgi buvo šilta ir drėgna - idealios sąlygos grybinėms ligoms plisti", - prisimena akcinės bendrovės „Nordic Sugar Kėdainiai" žemės ūkio direktorius Saulius Mozeris.

Augintojų mažiau, produkcijos - daugiau

Kėdainių cukraus fabrikui runkelius augina 405 žemdirbiai. Nors pastaraisiais metais augintojų skaičius gerokai sumažėjo - 2007-aisiais jų buvo per tūkstantį, - bet produkcijos kiekis auga. Per parą fabrike perdirbama daugiau kaip 5 000 tonų runkelių - tai beveik dvigubai daugiau, negu buvo perdirbama iki fabriko rekonstrukcijos, kuomet 2008-aisiais į naują difuzijos cechą buvo investuota 21 mln. litų. Keičiasi ir geografinė augintojų lokalizacija - plotai vis labiau artėja prie fabriko. Augintojai koncentruojasi Kauno, Kėdainių, Radviliškio, Panevėžio rajonuose, tačiau yra ir iš tolimesnių - Šiaulių, Biržų, Pakruojo, Pasvalio, Ukmergės, Šakių, Vilkaviškio - rajonų. Fabrikas dengia runkelių transportavimo išlaidas iki 80 km atstumu ir tarpininkauja teikdamas transportavimo paslaugas, kad būtų sudarytos tokios pačios konkurencinės sąlygos ir artimiems, ir tolimiems augintojams.

Daug dėmesio skiriama auginimo agrotechnikai, kasmet daromi įvairūs bandymai mokslo įstaigose ir ūkininkų laukuose, beje, dalis jų finansuojama perpus su augintojais - tai keičia žemdirbių požiūrį į bandymų reikalingumą ir rezultatus. Iš augintojų ir perdirbėjų sudaryta komisija sprendžia, kokias veisles rekomenduoti augintojams - taip lengviau susiorientuoti gausioje Lietuvoje registruotų veislių pasiūloje: Nacionaliniame augalų veislių sąraše šiemet yra net 56 cukrinių runkelių veislės. Atrinktų rekomenduotinų veislių sąrašai išsiuntinėjami kiekvienam augintojui gruodžio mėnesį, o iki sausio vidurio žemdirbiai nusprendžia, kokių veislių runkelius jie rinksis kitam sezonui. Sertifikuota sėkla augintojams tiekiama per fabriką - tai būtina sąlyga vykdant produkcijos atsekamumo reikalavimus pagal ISO standartus.

Sunkiausias galvosūkis - išsaugoti

Cukrinių runkelių selekcija eina į priekį sparčiais žingsniais: tai akivaizdu jau vien palyginus derlių dydžių kaitą per pastaruosius 15 metų - nuo 20 iki 50 t/ha ir dar daugiau. Aišku, derlius priklauso ir nuo taikomų technologijų, ir nuo klimato. Šiais metais dėl dėkingų orų mūsų ūkininkams pavyko išauginti net didesnį cukrinių runkelių derlių negu Šiaurės Europos šalyse. Bet paprastai mūsų žemdirbiai paskuba ir runkelius nukasa per anksti. Matyt, suveikia psichologiniai dalykai: vis labiau rudenėjant orams, norisi kuo greičiau sudoroti derlių. Jei nukasti runkeliai praguli mėnesį, nugaruoja beveik 15 proc. masės. Reikia įvertinti ir tai, kad per anksti nukastiems runkeliams atimama galimybė dar paaugti - būna, kad rudenį užauga net 30 proc. šakniavaisių masės.

Danijos runkelių augintojai tempia iki paskutinės dienos ir kasa tik tada, kai reikia vežti į fabriką. Kai kurie Lietuvos augintojai taip pat jau baigia atsikratyti įpročio nukasti per anksti - pernai runkelius kasė gruodžio pradžioje. Žinoma, nereikėtų rizikuoti ir pasilikti tokiam vėlyvam kasimui didelių plotų - geriausia tiek, kiek įmanoma nukasti per 3-5 dienas. „Reikia turėti vadinamąjį šeštąjį jausmą, kuris pasakytų, ar dar galima palaukti, ar jau kasti. Kartais laimi tie, kurie nukasa anksti, supila į kaupus ir laiko", - pripažįsta S. Mozeris.

Ne mažiau svarbus saugojimo periodas. Šiemet fabrikas parengė naujas kaupų formavimo ir dengimo instrukcijas - rekomenduojama pilti gerokai didesnius kaupus, jų šonus suformuoti iš šiaudų ritinių, o prasidėjus šalčiams, viršų uždengti specialia austriška sintetine danga, gerai saugančią šilumą, kurią išskiria patys runkeliai. „Iki šiol rekomenduodavome gerokai siauresnius ir žemesnius kaupus. Dabar kaupai padidėjo ir paaukštėjo: kuo didesnė krūva, tuo labiau runkeliai patys save apsaugo. Be to, mažiau prireiks dengiamųjų medžiagų tam pačiam runkelių kiekiui apdengti", - aiškina S. Mozeris.

Pastaraisiais metais pastebimai gausėjo cukrinių runkelių nuėmimo kombainų parkas: žemdirbiai pirko juos ir savo runkeliams doroti, ir planuodami teikti kasimo paslaugas. Specialistų teigimu, auginant iki 100 ha runkelių, nuosavo kombaino neapsimoka turėti, geriau pasisamdyti. Vieni pirmųjų tokias paslaugas pradėjo teikti „Holmer servisas", prieš trejus metus investavęs į naujus kombainus, o dabar jau nemažai žemdirbių gali nukasti ne tik savo, bet ir kaimynų laukus. Tik vėl bėda - dar nemokame kasti taip švariai, kaip kasa vakariečiai, arba tiesiog daug atsainiau žiūrime į tai. Jei lauke po nuėmimo akivaizdžiai matyti šakniavaisių gabaliukų, tai rodo, kad nuostolių - ne vienas ir ne du, o visi 10 ar net 15 procentų.

Pernai fabriko iniciatyva ūkininko Alfonso Galinio laukuose buvo suorganizuotos pirmosios šalyje cukrinių runkelių kombainų palyginamosios varžybos, toks pat renginys planuojamas ir šio spalio pabaigoje. Daugiau kaip 200 varžybas stebėjusių žemdirbių savo akimis įsitikino, kad nuo kombainų darbo priklauso ir runkelių švarumas, ir kerpės nupjovimo aukštis, ir nuėmimo greitis.

Eilės prie fabriko - tolima praeitis

Įdiegus runkelių saugojimo ūkininkų ūkiuose sistemą, eilių prie fabriko nebeliko. Visiškai automatizuotas svėrimo ir pavyzdžių ėmimo procesas. Derlių atvežusi mašina fabriko teritorijoje užtrunka nuo 5 iki 10 minučių: automatui nuskaičius identifikavimo kortelę, mašina pasveriama, išpilami runkeliai, vėl pasveriama tuščia transporto priemonė. Brūkšniniais kodais užkoduoti runkelių pavyzdžiai kaupiami specialiose dėžėse ir paskui atsitiktine tvarka analizuojami laboratorijoje. Visus procesus stebi augintojų kooperatyvų atstovai - taip siekiama kuo didesnio skaidrumo.

Bazinė runkelių kaina yra 106 Lt/t, tačiau ji susieta su kviečių kaina, kuri šiemet yra aukšta ir, tikėtina, dar kils (referencinis laikotarpis yra nuo spalio iki kovo mėnesio), - taigi didės ir cukrinių runkelių kaina. Atsiskaitymai vykdomi sutartu laiku, nė dienos nevėluojant. 80 proc. bazinės kainos augintojas gauna netrukus po runkelių pristatymo į fabriką, 15 proc. - balandžio mėnesį, o likusieji 5 proc. išmokami spalį, kai viskas galutinai suskaičiuojama.

Nuo pernai pereita prie šiek tiek kitokios sutarčių sistemos - augintojas įsipareigoja pasėti tam tikrą hektarų skaičių (anksčiau - pristatyti tam tikrą kiekį runkelių). Pertekliniams runkeliams auginti sutartys nesudaromos, bet visi superkami, o iš jų pagaminta produkcija parduodama už ES ribų. Galima spėti, kad šiemet perteklinius runkelius į fabriką pristatę augintojai irgi neblogai uždirbs, nes pasaulyje cukrus brangsta. Fabrikas perdirba ir pramoninius runkelius - iš jų pagamintas cukrus naudojamas ne maisto reikmėms. „Nors kaina mažesnė, bet ūkininkai noriai augina pramoninius runkelius, kitąmet planuojame jų perdirbti dar daugiau", - sako S. Mozeris.

Užtikrintai gaudžiančiame fabrike nebelikę nė kruopelės netikrumo ir abejonių, kurios buvo apėmusios cukraus sektorių 2008-aisiais. Nemaža dalis tais metais iš gamybos pasitraukusių augintojų dabar norėtų sugrįžti, tačiau kvota - ne guminė. „Jokiu būdu neleidžiame sau atsipalaiduoti ar juolab išpuikti. Mūsų santykiai su augintojais pagrįsti ilgalaikiais ryšiais, ir jei šiandien rinkoje situacija mūsų atžvilgiu yra dėkinga, tai dar nereiškia, kad tokia jis bus visada. Tik bendras darbas garantuoja sektoriaus stabilumą", - sako S. Mozeris.