Sujungus tris institucijas – Valstybinę augalų apsaugos tarnybą, Valstybinę sėklų ir grūdų tarnybą bei Valstybinį augalų veislių tyrimo centrą, – sukurta viena Valstybinė augalininkystės tarnyba (VAT) prie Žemės ūkio ministerijos, kuri savo veiklą pradėjo liepos 1 d. Tarnybos nuostatuose skelbiama, kad ji įgyvendina valstybinę fitosanitarijos, augalų apsaugos, trąšų, augalų dauginamosios medžiagos, augalų veislių registravimo ir teisinės apsaugos, grūdų ir jų produktų kokybės gerinimo politiką mūsų šalyje. Kaip sekasi vykdyti visas šias funkcijas, klausiame VAT direktoriaus Evaldo Zigmo ČIJAUSKO.

Ar sujungus tris tarnybas į vieną ir sumažinus darbuotojų skaičių pavyks Tarnybai susidoroti su visais jai priklausančiais darbais?

Sujungus visas tarnybas į vieną, mes tikrai galėsime būti atsakingi už augalininkystės produkciją savoje valstybėje. Apimdami visas sritis – nuo tinkamai paruoštos dirvos, atsakingai ištirtos veislės, geros kokybės sėklos iki taisyklingo augalų apsaugos produktų bei trąšų naudojimo – galėsime garantuoti produkcijos kokybę.

Mūsų kontrolės skyriuje dabar dirba tik 20 inspektorių, kurie kontroliuoja augalų apsaugos priemonių ir trąšų naudojimą, vertina laukų būklę visoje šalyje. Kiek darbuotojų turi dirbti kontroliuojančiose institucijose, daugelyje senųjų Europos Sąjungos valstybių yra seniai nusistovėję skaičiai: analogiškus dirbamos žemės plotus turinčiose šalyse – Airijoje, Danijoje – dirba nuo 300 iki 400 kontrolierių. Jei norime pasiekti realių rezultatų ir įvykdyti visus ES keliamus reikalavimus, turime sekti jų pavyzdžiu – tokiuose dalykuose dviračio išradinėti nereikia. Šiuo metu, kai valstybėje trūksta lėšų ir apie galimybes didinti kontrolierių skaičių kalbėti tikrai dar ankstoka, tikimės glaudaus bendradarbiavimo su Nacionalinės mokėjimo agentūros analogišką darbą dirbančiais specialistais, taip pat su Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos darbuotojais – kad apie pastebėtus pažeidimus jie informuotų mūsų Tarnybą.

Kiek darbuotojų dirba dabar ir kokia Tarnybos struktūra?

Reorganizacijos metu buvo atleisti 84 specialistai, ir šiuo metu Tarnyboje dirba 255 darbuotojai. Jų darbo vietos kol kas nėra sutelktos vienoje centrinėje būstinėje, bet išsimėčiusios per kelias vietas Vilniuje. Ateityje planuojame visi dirbti vienoje vietoje (Ozo g. 4a), – taip bus patogiau ir mums, ir interesantams. O laboratorinių tyrimų cent¬ras bus koncentruotas Fitosanitarinių tyrimų laboratorijoje, atvėrusioje duris 2006 m. pabaigoje. Planuojame susitvarkyti taip, kad kai kuriuos paprastesnius tyrimus būtų įmanoma atlikti regionuose. Intensyviai taikysime „vieno langelio“ principą: žemdirbys iš karto turi gauti išsamų atsakymą, o ne būti stumdomas nuo vieno specialisto prie kito.

Kurioje kuruojamoje srityje įžvelgiate daugiausia problemų?

Fitokontrolė yra puikai išplėtota ir net lenkia kai kurias ES šalis. Problematiškiausia sritis – sėklininkystė ir veislių tyrimai. Prastas šiemetinis žieminių rapsų ir javų žiemojimas parodė, kad žemdirbiams trūksta informacijos apie konkrečių veislių žiemkentiškumą. Mes turėtume būti ta institucija, kuri bandymų laukeliuose patikrintų visą į šalį įvežamą sėklą, ar ji tinkama auginti mūsų sąlygomis, ar ne. Kiekvienam žemdirbiui turėti savo bandymų laukelius ir atsirinkinėti veisles (dabar kai kurie taip ir daro) yra per brangus malonumas.

Žinoma, kiekvienas ūkininkas turi teisę rizikuoti ir rinktis bet kurią ES kataloguose įrašytą veislę. Bet informacija turi būti pateikta aiški ir išsami. Manau, kad būtina atsigręžti į mūsų senąsias nacionalines veisles, kurių dauginamoji medžiaga saugoma Lietuvos augalų genų banko saugyklose. Vertėtų tą sėklą padauginti ir išbandyti augalų veislių tyrimų stotyse – gal paaiškėtų, kad jos puikiausiai tinka mūsų dabartinėmis klimato sąlygomis ir pagal kokybinius parametrus niekuo nenusileidžia įvežtinėms.

Beje, matau problemų ir pačių bandymų stočių, kurių dabar yra septynios, veikloje – daugumoje jų bandymų plotai užima vos penktadalį žemės, o likusioje auginami komercinės paskirties javai ir kiti lauko augalai. Šios proporcijos turėtų apsikeisti vietomis: 80 proc. plotų turėtų užimti bandymai. Suprantama, situacija sudėtinga, valstybė stotims lėšų skiria minimaliai, ir žmonės priversti suktis, kad išgyventų. Bet žiūrint į perspektyvą, stiprėjant valstybės ekonomikai, veislių bandymų turi daugėti. Juos užsakyti galės ir sėklininkystės kompanijos, ir pavieniai ūkininkai, žinoma, dalį tyrimų kainos teks dengti savo lėšomis. Seniai pastebėta, kad jei žmogus įdeda bent kiek nuosavų lėšų, visai kitas požiūris būna ir į pačių tyrimų reikalingumą, ir į galutinius rezultatus.

Bendradarbiausime su Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, kurios darbuotojai, remdamiesi mūsų atliktais tyrimais, rekomenduos ūkininkams veisles, tinkamiausias jų dirbamų laukų struktūrai ir auginimo paskirčiai. Būtent per LŽŪKT skleisime ir augalų apsaugos produktų bei trąšų naudojimo rekomendacijas. Kartu įgyvendinsime gerąją žemdirbystės praktiką – kai kokybiška sėkla bus sėjama į gerai paruoštą žemę, cheminės apsaugos produktų reikės mažiau.

Kaip kovosite su nelegalių apsaugos produktų įvežimu?

Man nepatinka žodis kovoti – reikia padaryti tvarką. Tiesiog daug dirbti ir taip sudėti kontrolės akcentus, kad būtų užkirstas kelias bet kokiam bandymui apeiti įstatymus. Būtina sustabdyti kontrabandinių augalų apsaugos produktų srautą, kuris teka į Lietuvą iš kelių pusių. Sudėtinga, bet viskas įmanoma: sudarome sutartis su policija, muitine ir tikimės sulaukti pagalbos iš jų.

Pasienio kontrolės Fitosanitarijos punktuose dabar tikrinamos ir trąšos – tai mums nauja produktų grupė. Žiūrima, ar trąšų sudėtyje nėra augalų apsaugos produktų veikliųjų medžiagų, kitaip tariant, ar nėra pavojingoms medžiagoms priskirtinų sudedamųjų dalių. Jei yra, tokiam produktui taikomi visai kiti gabenimo, pardavimo, kontrolės, naudojimo reikalavimai. Tikimės, kad valstybė nepasakys „taip“ genetiškai modifikuotų augalų auginimui. Kol nepasakyta „taip“, tikrai neįleisime per sieną jokių genetiškai modifikuotų augalų.

Daug darbų reikia nuveikti ekologinio ūkininkavimo srityje – netgi drįsčiau sakyti, kad dabar mes nežinome, ar turime tikrai ekologiškų produktų. Ekologinio žemės ūkio taisyklių laikymasis daugeliu atvejų patikėtas gerai žemdirbio valiai, o tai neduoda garantijų, kad jų tikrai bus paisoma.

Tad galima sakyti, kad tvarkos sieksite stiprindami kontrolę?

Žinoma, reikia stiprinti kontrolės funkcijas, ir ne tik pasienyje. Visiems, pažeidusiems augalų apsaugos produktų naudojimo reikalavimus, numatytos baudos pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą. Ir jos skausmingos – pagal naująjį Seimui pateiktą projektą jos siekia iki 3 000 Lt. Taip pat bus padidintos baudos už apleistą, neprižiūrimą žemę. Kai išgirs, kad kaimyną nubaudė, gal atsakingiau elgsis. Žinoma, prie kiekvieno policininko juk nepastatysi. Turime išugdyti visuomenės nepakantumą besielgiančiam blogai. Manote, kad vokiečiai ar austrai iš karto tapo tokie tvarkingi? Ne. Viskas ateina ilgainiui, ne per metus ar dvejus, bet per dešimtmetį – jau galima tikėtis pokyčių.

Teisėje yra toks terminas „proto ribose“ – iš tiesų, viską darykime proto ribose. Nereikia šou, ypač žemės ūkyje – vienadieniai sprendimai ir liks tik vienadieniais sprendimais. Žemės ūkis nemėgsta skubių šuoliškų perėjimų. Tikrai negalvoju laužyti sistemų, tiesiog norisi palengvėle pasukti ienas šiek tiek kita kryptimi: sukurti tiksliai veikiančią sistemą, kad kontroliuotume visą procesą – nuo sėklos iki užauginto produkto. Jei dėl mūsų institucijos indėlio situacija Lietuvoje pagerės nors per nago juodymą, savo tikslą būsiu pasiekęs.