Tenka tik apgailestauti, kad Lietuvoje žodis „kanapė" dažniausiai asocijuojasi su kontrabanda, narkotikais ir su kažkuo, kas labai draustina ir negera. Aiškiau sąvokos skiriamos anglakalbėse valstybėse: kai rašoma „hemp" - turima galvoje pluoštinio tipo pramonines kanapes, kai kalbama apie narkotinių medžiagų turinčią kanapę - vartojamas žodis „cannabis". Deja, lietuviškai kanapė yra tik kanapė, nesvarbu, ar ji narkotinė, ar auginama pluoštui, sėkloms, kurui, biomasei. Labai norėtųsi šį naudingą pramoninį augalą apginti ir jo vardą Lietuvoje reabilituoti.

Daugelis vyresnio amžiaus žmonių dar prisimena, kad seniau Lietuvoje kanapės augintos dažname ūkyje, iš jų pluošto vytos virvės, atmena ir skanias jų sėklas - tarsi mažyčius riešutėlius. Beje, kanapių sėklų šiuo metu galima nusipirkti Lietuvoje laisvai - sveiko maisto krautuvėlėse. Deja, jos ne lietuviškos kilmės - importuotos iš Didžiosios Britanijos. Taigi, leidžiame užsidirbti užsieniečiams. O kodėl gi neišauginti jų mūsų ekologiniuose ūkiuose ? Lietuvoje drausti auginti pluoštinio tipo kanapes tiesiog neprotinga. Žinoma, būtina numatyti auginimo kontrolės ir augalų patikros sistemą. Tada būtų galima auginti sėjamąsias kanapes su mažu tetrahidrakanabinolio (THC) kiekiu ar netgi visai nenarkotines. Sėjamoji kanapė visai be narkotikų - jau realybė. Tokios kanapės sukurtos Ukrainos Mokslų akademijos Pluoštinių augalų institute, esančiame Sumio apskrityje.

Selekciniai tyrimai Ukrainoje

Instituto selekcininkai profesorius Viačeslavas Gavrilovičius Vyrovetas (Viačeslav Gavrilovič Vyrovets) ir selekcijos skyriaus vedėja Irina Michailovna Laiko užtikrino, kad po ilgų selekcinių kryžminimų ir atrankos metų jų sukurtoje sėjamosios kanapės veislėje visiškai nėra žalingųjų kanabinoidų. Selekcinis darbas tęsėsi ilgai - kanapių su mažesniu kanabinoidų kiekiu atranka ir kryžminimas pradėtas 1971 m. Šį darbą vainikavo veislė Beznarkotičnaja - pavadinimas kalba pats už save.

Institutas buvo įsteigtas 1931 m. vietoj pluoštinių augalų mokslinių tyrimų stoties. Institute dirba 188 žmonės, iš kurių 38 yra mokslo darbuotojai (2 habilituoti daktarai ir 16 mokslo daktarų). Instituto selekcininkų darbo vaisiai - jau aštuntajame dešimtmetyje sukurtos kanapių veislės su mažu THC kiekiu, kurios auginamos pluoštui ir sėkloms Ukrainoje. Nors pastaruoju metu sėjamųjų kanapių plotai čia nėra labai dideli - statistika skelbia, kad jie siekia apie 600 ha. Žinoma, palyginti su 1960 m., kai Ukrainoje kanapių buvo auginama per 50 tūkst. ha, - tai atrodytų labai mažai. Šiuo metu Ukrainoje leidžiama auginti sėjamąsias kanapes, kuriose THC yra ne daugiau kaip 0,15 proc. Palyginimui - Kanadoje galima auginti veisles, turinčias ne daugiau 0,3 proc. THC, ES - 0,2 proc., Rusijoje - 0,1 procento.

Daugumoje Pluoštinių augalų institute sukurtų veislių THC kiekis siekia tik 0,006 procento. Jų veislės Uso 14 ir Uso 31 yra įrašytos į ES katalogą, o veislės Zolotinskij 11, Zolotinskij 15 ir minėtosios Uso 14 ir Uso 31  registruotos Kanadoje. Ukrainos veislių sąraše yra įrašytos 7 institute sukurtos kanapių veislės su mažu THC kiekiu - Gluchovskij 46 ir Gluchovskij 33, Zolotinskij 11, Zolotinskij 15, Uso 14, Uso 31 ir Glera. Yra sukurta dar kelios naujos, ankstyvos ir produktyvios veislės, kurių THC kiekis nesiekia vienos šimtosios procento - tai Gliana (0,01 proc.) ir Zoriana (0,02 proc.).

Ukrainos kanapių selekcininkai savo laboratorijoje naudoja keletą būdų THC kiekiui nustatyti. Ekspres metodas - pats paprasčiausias ir pigiausias, kuriuo nustatoma, ar iš viso augalas turi šio kanabinoido. Pasiruošę tam tikro indikatoriaus buteliuką ir filtrinio popieriaus lentelę su kanapių veislių ir numerių sąrašu, mokslininkai tiesiog lauke atlieka THC tyrimus. Ant filtrinio popieriaus lakšto užlašinama augalo sulčių, ant jų - indikatorinio tirpalo lašas ir, iš pasikeitusios spalvos matyti, ar augale yra THC: jei popierius nusidažo žaliai - nėra, jei gelsvai, rusvai ar plytos spalva - yra.

Kiti du, tikslesni metodai - THC nustatymas chromatografija ant plėvelių ir skysčių chromatografu. Plėvelių chromatografija yra pigesnis ir greitesnis būdas negu skysčių chromatografija, bet skysčių chromatografas suranda net mažiausius THC kiekius.

Nors institutas turi savo skysčių chromatografą, jų sukurtos veislės visada tikrinamos akredituotoje kriminalistikos laboratorijoje. Tik nepriklausomoje laboratorijoje patvirtinus THC kiekį, veisles galima siūlyti registruoti ir auginti gamybiniuose pasėliuose.

Instituto auginami pluoštinių kanapių pasėliai griežtai kontroliuojami - privaloma pasėlius registruoti vietos milicijos skyriuje, o vėliau pasėliai tikrinami. Taip pat būtina pasėlių apsauga nuo butonizacijos iki derliaus nuėmimo - tokia tvarka yra nurodyta Ukrainos įstatymuose.

Agrotechnika ir derliaus nuėmimas

Mokslininkai užsiima ne tik kanapių selekcija - čia atliekami įvairūs kanapių agrotechnikos ir derliaus nuėmimo tyrimai. Pluoštinių kanapių beveik nepažeidžia jokie augalų ligų sukėlėjai, o dėl savo intensyvaus augimo ir fitoncidinių savybių (jų šaknys ir pats augalas į aplinką išskiria tam tikras medžiagas) kanapės beveik visiškai nustelbia piktžoles. Be to, jų beveik nepuola kenkėjai. Taigi, šį augalą galima būtų auginti ekologiniuose ūkiuose.

Pluoštui kanapės Ukrainoje pjaunamos naudojant prikabinamą kanapių pjaunamąją - ŽK-1,9 (ЖК-1,9). Šią pjaunamąją gamina Bežecko mašinų gamykla (bendrovė „Bezhetskselmash"), įsikūrusi Tverės mieste. Su pjaunamąja ŽK-1,9 galima ne tik nupjauti ir paskleisti į juostą kanapių stiebus, bet ir juos surišti - yra galimybė prie pjaunamosios sumontuoti pėdų rišimo aparatą. Tada galima pėdus nukulti ir gauti sėklų. Bet tam reikalingas papildomas darbas - kanapių kuliamoji MLK-4,5A (МЛК-4,5А) yra nesavaeigė, prikabinama, ja naudojant kanapių pėdus tenka paduoti rankomis. Techniniuose šios kuliamosios duomenyse nurodoma, jog reikia ne mažiau kaip 7 žmonių šiai įrangai aptarnauti.

Kanapių sėklų derliaus nuėmimui instituto mechanizacijos skyriuje buvo sukurtas kanapių kombainas. Matėme filmuotą vaizdą, kaip šis kombainas dirba - gana greitai ir našiai. Deja, jis nebuvo populiarus, nes tai - prikabinama technika: kombainą turi traukti traktorius. Be to, prie kombaino reikia dar ir kelių žmonių - sėkloms išpilti, nes sėklos iš bunkerio leidžiamos ne į priekabą, o į maišus. Buvo pagaminti ir išbandyti tik keturi šio kombaino egzemplioriai.

Šiuo metu institute naudojama pažangesnė kanapių derliaus dorojimo technologija - kanapių sėklos iškuliamos kombainu „Class", pjaunant tik viršutinę augalo dalį, o stiebai - apie 1 m aukščio ražiena - paliekami lauke stovėti per žiemą. Tokie stiebai naudojami trumpajam pluoštui išgauti. Pavasarį, balandžio mėnesį, kanapių ražiena nulaužoma ir suverčiama į pradalges grėbliu-vartytuvu (panašių į mūsų įprastą „Dobilą"). Pačioje stiebo apačioje esantis hipokotilis būna išdžiūvęs, prie pat žemės stiebai nulūžta, o per žiemą lauke prastovėję stiebai būna puikiausiai atsiklojėję ir nesupuvę. Vėliau ražienos masė supresuojama.

Institute atliekami ir pirminio kanapių stiebų perdirbimo į ilgąjį ir trumpąjį pluoštą tyrimai, taip pat atliekami įvairūs pluošto kokybės tyrimai ir ruošiami įvairūs pluošto bei kitos produkcijos standartai.

Institute dirbama ne tik su kanapėmis - tyrinėjami ir pluoštiniai linai, vykdoma jų selekcija. Palaikydami sėjomainą savo tiriamiems augalams, instituto darbuotojai augina ir įvairius kitus augalus - javus, daugiametes žoles, bulves. Instituto laukuose vykdoma minėtų augalų sėklininkystė - tai ir papildomas instituto pajamų šaltinis, nes mokslo įstaiga iš valstybės gauna lėšų tik algoms ir darbuotojų socialiniam draudimui.

Latvijoje kanapės auginamos

Latvijoje sėjamosios kanapės su mažu THC kiekiu yra sėkmingai auginamos Didžiausias sėjamųjų kanapių augintojas Krāslavos apskrityje yra bendrovė „Zalers". Kanapių perdirbimo į trumpąjį pluoštą fabriko savininkas ir ūkininkas Sergejus Zakrevskis, paskatintas Latvijos lengvosios pramonės asociacijos prezidento habil. dr. prof. G. Strazdo (G. Strazds), apsilankė Vokietijoje, Anglijoje, Lenkijoje, Čekijos Respublikoje bei Prancūzijoje - visur domėjosi, kaip iš kanapių bei sizalio pluoštų gaminamos izoliacinės bei kitos medžiagos. Pirmiausia 5 hektaruose pabandė auginti iš Prancūzijos gautas, ES kataloge įrašytas veisles Fedora 17 ir USO 31. Jų produkciją realizavo popieriaus gamybai. Vėliau pasirinko lenkišką veislę Bialobrzeskie. 2009 metais Latvijoje buvo auginta apie 100 ha kanapių.