Pirkėjams, ieškantiems natūralios, skanios, sveikos ir maistingos produkcijos, kurią gaminant dar būtų tausojama aplinka, lengviau susiorientuoti prekių gausoje padės ženklas „Kokybė". Juo žymimi visi pagal išskirtinės kokybės produkcijai keliamus reikalavimus išauginti ir sertifikuoti produktai.

Pirkėjai vis labiau gilinasi į tai, kiek ir kokių medžiagų naudojama auginant žemės ūkio produktus, juos transportuojant, laikant ar perdirbant, vertinamas kuo natūralesnėje aplinkoje ir natūralesnėmis priemonėmis užaugintas bei pagamintas maistas. Deja, kol kas Lietuvoje įvairiuose prekybos vietose nėra lengva rasti tokių produktų, juos sunku atskirti nuo įprastinių.

Atsižvelgdama į vartotojų poreikius bei augintojų ir perdirbėjų pageidavimus, Žemės ūkio ministerija, bendradarbiaudama su socialiniais partneriais - Lietuvos gamintojų, perdirbėjų, prekybininkų ir vartotojų organizacijų atstovais - ir vadovaudamasi bendraisiais ES reikalavimais, sukūrė nacionalinę maisto kokybės schemą.

Kiekvienai produktų grupei parengtos specifikacijos (mėsos, paukštienos, pieno, vaisių ir daržovių, grudų, kombinuotųjų pašarų, bičių produktų), kuriose tiksliai nurodomi reikalavimai visam išskirtinės kokybės produkcijos (IKP) gamybos procesui ir perdirbimui, o kaip jų laikomasi, prižiūri akredituotos sertifikavimo įstaigos.

Išskirtinės kokybės produkcija pasižymi natūralumu, maistingumu, aplinkos tausojimu, jai keliami reikalavimai yra griežtesni negu privalomieji.

Pagal šią schemą pagaminti išskirtinės kokybės žemės ūkio produktai be išlygų turi būti  iš Lietuvoje užaugintų žaliavų. Produktai sertifikuojami; ar jie atitinka nustatytus reikalavimus, įvertina sertifikavimo įstaiga „Ekoagros". Vartotojas šiuos produktus gali atpažinti, nes jie ženklinami specialiu ženklu „Kokybė". Šis ženklas garantuoja išskirtinę gaminių kokybę, pažymi produkto išskirtinumą ir specifiškumą.

Specifiniai reikalavimai auginant IKP daržoves

Daržovių išskirtinės kokybės produkcijos augintojai turėtų žinoti pagrindinius specialiuosius reikalavimus, kurie taikomi auginant šią produkciją. Išskirtinės kokybės produkcijos natūralumas išlaikomas, auginant daržoves pakankamai toli nuo taršos  šaltinių, ribojant mineralinių trąšų, pesticidų naudojimą.  

Daržovės tręšiamos taip, kad trąšos būtų naudojamos kuo efektyviau ir  tausojant gamtą. Kiekvienais metais prieš tręšiant daržoves nustatomas mineralinio azoto kiekis, esantis 0-60 cm dirvožemio sluoksnyje. Ne rečiau kaip kas penkeri metai visuose laukuose turi būti atlikta dirvožemio analizė, nustatant organinės medžiagos (humuso) kiekį, rūgštingumą, judriojo fosforo ir kalio kiekius. Tręšimo planas turi būti sudaromas kiekvienais metais, apskaičiuojant kiekvienam laukui ar lauko daliai skirtų trąšų kiekį, rūšį, formą, normą, tręšimo laiką ir būdą. Šio plano turi būti laikomasi.

Mikroelementinės trąšos gali būti naudojamos tik tais atvejais, kai vadovaujantis moksliškai pagrįstomis auginimo technologijomis ir (arba) laboratorinių tyrimų rezultatais įrodyta, kad dirvožemyje jų nepakanka. Nutekamųjų vandenų dumblą daržovių tręšimui ir komposto gamybai naudoti draudžiama. Jei į laukus atvežamas ne savame ūkyje pagamintas kompostas be lydimųjų dokumentų (atitikties deklaracijos), jame turi būti patikrintas sunkiųjų metalų kiekis.

Kiekviename ūkyje, kuriame auginama išskirtinės kokybės daržovių produkcija, turi būti sudaryta sėjomaina, laikantis kiekvienai rūšiai reikalingos fitosanitarinės pertraukos. Išskirtinės kokybės produkcijos daržovių auginimui draudžiama naudoti genetiškai modifikuotą sėklą.

Piktžolės daržovių pasėliuose herbicidais gali būti purškiamos tik pirmoje vegetacijos pusėje. Vėliau jas naikinti leidžiama tik mechaninėmis priemonėmis. Draudžiama daržovių apsaugai naudoti labai nuodingus (etiketėje ženklinamus rizikos fraze „Labai toksiškas" ir (arba) simboliu „T⁺") ir nuodingus (etiketėje ženklinamus rizikos fraze „Toksiškas" ir (arba) simboliu „T") pesticidus.

Pesticidus, turinčius tos pačios veikliosios medžiagos, galima naudoti ne dažniau kaip 2 kartus per vegetaciją. Daržovių apsaugai panaudojus pesticidus (insekticidus ir fungicidus), nuimti derlių ir tiekti rinkai IKP galima tik praėjus ne mažiau kaip 1,5 karto ilgesniam laikotarpiui, negu pesticidų techninėje dokumentacijoje numatytas išlaukos (karencinis) laikotarpis, reikalingas jiems suskilti.

Į prekybos vietas - per parą nuo derliaus nuėmimo

Išskirtinės kokybės produkcija išsiskiria savo maistingumu. Šie produktai yra šviežesni, pasižymi išskirtiniu skoniu, kvapu, išvaizda ir konsistencija. Siekiant išsaugoti maistingumą, daržovės turi būti patiektos prekybos įmonėms (vietoms) ne vėliau kaip kitą parą po derliaus nuėmimo. Daržovių derlius turi būti laikomas tik kontroliuojamos atmosferos saugyklose. Negali būti naudojamos cheminės derliaus ilgaamžiškumo didinimo priemonės, išskyrus pakavimą naudojant apsauginę atmosferą (CO₂, O₂, N₂).

Išskirtinės kokybės produkcija ypatinga yra dar ir tuo, kad ją auginant yra keliami ypatingi reikalavimai aplinkos tausojimui. Naudojamos aplinką saugojančios technologijos, skaičiuojami maisto medžiagų balansai, maksimaliai panaudojamos gamybos atliekos. Daržininkystės ūkyje turi būti palankios sąlygos bioįvairovei išlaikyti, atliekant bent vieną iš šių darbų: įrengiant paukščiams po 4 inkilus 1 ha plote; veisiant bitinius vabzdžius; įrengiant jiems mažiausiai 4 veisyklas 1 ha plote; paliekant nenusausintas pelkutes ar želdinant aplinką gyvatvorėmis. Auginant IKP, laukų pakraščiai turi būti nušienauti bent 2 kartus per vegetacijos periodą.

Šiukšlės turi būti surenkamos į uždengtas talpyklas. Biologiškai nesuyrančios gamybinės atliekos (polietileno plėvelės, plastikiniai indai ir kitos pakavimo medžiagos) turi būti atiduodamos perdirbti ar sunaikinti ir tai įrodoma dokumentais.

Deja, išskirtinės kokybės daržovių produkcijos pasiūla dar nėra pakankamai didelė, nes jas užauginti dėl papildomų gamybos ir kontrolės reikalavimų yra gana brangu. Situacija turėtų pradėti keistis, nes ūkininkai jau gali gauti paramą išskirtinės kokybės produkcijai auginti pagal naująją Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Dalyvavimas maisto kokybės schemose".

IKP sertifikatas 2009 m. buvo išduotas tik vieninteliam išskirtinės kokybės daržovių augintojui Algimantui Morkūnui, kuris augino 60 ha morkų ir burokėlių. 2010 m. prašymus sertifikuoti padavė 4 daržovių augintojai, kurių išskirtinės kokybės produkcijos bendras daržovių pasėlių plotas beveik 300 ha. Tai suteikia vilties, kad netolimoje ateityje Lietuvos vartotojai turės daugiau galimybių įsigyti kokybiškesnių, maistingesnių ir sveikesnėje aplinkoje užaugintų daržovių.