Kelmės rajone 400 ha plote ūkininkaujantis Algimantas Vaupšas neslepia, kad jo stichija - ne žemės dirbimas, o prekyba savo išauginta produkcija. Jam vienas malonumas ieškoti klientų burokėliams ir morkoms, ridikams ir griežčiams, petražolėms ir špinatams, patisonams ir moliūgams, krienams ir krapams, o garsas apie nuostabaus skonio Užventyje raugintus agurkus ir kopūstus pasklidęs nuo Rusijos platybių iki Kanados plynaukščių.

Šiemet A. Vaupšas susidomėjo išskirtinės kokybės daržovių auginimu. Kodėl? „Oi, kad matytumėte, kaip užsieniečiai vertina įvairius daržovių kokybę patvirtinančius ženklus ir užrašus. Jiems rankos tieste tiesiasi prie tokios produkcijos", - tvirtina ūkininkas. Taigi, peržiūrėjęs išskirtinės kokybės šviežių vaisių, uogų ir daržovių, taip pat jų perdirbtų produktų specifikaciją ir įsitikinęs, kad jos reikalavimai yra palyginti nesunkiai įvykdomi, Algimantas užsimojo pagal išskirtinės kokybės produktams (IKP) keliamus reikalavimus auginti visas ūkio daržoves - beveik 200 ha.

Bet geri norai atsimušė į realybę - ūkininką išgąsdino pasėlių sertifikavimo kainos - 102 Lt/ha, tad už viso daržovių ploto sertifikavimą tektų pakloti per 20 000 Lt. Kaip žinia, kas mėgsta prekiauti, tas moka ir pinigus skaičiuoti - racionaliai mąstančiam ūkininkui tokia suma pasirodė per didelė. Juolab kad maksimali išmoka vienam ūkiui - 10 358 Lt (3 000 eurų) per metus - nekompensuotų nė pusės sertifikavimo kaštų, o įvertinus tai, kad padaugėja išlaidų įvairiems aplinkosauginiams reikalavimams įgyvendinti, daugiau reikia rankų darbo, o ir derliai gali būti mažesni, rizikuoti būtų pernelyg drąsu.

Pavyzdinis burokėlių laukas

Todėl pirmus metus nuspręsta pamėginti auginti IK daržoves nedideliame lauke - Ventos upės slėnyje 1,6 ha plote pasėti burokėliai. Kad tikrai pasisektų, dirbama kartu su Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Sodininkystės ir daržininkystės instituto mokslininkais - vykdomas projektas „Išskirtinės kokybės šakniavaisių daržovių auginimo technologija besikeičiančio klimato sąlygomis".

Burokėliai pasėti lauką prieš tai nupurškus Raundup 360 4,0 l/ha, įdirbus horizontalia freza Basager, vagos ir lysvės suformuotos savadarbiais agregatais. „Burokėlius sėjome į suformuotas lysves ir į vagas. Tai unikali technologija, pasirinkta todėl, kad ūkyje yra daug užliejamų ir užmirkstančių laukų. Šitoje zonoje ir morkas, ridikus, griežčius bei kitas daržoves rekomenduočiau auginti vagose," - aiškina SDI mokslininkas Vytautas Zalatorius.

Vidutinio vėlyvumo veislės Kestrel F1 burokėliai pasėti 4 vagų vakuumine sėjamąja Sfoggia Calibra. Sėjos norma: vagose 357 tūkst. vnt./ha, lysvėse - 464 tūkst. vnt./ha. Sudygę burokėliai nuo piktžolių purkšti tris kartus herbicidu Betanal Expert po 1,0 l/ha. Pagrindiniam tręšimui išberta 700 kg/ha trąšų su mikroelementais Yara Mila 11-11-21, papildomam - 200 kg/ha kalcio salietros. Du kartus po 6 l/ha purkšta boro preparatu Nitroboru, ir 2 kartus po 5 kg/ha žaliu Nutrifolu su mikroelementais. Nuo kenkėjų vieną kartą purkšta insekticidu Proteus 110 OD 0,75 l/ha.

Burokėliai iš visų šakniavaisių daržovių yra reikliausi šilumai, tad ši vasara jiems buvo palanki. Žinoma, lietaus iškrito per daug, tad jei ir taip užmirkti linkusiame lauke jie būtų auginami lygiame paviršiuje, o ne profiliuotame, vargu ar būtų galima tikėtis gero derliaus.

Pradėjus dirbti, aiškėja problemos

Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Zofija Cironkienė pastebi, kad pabandžius dirbti pagal tausojamąsias technologijas, aiškėja kai kurie trūkumai. Daržininkai pageidautų taisykles šiek tiek patobulinti. Pirmiausia, sertifikavimo įkainiai aiškiai per dideli, ypač tai jaučiama stambiuose ūkiuose. Jei įkainiai, didėjant sertifikuojama plotui, mažėtų, daržininkas būtų suinteresuotas sertifikuoti visą ūkį ir visą produkciją auginti pagal IKP reikalavimus. Tuomet lengviau būtų spręsti ir pakuočių bei logistikos klausimus.

Praktikoje įgyvendinant agrotechninius reikalavimus, aiškėja, kad reikėtų apibrėžti maksimalią pesticido normą, bet neapsiriboti dviem purškimais, kaip nurodyta specifikacijoje - pavyzdžiui, normą sumažinti perpus ir prailginti karencijos laikotarpį po paskutinio purškimo, tačiau ją išpurkšti per tris kartus. Taip būtų įmanoma lanksčiau reaguoti į konkrečių metų gamtos sąlygas. Be to, reikalavimo tą pačią veikliąją medžiagą turinčius pesticidus naudoti ne dažniau kaip du kartus per vegetacijos laikotarpį įvykdymą apsunkina ir Lietuvoje registruotų augalų apsaugos priemonių daržovėms stygius.

Nors pirmieji bandymų metai ir mestelėjo palyginti ekstremalių oro sąlygų, burokėliai auga gerai ir turėtų duoti gausų derlių. „Natūralu, kad įgyvendinant naujus dalykus, iškyla ir naujų problemų. Bet tam ir yra skirtas šis projektas, kad surastume silpnąsias vietas ir atsakytume į visus klausimus. Esu įsitikinusi, kad ir burokėlius, ir morkas pagal IKP keliamus reikalavimus tikrai įmanoma užauginti," - pabrėžė projekto vadovė mokslininkė Danguolė Kavaliauskaitė. Šių metų balandį prasidėjęs projektas tęsis trejus metus. Per tiek laiko tikimasi ištirti dirvos paruošimo būdų ir naudojamų trąšų įtaką daržovių derliui, įvertinti produkcijos išorinę ir vidinę kokybę bei šakniavaisių laikymąsi.

KOMENTARAI

Ona KAZLIENĖ,

Sertifikavimo įstaigos „Ekoagros" direktorė

Ūkyje burokėlių auginama daug, o kaip IKP norima sertifikuoti tik 1,6 ha. Taigi, atsiranda paralelinė produkcija, o ji negalima. Todėl realizuojamos produkcijos su ženklu „Kokybė" šiemet A. Vaupšo ūkyje, deja, dar nebus - tam kelią užkerta paralelinė produkcija. Pagal IKP reikalavimus auginamų daržovių pasėlių sertifikavimo kaina yra gerokai mažesnė negu ekologinių pasėlių - pastarųjų siekia 150 Lt (tik ekologiniai ūkiai gauna išmokas už hektarą, o IKP augintojai - ne). Kaina yra pagrįsta, nes darbų vertinant ūkius yra tikrai daug. Brangiai kainuoja laboratoriniai tyrimai, kuriuos gali atlikti tik akredituotos laboratorijos. Kol kas nėra galimybių visų tyrimų atlikti Lietuvoje, tad didelė jų dalis gabenami į Vokietiją.

Buvo galvota, kad idėją auginti IK daržoves, uogas ar vaisius pasigaus smulkieji ūkininkai. Bet, kaip parodė realybė, drąsesni yra stambesni ūkininkai. Galbūt Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas suras galimybių sertifikavimo įkainius diferencijuoti pagal ūkio dydį.

Svarbu ir tai, kad vartotojas pastebėtų IK produkciją, išbandytų ją ir rastų skirtumų nuo įprastinės. Ir patys augintojai turėtų labiau pasistengti skleisdami informaciją apie IKP. Štai Lietuvos bitininkų sąjunga išsileido leidinį, skirtą būtent IKP specifikacijoms - tai puikus pavyzdys, kuriuo galėtų pasekti ir daržininkai. Tokie leidiniai ne tik atlieka šviečiamąją veiklą, bet ir užkerta kelią galimoms gamybininkų klaidoms.

Inga ŠEIKAITĖ,

Žemės ūkio ministerijos Išteklių ir kokybės politikos departamento Kokybės politikos skyriaus vyriausioji specialistė

Šiemet sertifikuotis kaip IKP gamintojai pageidauja 19 bitininkų (1 199 bičių šeimos), 2 pieno produktų gamintojai (25 karvės), 1 sodų augintojas (41,6 ha obelų); 2 uogynų augintojai (4,8 ha aviečių gervuogių, serbentų) ir 3 daržovių augintojai. Algimantas Morkūnas, pernai vienintelis iš daržovių augintojų sertifikavęs 60 ha daržovių, šiemet pageidauja sertifikuoti 101 ha.

2008 ir 2009 m ūkininkams buvo teikiama valstybės pagalba sertifikavimo išlaidoms kompensuoti. Nuo 2010 metų parama bus teikiama pagal naują KPP priemonę „Dalyvavimas maisto kokybės schemose". Pagal šią priemonę taikomas išlaidų kompensavimo būdas. Tai reiškia, kad paramos gavėjas išlaidas apmoka savo lėšomis ir, pateikdamas Nacionalinei mokėjimo agentūrai mokėjimo prašymą, jo priede deklaruoja padarytas ir apmokėtas išlaidas, pridėdamas išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentus. Agentūra, remdamasi mokėjimo prašymu, tinkamas finansuoti išlaidas kompensuoja persiųsdama lėšas į pareiškėjo sąskaitą.

Kasmet kompensuojamos sertifikavimo išlaidos; apmokėjimas už tyrimus, numatytus IKP specifikacijose; taip pat metinis nario įnašas už dalyvavimą IKP gamintojų organizacijoje (bet ne daugiau kaip 500 Lt). Pirmaisiais metais (vieną kartą) kompensuojamos:

• leidimą sertifikuoti IKP turinčios sertifikavimo įstaigos imamo registracijos mokesčio išlaidos;
• kanceliarinių prekių ir smulkios biuro įrangos, kuri neapskaitoma kaip ilgalaikis turtas, įsigijimas, bet ne daugiau kaip 300 Lt;
• IKP etiketės ir (ar) prekinės pakuotės dizaino sukūrimas, bet ne daugiau kaip 2 500 Lt;
• IKP ženklo „Kokybė", etiketės su minėtu ženklu ir (ar) prekinės pakuotės, skirtos fasuoti IKP, spausdinimo, gamybos ir (ar) įsigijimo išlaidos, bet ne daugiau kaip 4 000 Lt;
• vizitinių kortelių ar skrajučių maketavimas ir spausdinimas, bet ne daugiau kaip 2 000 Lt.

Vienam pareiškėjui kompensuojama suma negali viršyti 10 358 Lt (3 000 eurų). Remiama ne ilgiau kaip 5 metus.

Reaguodama į daržininkų problemas, ŽŪM jau padarė užsakymą LAEI įkainių peržiūrai. Taip pat parengtas visiškai naujas projektas, kuris perduotas svarstyti EK - pagal jį vaisių, uogų ir daržovių augintojams būtų mokamos hektarinės išmokos už derliaus praradimus dalyvaujant IKP schemoje. Pokyčių tikimės jau nuo kitų metų.