Auginant daržoves šiltnamiuose vasaros-rudens laikotarpiu, susiduriama su kai kuriomis problemomis: trumpesnis dienos šviesos periodas ir mažesnis šviesos intensyvumas; aukšta oro temperatūra ir žema oro drėgmė; intensyvus kenkėjų ir ligų plitimas.

Rudenėjant daržovių priežiūra šiltnamyje lyg ir nereikalauja ypatingų pastangų, tačiau augalų būklė, o kartu ir derlius, labai priklauso nuo teisingai ir laiku atliktų darbų. Kas savaitę augalus reikėtų apkaupti - tada jie išleidžia papildomų šaknų, pagerėja jų mityba.

Labai svarbu tinkamai laistyti

Pomidorai laistomi retai, bet gausiai - po 15-20 l vandens 1 m2. Jie ypač reiklūs dirvos drėgmei vaisių nokimo metu. Laistoma tik žemė prie augalo stiebo, pačių augalų stengiantis nedrėkinti. Kai pomidorai netolygiai aprūpinami vandeniu, trūkinėja vaisiai, krenta užuomazgos, augalai gali susirgti viršūniniu puviniu (ypač jei vaisiuose kalcio yra mažiau negu 0,7 proc.). Agurkai žydėjimo metu ir pradėjus megzti vaisiams laistomi dažnai, bet po mažiau, nes jų šaknys išsidėsčiusios sekliai (15-20 cm gylyje). Derėjimo metu agurkai laistomi gausiai. Paprikos laistomos dažnai ir gausiai, nes jos nepakenčia net ir trumpo drėgmės trūkumo.

Daržovės laistomos pirmoje dienos pusėje šiltu vandeniu (apie 20 oC). Laistant reikia stengtis nesuplakti dirvos paviršiaus. Agurkams ypač svarbu, kad augalų šaknys būtų aprūpintos oru. Todėl žemė aplink augalus nuolat purenama (ypač po laistymo). Palaisčius daržoves, šiltnamis pravėdinamas, kad nuo lapų nudžiūtų vanduo. Jeigu yra galimybė, po laistymo augalai mulčiuojami sausomis durpėmis, tada ilgiau išsilaiko drėgmė. Agurkai vegetacijos metu mėgsta aukštesnę temperatūrą bei oro drėgmę negu pomidorai. Kai oras šiltnamyje labai įkaista, galima palaistyti takus ir tarplysvius, stengiantis neaplieti augalų.

Apsaugoti augalus nuo perkaitimo

Vasarą (ypač šių metų) viena didžiausių problemų šiltnamyje - aukšta oro temperatūra. Esant karščiams augalai perkaista, blogai apsidulkina, krenta žiedai ir užuomazgos, pagausėja tuščių žiedų, o streso veikiamus augalus labiau puola ligos ir kenkėjai. Tokią karštą vasarą svarbu auginti augalų hibridus, kurie atsparesni aukštoms temperatūroms. Esant aukštai temperatūrai gali nudegti augalų lapai bei vaisiai.

Nudegimas nuo saulės dažniau pasireiškia ant pomidorų, turinčių nedidelį lapų asimiliacinį plotą. Tokiu atveju nukenčia vaisiai, ant jų atsiranda geltonos ar baltos dėmės, kurios vėliau kietėja ir sudžiūsta. Todėl augalus reikia tinkamai genėti ir stengtis apsaugoti nuo tiesioginių saulės spindulių. Nudega ir augalų lapai, ypač tie, kurie liečiasi su stiklu ar plėvele. Taip pat augalų lapus gali nudeginti vandens lašai, patekę ant augalų. Todėl būtina šiltnamį laiku vėdinti, kad susidaręs kondensatas nekristų ant augalų.

Aukštoje temperatūroje padidėja augalų augimo tempas, jie ištįsta, dominuoja vegetatyvinis, o ne generatyvinis augimas. Kai augimo tempas yra greitas, gali iškilti problemų su kalcio transportavimu į vaisius, atsiranda lapų margumas. Jeigu dienos temperatūra aukšta, sutrinka pomidorų vaisių mezgimas. Esant aukštai temperatūrai derėjimo metu, suintensyvėja kvėpavimas, augalas ištįsta, pagelsta lapai. Šiuo metu reikia rūpintis, kad augalai išliktų aktyvūs, būtų gerai pasirengę saulėtam periodui. Jei augalas nėra aktyvus, jis turės mažiau šaknų. Esant saulėtam periodui, augalams būtina turėti sveiką šaknų sistemą, kad normaliai vyktų vandens ir maisto medžiagų apykaita.

Kad augalai šiltnamyje neperkaistų, svarbu ir lapų skaičius ant augalo. Lapų skaičius ant augalo priklauso nuo metų laiko, šiltnamio aukščio ir kitų faktorių. Kai mikroklimato sąlygos šiltnamyje yra tinkamos, augalų temperatūra visą vegetacijos laikotarpį laikosi žemesnė negu oro temperatūra. Karštą vasarą, kad augalai neperkaistų ir transpiracija (vandens garavimas) vyktų normaliai, ant vieno pomidoro augalo reikia palikti 22-24 lapus.

Temperatūra šiltnamyje mažėja intensyviai vėdinant. Stenkitės, kad nebūtų didelių temperatūros svyravimų. Reikėtų, kad temperatūrų skirtumas tarp dienos ir nakties nebūtų didesnis negu 5 oC. Perkaitimą galima sumažinti, naudojant šiltnamyje dirbtinį rūką (oro temperatūrą galima sumažinti 3-5 oC), bet taip padidinama oro drėgmė ir sudaromos palankios sąlygos vystytis grybinėms ligoms, tuomet karščio nualinti augalai greičiau suserga. Šiltnamio stogai balinami kreida, galima naudoti specialias užuolaidas. Naudojant lašelinį augalų laistymą, augalus 1-2 kartus galima palieti naktį.

Skatinti generatyvinį augimą

Svarbu, kad būtų skatinamas generatyvinis pomidorų augimas. To galima pasiekti didinant skirtumą tarp nakties ir dienos temperatūros: dieną 25 oC, o naktį 16 oC. Be to, reikėtų sumažinti oro drėgmę, intensyviai vėdinant šiltnamius. Tačiau oro drėgmė neturi būti žemesnė negu 65 proc., kad augalai galėtų apsidulkinti. Jeigu augalai labai vešlūs, patartina pašalinti ne tik apatinius lapus, bet ir vieną nedidelį lapą tarp kekių augalo viršūnėje. Generatyviniam augalų augimui padeda jų tręšimas fosforo ir kalio trąšomis. Augalus galima patręšti ir pelenais.

Temperatūra turi didelę įtaką pomidorų vaisių vystymosi trukmei. Vidutinė 17 oC temperatūra labiau tinka vegetatyviniam augimui, o štai laikantis 23 oC užsimezga daugiau vaisių kekėje. Kekių formavimuisi optimali temperatūra yra 19 oC, aukštesnė ir žemesnė temperatūra nepalanki vaisiams vystytis. 12-16 oC temperatūroje vaisiai vystosi ilgiau, aukštesnėje kaip 16 oC - greičiau. Vaisių augimo metu pakėlus nakties temperatūrą, jų vystymasis pagreitėja.

Esant aukštai temperatūrai, pomidorų vaisiai blogai noksta. Žydėjimo metu ir 10 dienų iki žydėjimo pradžios, temperatūra šiltnamyje turi būti ne žemesnė kaip 15 o ir ne aukštesnė kaip 35 oC (vaisių nokimo metu iki 32 oC). Kai temperatūra per aukšta, nesigamina raudonasis pigmentas likopenas (ant vaisių susidaro geltonos dėmės), taip pat karotinas. Todėl vaisiai blogai rausta, blogėja jų kokybė.

Svarbu sureguliuoti tręšimą

Tinkamas augalų tręšimas taip pat turi įtakos ne tik augalų būklei, bet ir derliui. Saulėtomis dienomis augalai daugiau sunaudoja azoto, mažiau kalio. Daržoves šiltnamyje reikia tręšti atsižvelgiant į pačių augalų būklę bei maisto medžiagų kiekį dirvoje. Priklausomai nuo to, augalai papildomai tręšiami kas savaitę ar kas dvi.

Augalus tręškite ištirpintomis trąšomis, t. y. trąšų tirpalu. Papildomai tręšiant augalus kompleksinėmis trąšomis, tirpalo koncentracija turėtų būti 0,15-0,2 proc. (15-20 g/ 10 l vandens). Agurkai nepakenčia didelės druskų koncentracijos, todėl juos tręšti geriau dažnai, bet ne po daug (ypač augalams žydint bei vaisių mezgimo metu). Pomidorai derėjimo metu daugiausia reikalauja kalio. Jo reikia stiebų formavimui ir anglies dvideginio asimiliacijai. Kai trūksta kalio, apatiniuose lapuose kaupiasi amoniakinis azotas, lapai vysta ir miršta.

Netinka pomidorus tręšti dažnai ir mažos koncentracijos tirpalais: tada skatinamas vegetatyvinis (lapų masės), o ne generatyvinis (vaisių) augimas. Jei yra galimybė, šiltnamio daržovės tręšiamos raugintu mėšlu (1 l rauginto mėšlo į 9-10 l vandens). Kartu šiltnamio oras praturtinamas anglies dvideginiu. Geri rezultatai gaunami, kai į kibirą šio tirpalo įberiama 50 g pelenų.

Paprikos sunaudoja daugiau maisto medžiagų negu pomidorai. Vegetacijos metu paprikoms, be azoto, fosforo ir kalio, turi būti pakankamai kalcio ir magnio. Kad saldžiosios paprikos normaliai augtų ir vystytųsi, reikia ir mikroelementų - boro, cinko, molibdeno, mangano.

Krenta užuomazgos, sukasi lapai, trūkinėja vaisiai

Aukšta oro temperatūra ir kiti nepalankūs aplinkos veiksniai sudaro prielaidas įvairiems sutrikimams atsirasti. Dažniausiai kaip krenta žiedai ir užuomazgos, sukasi lapai, trūkinėja pomidorų vaisiai.

Šiltnamiuose pastebima, kad agurkai gausiai žydi, suformuoja daug užuomazgų, bet vėliau jos pagelsta ir nukrinta. Pomidorai ir paprikos taip pat gausiai žydi, bet vėliau žiedai nukrenta. Tam įtakos turi keli faktoriai. Pirmiausia labai svarbu, kad augalams netrūktų maisto medžiagų. Tręšiama reguliariai, bet ne per daug.

Labai svarbu daržoves tinkamai laistyti. Trūkstant drėgmės ar nereguliariai augalus laistant, krinta žiedai ir užuomazgos. Ypač svarbi yra laistomo vandens temperatūra. Kai laistoma šaltu vandeniu, atšąla dirva, krinta užuomazgos. Labai svarbu, kad oro temperatūra šiltnamyje daržovėms būtų optimali. Dėl per mažos santykinės oro drėgmės bei aukštos oro temperatūros, pomidorų žiedadulkės tampa nedaigios, žiedai neapsidulkina, todėl neužsimezga vaisiai. Todėl svarbu gerai šiltnamį vėdinti.

Pomidorų lapai sukasi dėl kelių priežasčių. Visų pirma tam turi įtakos netinkama temperatūra ir drėgmė šiltnamyje. Pomidorų ir paprikų lapai sukasi į vamzdelį dėl aukštos oro temperatūros. Esant 35 oC ir aukštesnei temperatūrai šiltnamyje, sustiprėja augalų kvėpavimas, maisto medžiagos greitai skyla, kartu itin sulėtėja jų pasisavinimas ir kaupimas. Augalai „alksta" ir pradeda suktis jų lapai. Pomidorų lapai gali suktis ir tuomet, kai didelė grunto drėgmė, per didelis apšvietimas šiltnamiuose, taip pat esant fosforo, cinko trūkumui.

Pastebėta, kad pomidorai kekės gale žydėjimo ar vaisių mezgimo metu augina atžalas - tai augalų pertręšimo požymis. Atžalas kekės gale daugiausia augina indeterminantiniai pomidorų hibridai, turintys ilgą žiedinę kekę (7 vaisių ir daugiau). Atžalų augimą skatina azoto perteklius, šviesos trūkumas, gausus augalų tręšimas daigų augimo metu. Tokias atžalas reikia šalinti, vėdinti šiltnamius, augalus tręšti pelenais arba fosforo-kalio trąšomis.

Dar viena problema - smulkėja pomidorų vaisiai. Priežastys gali būti kelios. Pirma - menkas augalų apdulkinimas. Patartina augalus vibruoti, t. y. padaužyti vielas, prie kurių jie pririšti. Vaisių augimas gali sulėtėti, kai trūksta vandens. Kita priežastis - aukšta temperatūra šiltnamyje (ji neturėtų būti aukštesnė negu 30 oC). Vaisiaus dydžiui įtakos turi ir apšvietimas. Kai trūksta šviesos, vaisiai auga mažesni. Susmulkėja ir per tankiai susodintų pomidorų vaisiai.

Dažnas reiškinys - pomidorų vaisiai trūkinėja, noksta nevienodai. Priežastys gali būti kelios: per aukšta temperatūra, didelė azoto koncentracija, nepakankamas apšvietimas. Dėmės ant vaisių susidaro esant dideliems temperatūrų svyravimams. Esant magnio ir kalio trūkumui, ant sunokusių vaisių atsiranda žalių dėmių. Jų gali atsirasti todėl, kad, esant aukštai temperatūrai, šaknys nepaima kalio.

Pomidorų vaisiai gali trūkinėti įvairiu laiku, dažniausiai dėl didelių temperatūros svyravimų (ypač ryto valandomis, kai didelė dirvos drėgmė). Radialinis (žiedinis) vaisių skilimas ties koteliu atsiranda, kai šiltnamyje temperatūra kyla greitai, o vėdinimo nėra arba jis nepakankamas.

Ligos užpuola nusilpusius augalus

Pagrindiniai veiksniai, skatinantys ligų atsiradimą, yra dideli temperatūrų ir drėgmės svyravimai, perkaitimas, netinkamas dirvos rūgštumas ar netinkama druskų koncentracija, per silpnas apšvietimas, maisto medžiagų trūkumas. Kiekviena liga vystosi esant tam tikrai temperatūrai ir oro bei dirvos drėgmei. Pomidorų vytuliui (fuzariniam ir verticiliniam) vystytis palanki aukšta oro temperatūra (25-27 oC) ir žema grunto drėgmė. Per didelis kalio kiekis sudaro palankias sąlygas agurkams susirgti askochitoze. Azoto trąšomis pertręšti pomidorai greičiau suserga vidine vaisių nekroze.

Pomidorams svarbu laiku nuskinti viršūnę - skinama iki vegetacijos pabaigos likus 40-45 dienoms. Jeigu pomidorų vegetaciją planuojama baigti iki lapkričio mėnesio, virš kekės paliekamas vienas lapas, jei ketinama auginti iki lapkričio pabaigos - 2 lapai.

Rudenėjant nemažos problemos šiltnamiuose kyla dėl žemos temperatūros ir per didelės oro drėgmės. Žema temperatūra sumažina augalų augimo tempą. Žemesnė negu 13 oC temperatūra sulėtina augalų augimą, sumažina azoto sunaudojimą. Esant per didelei drėgmei, pomidorų lapai tampa šviesiai žali, o agurkų lapai - pagelsta.

Ką auginti šiltnamiuose rudenį?

Nuėmus pagrindinių augalų derlių, rudenį šiltnamiuose galima auginti salotas, ridikėlius, ridikus, krapus, petražoles. Šiltnamis švariai išvalomas, pašalinamos visos augalų liekanos, įterpiama mineralinių trąšų, perkasama žemė. Dvi dienos prieš augalų sodinimą dirva gerai palaistoma: 10-15 litrų vandens 1 m2.

Gūžinės salotos sodinamos rugpjūčio pabaigoje-rugsėjo pradžioje daigais. Daigai turi turėti 4-5 lapelius, sodinama 20x20 cm atstumais, tokiu pat gilumu, kaip augo puodelyje. Temperatūra šiltnamyje dieną turėtų būti 16-18 oC, naktį 12-16 oC. Santykinė oro drėgmė - 60-80 proc. Pradėjus formuotis gūželėms, oro temperatūrą reikėtų 4 oC sumažinti.

Salotos laistomos tik rytais, paskui šiltnamis vėdinamas - taip pašalinama perteklinė oro drėgmė, kuri rudenį kelia daug rūpesčių. Kai salotos uždengia tarpus tarp eilučių, laistyti reikėtų tik tada, kai labai sausa. Rugsėjo pradžioje pasodintos salotos užauga spalio antrąjį dešimtadienį ir vėliau - priklausomai nuo veislės. Rudeniniam auginimui rekomenduojama rinktis šias veisles: Cavalona, Cavalier, Valentine, Deciso, Amanda, Noran, Pleno, Oscinata, Mir, Bercella, Karlo, Marius, Jessy, Aramir, Charlene, Rosalba, Mildred, Domino.

Ridikėliai rudeniniam derliui pasėjami iki rugsėjo 15 dienos. Sėjama eilutėmis kas 10-15 cm, 1-1,5 cm gylyje (1 m2 pakanka 6-8 g sėklos). Esant 16-18 oC temperatūrai, sėklos sudygsta per 5-10 dienų. Kai išsivysto pirmieji tikrieji lapeliai, ridikėliai retinami kas 1-3 cm. Ridikėliams reikia daug šviesos - jei augalai auga labai tankiai, vystosi tik antžeminė augalo dalis, o kai lapija vešli, įsimeta puvinys. Esant oro temperatūrai 10-12 oC, augalai neauga į aukštį, todėl po sudygimo rekomenduojama oro temperatūrą sumažinti. Ridikėliai mėgsta drėgmę, ypač kai formuojasi šakniavaisiai - tada jie laistomi dažniau. Rudeniop tinka auginti Ranij krasnyj, Kartago, Čupa-Čups, Krasnyj velikan, Ledianaja sosulka, Žara veislių ridikėlius. Čupa-Čups labai skanūs, Krasnyj velikan, Ledianaja sosulka šakniavaisiai gerai laikosi: pasėjus juos rugpjūtį, o derlių nuėmus spalį, ridikėlius galima išlaikyti iki gruodžio mėnesio.

Baltieji ridikai sėjami rugpjūčio pabaigoje-rugsėjo pradžioje. Esant 18-20 oC temperatūrai, sėklos sudygsta per 5-10 dienų. Jie labiau reiklūs dirvai, drėgmei ir maisto medžiagoms negu ridikėliai. Žemė turi būti humusinga ir giliai išpurenta. Taip pat jiems reikia daugiau šviesos ir daugiau trąšų, nes auga 2-3 savaitėm ilgiau negu ridikėliai. Jų daigus galima auginti dėžutėje, o paskui sodinti į lysvę šiltnamyje. Persodinama labai atsargiai: su smaigeliu padaroma gili skylė ir atsargiai įsodinamas daigas. Sodinimo schema - 20x30 cm. Temperatūra šiltnamyje neturi būti aukšta: 10-12 oC apsiniaukusiomis dienomis, 15-18 oC saulėtomis. Tinka visos baltųjų ridikų veislės.

Krapų sėklos 2-3 dienas mirkomos vandenyje, keičiant jį kas 6-8 valandas. Krapai sėjami eilutėmis kas 5 cm, 1 cm gylyje (1 m2 pakanka 8-10 g sėklos). Po sėjos palaistoma. Sudygsta per 15-20 dienų, o užauga per 40-45 dienas. Šiltnamyje tinka auginti Aligator, Saliut, Gribovskij, Common, Mamonth, Charkovskij 85, Kibraj veislių krapus.

Petražolės sėjamos lysvėse kas 10-15 cm, 0,5 cm gylyje (1 m2 pakanka 0,4-0,8 g sėklos). Sėklos sudygsta po 12-21 dienos. Išaugus 1-2 tikriesiems lapeliams, augalai išretinami kas 2 cm. Laistoma retai, bet gausiai. Petražolės užauga per 50-60 dienų. Tinkamiausios veislės: Moscrauze, Plain, Hamburger, hibridas Bogatyr, iš garbanotųjų - Klaudia, Astra, Kaderava.

Rudenį dar galima užsiauginti rukolų, salotinių garstyčių, špinatų ir kitų žalumyninių daržovių.