Šiuolaikinės cukrinių runkelių dorojimo mašinos nuima derlių su mažais nuostoliais. Dirbant su tokia technika išvengiama dirvos degradacijos, o šaknys tinkamai paruošiamos realizacijai. Tačiau ši technika bene brangiausia (reikalingo komplekso kaina 2,5-3 mln. Lt), palyginti su kitomis žemės ūkio mašinomis. Taigi, siekiant mažinti derliaus nuėmimo kainą, reikia didinti mašinų sezoninį apkrovimą.

Cukrinių runkelių auginimo perspektyvos buvo prognozuojamos Nacionalinėje žemės ūkio plėtojimo programoje. Žemės ūkio ir kaimo plėtros strategijoje ir kituose Seimo, Vyriausybės ir Žemės ūkio ministerijos patvirtintuose dokumentuose buvo numatyta šią kultūrą auginti 25-30 tūkst. ha plote, o supirkimo kaina prognozuota 159 Lt/t. Tačiau pradėta Europos Sąjungos cukraus sektoriaus reforma nuo 2006 m liepos 1 d. nustatė Lietuvai cukraus gamybos kvotas ir minimalias šaknų supirkimo kainas. Šiais metais, kaip ir 2009-aisiais, auginama apie 15 tūkst. ha cukrinių runkelių. Minimali 2010 m. šakniavaisių supirkimo kaina - tik 90,77 Lt/t. Tačiau ekonomistų skaičiavimais, taikant modernias technologijas, net ir esant tokiai kainai, cukrinius runkelius auginti pelninga.

Technika anksčiau...

Tarpukario Lietuvoje buvo manoma, kad runkelių lapai ir nuopjovos yra maistingiausias ir sveikiausias pašaras gyvuliams. Tokios nuomonės laikėsi ir pokario žemės ūkio specialistai. Cukriniai runkeliai buvo auginami ir kolūkiuose, ir tarybiniuose ūkiuose. Jiems doroti gaminta nemažai technikos, kuri kai kur naudojama ir dabar. Buvo tiekiama technika dvifaziam cukrinių runkelių derliaus nuėmimui. Ukrainos Ternopolio kombainų gamykla gamino prikabinamas lapų pjovimo mašinas BM-6, kurios jungiamos su 1,4 t traukos klasės traktoriais. Kai kurie visuomeniniai ūkiai įsigijo savaeiges lapapjoves 6-ORCS, pagamintas tuometinėje Čekoslovakijoje. Šios mašinos nupjaudavo lapus nuo 6 runkelių eilių ir pakraudavo juos į šalia važiuojančią transporto priemonę. Minėtoji Ukrainos gamykla tiekdavo ir šaknų kasimo savaeigius šešiaeilius kombainus KS-6, kurie iškastus runkelius pakraudavo į šalia važiuojančią priekabą. Kai kurie ūkiai pirkdavo runkelių galvučių prikabinamus valytuvus OGD-6, jungiamus su 1,4-2,0 t traukos traktoriais. Jie, nupjovus lapus, dar papildomai nuvalydavo nenurautus runkelius.

Prieš dvidešimtmetį šalyje buvo apie 700 runkelių nuėmimo kompleksų, tad 97 proc. cukrinių runkelių buvo nuimama mechanizuotai.

Tuo metu Vakarų Europoje gaminami cukrinių runkelių kombainai nupjaudavo lapus, juos susmulkindavo ir paskleisdavo ant nuimto lauko, nuvalydavo ir nukasdavo šaknis, kurias pakraudavo į bunkerį. Tik Lenkijos kompanija „Famarol" gamino vienaeilį prikabinamą cukrinių runkelių kombainą Z 413, turintį du bunkerius. Viename 2 800 kg talpos bunkeryje buvo surenkamos šaknys, o antrajame 80 kg talpos - lapai. Vėliau ši mašina buvo modernizuota, kad lapus būtų galima rinkti į bunkerį arba smulkinti ir paskleisti ant runkelienos. Lenkiškas kombainas agreguojamas su 40 AG traktoriumi.

Atkūrus Nepriklausomybę, cukrinius runkelius augino ne tik žemės ūkio bendrovės, bet ir ūkininkai, bet pasėlių plotai sumažėjo. Net daugiau kaip tūkstantis žemdirbių augino vos po 0,5-1 ha cukrinių runkelių. Šalyje 2000 m. buvo 3 666 cukrinių runkelių augintojų visų kategorijų ūkiuose. Derlius buvo imamas įvairių tipų kombainais, dalis ploto kasama rankiniu būdu. Tuomet AB „Gamega" pradėjo gaminti dviejų eilių traktorinių šaknų iškeltuvus PŠI-2, kuriuos buvo galima agreguoti su 0,6-1,4 t traukos klasės traktoriais. Tokius nesudėtingus padargus gamino ir bendrovės „Jungėnai", „Konstrukcija", net televizorių gamykla „Tauras".

Mechanizuotai šaknų derlių nuimti įmonė „Kėdainių biochemija" pradėjo gaminti vienaeilį prikabinamą cukrinių runkelių kombainą, jungiamą su 1,4 t traukos klasės traktoriumi. Jo našumas 0,1 ha val.^-1, kaina - tik 18 000 Lt. Latvijos pramonės įmonės irgi pagamino eksperimentinius vienaeilius prikabinamus kombainus, tačiau jų serijinė gamyba nebuvo išplėtota.

... ir dabar

Vėliau iš Danijos kompanijos „Tim" ir Vokietijos „Stoll" į Lietuvą pradėta įvežti dviejų ir trijų eilių prikabinamus cukrinių runkelių kombainus vienfaziam nuėmimui.

Didėjant cukrinių runkelių plotams Europoje, buvo atsisakyta vienos eilės prikabinamų kombainų gamybos. Tokias mašinas nustojo gaminti Lenkijos bendrovė „Famarol", Suomijos „Juko", Vokietijos „Stoll" ir kitos. Sumažėjo 2-4 eilių prikabinamų cukrinių runkelių kombainų gamyba. Jų atsisakė Italijos įmonė „Bargam". Šiuo metu tokias mašinas tiekia tik Danijos kompanija „Thyregod".

Europos žemdirbiai daugiausiai perka 6 eilių savaeigius cukrinių runkelių kombainus. Paklausios ir 9 eilių savaeigės mašinos. Populiariausi Vokietijos kompanijos „Grimme" kombainai Maxtron 620, „Holmer" - Tera Dos T3 Plus, „Franz Kleine" - SF 10-2, „Ropa" - Euro Tiger V8-3.

Lietuvos ūkininkams taip pat siūlomi Olandijos įmonės „Verveat" Beat Eater serijos kombainai: 6 eilių Beat Eater 617 ir Beat Eater 625 bei 9 eilių savaeigė mašina Beat Eater 925. Iš Prancūzijos Lietuvą pasiekia kompanijų „Matrot" ir „Moreau" įvairaus našumo cukrinių runkelių nuėmimo mašinos, kurios parduodamos ir Ukrainoje.

Savaeigės technikos galimybės ir kainos

Skaičiuojama, kad 6 eilių savaeigis cukrinių runkelių kombainas nuima vidutiniškai 1,5 ha val.^-1, 9 eilių - iki 2,5 ha val.^-1. Šaknų nuostoliai siekia 2-3 proc. Vokietijos žemės ūkio technikos instituto duomenimis, nuimant šaknis prikabinamais kombainais Thyregod XT-9 ir Tim KRB/S 212, runkelių nuostoliai yra 5,7-6,2 procento.

Savaeigių kombainų kainos (be PVM) vidutiniškai siekia apie 1,2-1,3 mln. Lt. Pigiausia vokiška Franz Kleine SF 10-2 savaeige šakniavaisių kasimo mašina, kainuojanti apie 960 tūkst. Lt, tačiau jos bunkerio talpa nedidelė - tik 15 m³. Brangesnės mašinos talpesnės, pavyzdžiui, 1,46 mln. Lt kainuojančio kompanijos „Ropa" kombaino Euro Tiger V8-3 bunkerio talpa 40 m³. Bene brangiausias (1,5 mln. Lt) kompanijos „Verveat" 9 eilių kombainas Beat Eater 925.

Pigiau atsieis prikabinami kombainai. Pavyzdžiui, daniškas dvieilis prikabinamas kombainas KRB/s 212 kainuoja apie 264 tūkst. Lt, ketureilis XT-9 modelis - 440 tūkst. litų.

Našumą galima padidinti

Cukrinių runkelių kombainų darbo našumas labai priklauso nuo šaknų išvežimo darbų organizavimo. Rudenį drėgnose dirvose transporto priemonės buksuoja, sunkūs mechanizmai slegia dirvožemį, todėl jis greičiau degraduoja. Runkeliams pervežti neseniai pradėtos naudoti perkrovimo priekabos, kurios gali pervežti runkelius nuo kombainų (taip pat ir važiuojančių) į kaupavimo vietą, perkrauti derlių į kitą vežimo techniką arba vežti tiesiai į cukraus fabriką. Šakniavaisių perkrovimo priekabų talpa gali būti nuo 25 iki 40 m³, krovimo aukštis iki 4,2 m, t. y. ji tinkama formuoti aukštus kaupus.

Pirmąsias šakniavaisių perkrovimo priekabas pagamino Švedijos kompanija „Edenhall". Modelis E25, kurio keliamoji galia 25 t, rekomenduojamas agreguoti su 3 t traukos klasės traktoriais. Priekabos gaminamos su dviem ir trimis ašimis. Dviašė priekaba Edenhall E25 kainuoja apie 240 tūkst., triašė - apie 300 tūkst. litų.

Šakniavaisių perkrovimo priekabas gamina ir Vokietijos gamykla „Hawe". Dviašės priekabos RUW 4000 talpa 40 m³. Neseniai tokias priekabas pradėjo gaminti kita Vokietijos įmonė „Franz Kleine". Gaminamo modelio LS 18-2 talpa 28 m³.

Cukrinių runkelių auginimo ūkiuose praverčia ir savaeigės važiuoklės. Vokietijos kompanija „Holmer" gamina dviejų modelių savaeiges važiuokles Tera Variant 600 (galia 612 AG, kaina - 960 tūkst. Lt) ir Tera Variant 500 (galia 490 AG, kaina 910 tūkst. Lt). Tai universalios energetinės priemonės, kurios gali būti eksploatuojamos su pakabinamais dirvos dirbimo padargais, skystųjų organinių trąšų įterpimo technika, šakniavaisių perkrovimo priekabomis ir kitomis mašinomis. Yra apskaičiuota, kad montuojamos ant savaeigės važiuoklės šakniavaisių perkrovimo priekabos ir savaeigio runkelių nuėmimo kombaino kompleksas nuėmimo spartą padidina 1,3 karto.

Cukrinių runkelių užterštumas žemėmis ne tik didina išlaidas, bet mažina jų kainą, nes supirkimo įmonės taiko nuoskaitas. Todėl cukrinių runkelių augintojams reikalingi šaknų valytuvai-krautuvai. Anksčiau Vakarų Europoje buvo gaminami kilnojami runkelių valytuvai, kurie buvo varomi automatiniais vidaus degimo varikliais. Jiems pakrauti reikalingas atskiras krautuvas. Dabar tokius įrengimus gamina tik Vokietijos kompanija „Gebo" ir Danijos įmonė „Thyregod".

Populiaresni savaeigiai valytuvai-krautuvai. Šios mašinos pačios pasikrauna runkelius iš kaupų, jas nuvalo ir tiekia į transporto priemonę. Savaeigių mašinų našumas siekia 250-350 t val.^-1 Bandymų metu nustatyta, kad šaknų užterštumas žemėmis, apdorojus tokiais valytuvais, sumažėja nuo 14 iki 2-4 proc. Tai labai sudėtingos ir sunkios mašinos, sveriančios apie 20-23,5 t. Vidaus degimo variklių galia nuo 299 iki 325 AG. Darbinis plotis 8-10 m, iškrovimo aukštis - 6 m. Nuvalyti runkeliai gali būti tiekiami 11,8-15 m atstumu (skaičiuojant nuo mašinos ašies).

Valytuvai-krautuvai

Savaeigius valytuvus-krautuvus gamina Vokietijos žemės ūkio technikos gamintojai. Kompanija „Franz Kleine" pristatė naujausią, beveik 1,3 mln. Lt kainuojantį modelį RL 350 V. Tai didžiausia tokio tipo mašina, jos darbinis plotis 10 m. Nuvalyti runkeliai iškraunami apie 15 m atstumu.

Kompanijos „Ropa" valytuvo-krautuvo Euro-Maus e-M3, kainuojančio apie 990 tūkst. Lt, našumas 550 t val.^-1. Koncernas „Gebo" siūlo tris šių mašinų modelius: RL-300, SRL-300 ir akmenuotoms dirvoms skirtą valytuvą-krautuvą RPL 180. Mašinų darbinis plotis 8-8,5 m. „Ropa" kompanija vienintelė gamina ir kaupų uždengimo manipuliatorius VST-500, tinkančius uždengti ir nuimti neaustines medžiagas nuo runkelių saugojimo vietos.