Lietuvos pieno pramonė eksportuoja per 50 proc. viso perdirbamo pieno, todėl šalies pieno ūkio veiklos rezultatams labai svarbūs procesai, vykstantys pasaulinėje rinkoje. Iš Lietuvos 2009 metais išvežta pieno produktų už 1 mlrd. 158 mln. litų. Tai sudarė 14,5 proc. visų eksportuotų produktų vertės. Lietuvos pieno perdirbėjams patraukliausia ir viena svarbiausių yra Rusijos rinka, kuriai kasmet tenka 31 proc. visų eksportuojamų pieno produktų, daugiausia sūrių ir varškės.

Rusijos pieno produktų rinka vystosi palaipsniui, o įmonės turi nusistovėjusias pozicijas joje.

Tačiau artimiausiu metu situacija gali keistis, kadangi didelės korporacijos, buvusios konkurentės Rusijos „Unimilk Kompania" ir Prancūzijos „Danone Groupe" nusprendė sujungti savo pajėgumus. Tai labai sustiprins jų pozicijas ir konkurencinį pranašumą kitų įmonių atžvilgiu. „Danone Groupe" valdys 57,5 proc., o „Unimilk Kompania" - 42,5 proc. bendro verslo. Juridiškai sandėrį numatyta užbaigtas iki 2010 m. pabaigos. Antras ne mažiau svarbus veiksnys yra tai, kad „Danone Group" derasi su Baltarusijos valdžia dėl gamybos perkėlimo į šią šalį. Taip kompanija priartėtų prie jai svarbios Rusijos rinkos ir tuo pat metu sumažintų gamybos sąnaudas. Trečias veiksnys - Muitų sąjungos sukūrimas tarp Baltarusijos, Kazachstano ir Rusijos. Perkėlus „Danone Groupe" gamybinius pajėgumus į Baltarusiją, Prancūzijos kompanijai atsiveria laisvas kelias į Rusijos rinką, ženkliai sumažėja produkcijos savikaina ir išvengiama importo muito mokesčių. O susijungimas su rusiško kapitalo „Unimilk Kompania" suteikia rimtą konkurencinį pranašumą ir tam tikrą protekciją Rusijos rinkoje. Taip transnacionalinės kompanijos reaguoja į stiprėjančią konkurenciją pasaulinėje rinkoje. Ne veltui Lietuvos žemės ūkio produkcijos perdirbėjai taip pat prabilo apie galimybes perkelti savo veiklą į kitas šalis, tarp jų Rusiją ir Baltarusiją.

„Euromonitor International" duomenimis, Rusijos pieno produktų rinkos lyderė yra Rusijos kompanija „Wimm-Bill-Dann Produkty Pitania". Apsijungsiančios „Unimilk Kompania" ir „Danone Groupe" 2008 metais užėmė atitinkamai antrą ir ketvirtą vietą Rusijos rinkoje. Lietuvos pieno perdirbėjai „Pieno žvaigždės" ir „Rokiškio sūris" užima po 0,9 proc. Rusijos pieno produktų rinkos kiekviena. Didžiausi konkurentai Rusijos rinkoje yra būtent pačios Rusijos, o taip pat Suomijos, Prancūzijos, Vokietijos ir Olandijos kompanijos. „Danone Groupe" susijungimas su Rusijos kompanija leis jai iškilti į antrą vietą, o Rusijos įmonė tikisi pakelti savo inovatyvumo lygį. Per artimiausius penkerius metus apsijungusi kompanija planuoja investuoti apie 500 mln. JAV dolerių į gamybos plėtrą ir inovatyvias gamybos linijas. Rusijos kompanijos užims trečdalį Rusijos pieno produktų rinkos.

Lietuvos pieno perdirbimo konkurentės Rusijos rinkoje yra aukšto inovatyvumo lygio kompanijos, pradedant Prancūzijos „Danone", kuri užima trečią vietą pasaulyje pagal inovatyvumo lygį, Olandijos „Royal Friesland Campina" (8 vieta), Suomijos „Valio" (10 vieta) bei baigiant Rusijos įmone „Wimm-Bill-Dann" (24 vieta).

Lietuvos pieno perdirbėjų galimybės užsienio rinkose

Lietuvos pieno pramonės įmonių vadovai ir specialistai pripažįsta novatoriškų gaminių kūrimo svarbą, todėl investuoja į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą ir sukuria inovacijas. Jų nuomone, Lietuvos pieno sektoriaus įmonių novatoriškumo lygis yra pakankamai aukštas. Stambiose įmonėse yra pasiektas aukštas specializacijos lygis bei taikomi aukšto lygio rinkodaros veiksmai. Palyginti aukštą sektoriaus įmonių inovacinį potencialą lemia aukštesnis nei kitose pramonės šakose mokslo ir tyrimų institucijų bendradarbiavimas su įmonėmis. Vertindami Rusijos prekybos politiką ir taikomus apsaugos mechanizmus, Lietuvos pieno perdirbėjai pripažino, kad rinka yra politizuota ir smarkiai priklausoma nuo šalių tarpusavio politinių susitarimų. Importo muitų padidinimas bei importo ribojimas dėl kokybinių reikalavimų neatitikimo gali sumažinti įmonių eksporto apimtis. Įmonių atstovai šias Rusijos rinkos apsaugos priemones vertina kaip laikinas. Kadangi savo vardą išsikovoję pamėgtieji Lietuvos sūriai Rusijoje yra vieni brangiausių, tad Lietuvos pieno perdirbėjai tikisi, kad importo muitų didinimas didelės įtakos sūrių eksporto kiekiams ateityje neturės.

Naujų rinkų paieška nėra Lietuvos pieno perdirbėjų prioritetas. Vyksta tolygi nuolatinė plėtra jau išsikovotose rinkose. Tačiau vykstantys pokyčiai ir konkurentų susijungimas Rusijos rinkoje turėtų atkreipti Lietuvos pieno perdirbėjų dėmesį, kadangi susijungusios kompanijos užims apie 11 proc. Rusijos pieno produktų rinkos, o per artimiausius metus numatoma šią dalį padidinti iki 21 proc. Taip pat numatoma bendra plėtros strategija Ukrainos, Kazachstano ir Baltarusijos rinkose. Bendroji Rusijos „Unimilk Kompania" ir Prancūzijos „Danone Groupe" apyvarta 2009 metais sudarė 1,85 mlrd. JAV dolerių. Palyginimui, Rusijos pieno produktų rinkos lyderės „Wimm-Bill-Dann Produkty Pitania" apyvarta per 2009 metus sudarė 2,2 mlrd. JAV dolerių.

Tarp Lietuvos maisto produktų gamybos sektoriaus konkurencingumą didinančių veiksnių Lietuvos maisto pramonės atstovai akcentuoja reagavimą į vartotojų poreikius, gerai išvystytą infrastruktūrą, kurios stokoja Rusijos kompanijos. Tarp konkurencingumą mažinančių veiksmų minimos blogos kreditavimo sąlygos, užsienio technologijų licencijavimo retumas, šalies ekonominis nestabilumas, nepakankamai intensyvus bendradarbiavimas tarp sektoriaus įmonių ir organizacijų, smulkių ir vidutinių įmonių neaktyvumas tarptautinėse rinkose.

Stiprėjant konkurencijai Rusijos pieno produktų rinkoje, Lietuvos pieno produktų perdirbėjams siūloma orientuotis į aukštesnės pridėtinės vertės ir geresnės kokybės gamybą, į ekologiškos produkcijos asortimento plėtrą, išskirtinių, tradicinių produktų paruošimą rinkai. Tik tai užtikrintų šalies pranašumą kitų šalių atžvilgiu ne tik Rusijos rinkoje, bet ir kitose šalyse, pasibaigus prekybos liberalizavimo procesams.

Palaipsniui būtina mažinti rinkos kainos palaikymo priemones bendroje paramos struktūroje ir taip mažinti žemės ūkio ir maisto pramonės subjektų priklausomybę nuo tiesioginės paramos. Tai įmanoma per tarpšakinių bei gamintojų organizacijų savitarpio pagalbos rėmimą, pardavimų skatinimą, reklamą, rinkotyros priemonių taikymą, tradicinių išskirtinių produktų ženklinimą ir kt. Būtina, kaip smulkių ir vidutinių įmonių, taip ir stambių įmonių kooperacija, glaudus tarpusavio bendradarbiavimas, inovacijų sklaida technologiniame procese.

Be to, būtina ieškoti naujų produkcijos realizavimo rinkų, nes koncentracija vienoje rinkoje yra grėsminga ir gali nulemti didelį jautrumą pokyčiams, vykstantiems toje rinkoje. Potencialiomis eksporto rinkomis pieno produkcijos eksportui laikomas Izraelis, Kroatija, Uzbekistanas. Siekiant užkariauti naujas rinkas, būtina kooperuotis mažinant gamybos sąnaudas, pasiekiant masto ekonomiją. Ne mažiau svarbu apjungti pajėgumus, ruošiant populiarinimo ir viešinimo programas, ir taip palengvinti kelią į rinką arba sustiprinti pozicijas jau įsavintose užsienio rinkose.