„Bepigu jauniesiems ūkininkams, kai viską iš tėvų gauna", - neretai tarsteli kritikai. Egidijus Černius iš Kupiškio r. nesiginčija - iš tėvų jis gavo daug: pirmąsias ūkininkavimo pamokas, meilę savo kraštui, norą dirbti žemę. Tačiau visa kita jis susikūrė savo rankomis: iš tėčio perėmęs 15 ha žemės, šią vasarą jau planuoja savo ūkio ribas.

Pirmąsias ūkininkavimo pamokas Egidijus gavo dar tuomet, kai mokėsi mokykloje - tekdavo padėti tėvams prižiūrėti gyvulius. Po to Lietuvos žemės ūkio universitete studijavo žemės ūkio inžineriją. Pirmąją studentišką vasarą Egidijus dar talkino tėvams, o vėlesnes vasaras patraukė į užsienį laimės ieškoti. Stengdavosi dirbti daug, kad kuo daugiau uždarbio parsivežtų. Su didžiuliu nusivylimu jaunuolis sutikdavęs tuometinių vadovų nurodymą baigti dienos darbus. Tuomet, prisimena jis, ir užgimė noras turėti savo ūkį.

Žinių bagažą ir toliau turtindamas tęstinėse magistrantūros studijose, Egidijus grįžo į Kupiškį ir išbandė parduotuvės vadovo duonos, tačiau mintis apie savą ūkį ir toliau nedavė ramybės.                   

Kad svajonės apie ūkį rimtos, bylojo ir Egidijaus pirkiniai už užsienyje uždirbtus pinigus - būtent tuomet jis įsigijo pirmuosius nuosavos žemės hektarus, vienais metais 10, kitais - 6. Prie jų dar prisidėjo 15 ha tėvukų turėtos žemės. Egidijaus tėtis tuomet pasinaudojo ankstyvojo pasitraukimo iš žemės ūkio galimybe ir turėtą žemę padovanojo sūnui. Išsinuomojęs dar beveik antra tiek žemės, Egidijus pradėjo ūkininkauti apie 70 ha plote. Pirmuosius metus šiandien jaunasis ūkininkas prisimena su šypsena: „Prikūliau beveik tiek pat, kiek ir pasėjau. Tačiau man tai nebuvo baisu, nes pragyvenimo šaltinį turėjau kitą, o darbas ūkyje dar tebuvo pomėgis."

1 000 ha - ne riba

Per 4 ūkininkavimo metus E. Černiaus ūkio valdos išsiplėtė dešimteriopai. Dirbamos žemės plotus jaunasis ūkininkas kasmet plėtė maždaug dvigubai. Antraisiais metais dirbo apie 150 ha. Tuomet nusipirko kombainą, tačiau nukūlęs derlių per savaitę suprato, kad turint savą techniką tokio ploto per mažai. Atsisakęs darbo Kupiškyje, kitais metais ūkio valdas išplėtė vėl kone dvigubai - trečiaisiais metais dirbo jau 250 ha žemės. Pernai su visomis pievomis ir pūdymais ūkininkas jau deklaravo 610 ha. Šiemet dirbamos žemės plotai išsiplėtė dar labiau - siekia 750 ha. Savos žemės E. Černius turi apie 100 ha, dar maga nusipirkti 200 ha parduodamos valstybinės žemės. Tiesa, artimiausią sezoną šių laukų jis dar nedirbs - paliks pūdymus. Nors ūkio valdos tuomet jau sieks netoli 1 000 ha, jaunojo ūkininko užmojai ties šia riba neapsistoja - jei tik bus galimybė, žada plėsti ūkį toliau.

Ūkininkas pastebi, kad jo kraštuose žemės paklausa didžiulė, kas gerokai iškelia kainas, o štai pasiūlos trūksta: „Siūlo po hektarą. Gerai, jei tas hektaras greta tavo žemės, o jei visai kitoj pusėj..."

Greta Kupiškio netrūksta stambių ūkininkų, o kadangi daugelis jų ūkininkauti pradėjo gerokai anksčiau, didelio žemės pasirinkimo jaunasis ūkininkas neturi. Egidijaus dirbami laukai nutolę 25 km spinduliu aplink namus: dirba ir prie Subačiaus, ir prie Alizavo, Adomynės. Todėl tenka tiksliai susiplanuoti darbus, kad netektų sunkiasvorės technikos pirmyn atgal tokius atstumus varinėti.

Žemės dirbimą ūkininkui apsunkina ir išskirtinis Aukštaitijos reljefas. „Pakalnėj durpės, o ant kalno - molis. Ateina pavasaris, reikia tą žemę įdirbti, kalnas jau matosi geltonas, jau džiūsta, o apačioj, durpėj, vanduo stovi. Kol apačioj dingsta vanduo, kalnas jau plyta", - pasakoja ūkininkas.

Augalų įvairovė - „draudimas" nuo didelių nuostolių

Jaunojo ūkininko patirtis byloja, kad pelningiausia jo žemėse auginti žieminius kviečius. Jie šiemet auga 240 ha plote. Iš kiekvieno hektaro tikisi prikulti apie 3 tonas grūdų. Vienodi plotai - po 80 ha - užsėti miežiais ir rugiais, taip pat auga 60 ha vasarinių ir 50 ha žieminių kvietrugių. Dar 50 ha plotas ūkyje užsėtas žirniais. Šią kultūrą Egidijus pradėjo auginti užsimojęs ūkininkauti ekologiškai, o iki šiol žirnius sėja norėdamas padidinti dirvožemio derlingumą.

Paskutiniai E. Černiaus darbų sąraše visuomet būna grikiai. Kai kuriais metais prieš kuliant tenka nuo jų ir sniegą nupurtyti. Šiemet jaunojo ūkininko laukuose 30 ha jau užsėta šia kultūra, dar bent antra tiek planuojama užsėti. Ūkininkas pripažįsta, kad didelio pelno iš grikių nesulaukia, tačiau jie labai tinka paruošti žemę kitoms kultūroms auginti. „Pasiimi naują žemę - tundra ten. Krūmus iškertam, žoles nupurškiam chemikalais. Šitaip sulaukiam jau gegužės vidurio ar dar vėliau, tad sėti kažką kitą jau vėlu. Grikių užauga tais metais nedaug, tačiau tai bent jau atperka tai, ką mes tais metais įdedam į žemę - ji bent jau nebūna nuostolinga", - patirtimi dalijasi ūkininkas.

Ūkininkui knieti išbandyti ir naujas kultūras. Šiemet eksperimentuodamas jis pasėjo 10 ha lubinių. Kitam bandymui Egidijus užsimojo kur kas plačiau - užsėjo 100 ha plotą juodąja garstyčia. Ūkininkas tikina, kad šiemet susidomėjimas šia kultūra toks didelis, net sėklų sunku nusipirkti.

Praėjusi gūdi žiema nuostolių atseikėjo ir Egidijui - apie 50 ha kviečių pasėlių teko atsėti. Lopais išretėjo ir rugiai, tačiau jų atsėti nėra kuo, jei maišysi kitą rūšį, smarkiai kentės kokybė. Keletą hektarų jis sako atsėjęs vasariniais kvietrugiais. Tarsi nujausdamas galimus nuostolius žieminių rapsų ūkininkas šiemet atsisakė, gegužės pabaigoje pasėjo 50 ha vasarinių.

Pelningiau ūkininkauti ekologiškai

Antraisiais ūkininkavimo metais E. Černius pradėjo ūkininkauti ekologiškai. Iš pradžių ekologiškai ūkininkas augino įvairių rūšių kultūras, tačiau vėliau, ūkiui plečiantis, teko pasirinkti, kurias augins ekologiškai, kurias chemizuotai. Šiandien Egidijaus laukuose auga ekologiški žirniai ir rugiai. Netrukus baigiasi įsipareigojimai dėl ekologinio ūkio, tačiau ūkininkas planuoja juos pratęsti ir ekologiškai auginti daugiau augalų - lubinus, garstyčias. „Pirmais metais, kai pasidariau ekologinį ūkį, buvo grūdų kainų šuolis - supirko po 750 Lt už toną. Ekologiniam pradžioje prikūliau po 1,5 - 2 tonas iš ha, o chemizuotam būtų bent 3 tonos. Tuometinė parama 750 Lt už ekologinio ūkio hektarą nelabai džiugino, nes praradimai buvo didesni. Bet kai pernai rugių kaina krito iki 200 Lt už toną, ta parama man pasidarė labai vertinga ir ekologiškai ūkininkauti dabar apsimoka labiau", - įsitikinęs ūkininkas.

Parduoti užaugintą produkciją Egidijui nesudėtinga - Kupiškyje net keli elevatoriai. Kainos svyruoja apie 20 litų, dėl tokio skirtumo Egidijus sakosi nesiblaškąs, dažniausiai parduodąs savo produkciją tam pačiam supirkėjui. Ūkininkavimo pradžioje būta ir skaudžių pamokų, kuomet keletą mėnesių supirkėjams reikėjo kasdien priminti, kad jie už produkciją neatsiskaitę, ir nelyginant išmaldos prašyti savo prakaitu uždirbtų pinigų.

Parama atvėrė naujų galimybių

Ūkininkavimo pradžioje Egidijui užteko iš tėčio paveldėtos technikos - tradicinio Belarus traktoriaus ir inventoriaus prie jo. Šiandien E. Černiaus ūkio kieme stovi pora kombainų ir 4 traktoriai, porą traktorių jis pirko jau nenaujus, o naują traktorių Valtra ūkininkas įsigijo naudodamasis parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007 - 2013 m. priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas".

Atsiradus galimybei pasinaudoti ES parama supaprastinta tvarka, Egidijus pareiškė norą gauti kompensaciją už jau nusipirktą sėjamąją. Naudodamasis parama pagal KPP priemonę „Žemės ūkio valdų modernizavimas" jaunasis ūkininkas nusipirko frontalinį krautuvą ir navigaciją. Tuomet E. Černiui buvo grąžinta apie 80 tūkst. litų. Tą pačią vasarą pasinaudojęs parama, supaprastinta tvarka ūkininkas pirko kombainą. Tuomet jau išnaudojo visą galimą maksimalią paramos sumą - gavo 150 tūkst. litų paramą. Šios sumos pakako padengti pusei išlaidų, kurias ūkininkas patyrė pirkdamas ne patį galingiausią rusišką kombainą.

Norėjo Egidijus ir šiemet parama ūkio modernizavimui pasinaudoti - trūksta dar vieno traktoriaus, - tačiau smarkiai kritus ūkio pelnui jis sako atidėsiąs šį pirkinį kiek vėlesniam laikui. Jei grūdų kainos smarkiai nenuliūdins, naujas traktorius į E. Černiaus ūkį turėtų parvažiuoti dar šį rudenį, o jei ir toliau taip sparčiai plėsis dirbamos žemės plotai, jaunasis ūkininkas neišsivers ir be trečio kombaino.

Ūkio šeimininkas įsitikinęs, kad skolintis iš banko verčiau kuo mažiau. Ir prieš apsispręsdamas naudotis parama jis sako visuomet pasiskaičiuodavęs, ar galės didžiąją dalį trūkstamos sumos iš savo santaupų sumokėti. Į banko kišenę Egidijui dažniausiai tenka bristi tuomet, kai staiga jam pasiūlo pirkti žemę - tuomet jau delsti negali, nes greit tokios progos gali ir nepasitaikyti.                     

Sunkmetis grąžino į vietą

Kad grūdų kainos kris taip smarkiai, Egidijus sako net blogiausiam sapne nesapnavęs. Dėl to smarkiai sulėtėjo ūkio modernizavimas. Teko vietoj naujo traktoriaus įsigyti naudotą, vietoj planuoto kombaino teko pasirinkti kitos firmos pigesnį kombainą. Neatliko pinigų, kuriuos būtų galėjęs investuoti į dirbančių žmonių gerovę, didinti ūkio konkurencingumą. Tačiau jaunasis ūkininkas džiaugiasi, kad didelių nuostolių nepatyrė. „Žemės ūkyje vieni metai neturi tokios didelės įtakos. Tai ne prekyba, kad pinigai apsisuktų per savaitę. Čia pinigai sukasi kartą per metus. Kas nebuvo smarkiai bankams įsiskolinę, tie tikrai dar nejaučia tokios didelės krizės",- įsitikinęs E. Černius. Didesnių vargų jis sako patirsiantis, jei kainos taip žemai laikysis ir šiemet.

Nors sunkmetis ir Egidijui smogė kritusiomis javų kainomis, tačiau atvėrė ir naujų galimybių. Pavyzdžiui, kritusios trąšų kainos leido gausiau patręšti laukus - anksčiau dėl aukštų kainų ne visus laukus tręšdavo. Jis įsitikinęs, kad žemės ūkis sunkmečiu nukentėjo mažiau nei kitos sritys. „Reikėjo sukrėtimo, kuris sustatytų viską į normalias vėžes. Žmonės dirbti nebenorėjo arba už darbą reikėjo mokėti didžiulius pinigus. Anksčiau traktorininkui žodį baisu buvo pasakyti, nes jei subarsi, tuoj atvarys traktorių - viskas, sakys, nebedirbu. O vienas juk nesėdėsi ant keturių traktorių. Šita krizė privertė žmones kiek kitaip pažvelgti į darbą, labiau vertinti savo darbo vietą", - įsitikinęs Egidijus.