Pagal Pelno mokesčio įstatymo 23 straipsnį, natūralios netekties nuostoliais laikomas natūralus žaliavų, produkcijos sumažėjimas dėl žaliavų saugojimo, perpylimo, fasavimo, vežimo, krovimo ir pardavimo, įskaitant nuostolius dėl pirkėjų užmaršumo.

Natūralios netekties nuostolis tai nėra gamybos nuostolis. Gamybos nuostolis atsiranda diegiant naują technologiją, dėl prastos medžiagų ir žaliavų kokybės, prastos darbininkų kvalifikacijos, pažeidžiant darbo funkcijas ir panašiai. Gamybos nuostolis (pvz., brokas, žaliavų ir medžiagų gedimas) - tai nuostolis, kuris nei leidžiamiems, nei ribojamiems leidžiamiems atskaitymams nepriskiriamas. Gamybos metu sunaudojamos žaliavos, produkcijos naujam produktui pagaminti įsigijimo savikaina įeina į gaminamos produkcijos savikainą. Susidariusių gamybinių atliekų kiekį riboja pagal gamybos  proceso ypatumus nustatyta produkcijos išeigos norma.

Natūralios netekties nuostoliai priskiriami ribojamiems leidžiamiems atskaitymams, kas turi įtakos apskaičiuojant gautas apmokestinamąsias gyventojo pajamas. Natūralios netekties nuostoliai yra tie nuostoliai, kurie susidaro dėl gatavos produkcijos, žaliavų kaip prekės nudžiūvimo, nugaravimo, išdulkėjimo, nubyrėjimo, sudužimo, išsilaistymo saugant, fasuojant, perpilant, vežant, kraunant, parduodant. Susidaręs produkcijos trūkumas dėl natūralios netekties nuostolių yra priskiriamas leidžiamiems atskaitymams iki 1 proc. vieneto pajamų ir iki 3 proc. vieneto pajamų šviežioms uogoms, daržovėms, vaisiams ir grybams. Natūralios netekties nuostolius leidžiama atskaityti tik tada, kai jie faktiškai patiriami, t. y. nustatomi kiekvienu atskiru atveju ir apskaičiuojami pagal specialias metodikas arba nustatomi inventorizacijos metu. Natūralios netekties faktas turi būti įformintas juridinę galią turinčiu laisvos formos nurašymo aktu.