23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2010/08
Lietuviškos žiemkenčių veislės
  • A. Leistrumaitė, V. Ruzgas
  • Mano ūkis

Įrodyta, kad, taikant tą pačią agrotechniką, geriausios veislės gali subrandinti 20-30 proc. didesnį derlių. Naujos veislės - tai didžiulis rezervas didinti augalų derlių ir gauti daugiau geros kokybės produkcijos.

Daugiau negu pusė visų pasėlių plotų mūsų šalyje (1 700-1 900 tūkst. ha) kasmet apsėjama javais (900-1100 tūkst. ha ). Vasariniams javams kasmet skiriama apie 500-600 tūkst. hektarų, o žieminiams - apie 450 tūkst. hektarų. Produktyviausių veislių auginimas - viena iš ekonomiškiausių ir paprasčiausių priemonių derliui didinti bei produkcijos kokybei gerinti.

Kurti ir palaikyti nacionalines augalų veisles svarbu ir šalies ekonomikai, nes valstybė, turinti savo veisles, nepriklauso nuo kitų valstybių selekcininkų. Taigi, nereikia mokėti kitų valstybių kompanijoms atlyginimo už veislių naudojimą, lėšos lieka šalies viduje. Be to, šalyje sukurtos veislės būna geriau prisitaikiusios prie vietinių sąlygų.

Lietuviškos veislės turi daug konkurentų, nes javų selekcija vykdoma labai plačiai. Kasmet daugiau kaip 100 naujų javų veislių iš įvairių šalių tiriama šešiose valstybinėse augalų veislių tyrimo stotyse, išsidėsčiusiose visoje Lietuvos teritorijoje pagal klimatines ir dirvožemio zonas. Geriausiai pasirodžiusios veislės (tyrimai trunka 2-3 metus) įrašomos į Lietuvos Nacionalinį augalų veislių sąrašą ir rekomenduojamos augintojams. Šįkart norėtųsi apžvelgti šiame sąraše esančias lietuviškos selekcijos žiemkenčių veisles - visos jos sukurtos Žemdirbystės institute.

Į Nacionalinį augalų veislių sąrašą įrašytos 7 žieminių rugių veislės, tarpe jų dvi lietuviškos: Joniai ir Virgiai.

Joniai - sukurti individualios atrankos metodu iš kryžminimo kombinacijos Borba x Duoniai. Augalų veislių tyrimo stotyse veislė tirta 2000-2001 metais. Bandymuose vidutiniškai prikulta 5,79 t ha-1  grūdų. Standartinę veislę Duoniai lenkė 0,52 t ha-1. Didžiausias derlius gautas 2001 m. Kauno augalų veislių tyrimo stotyje - 6,69 t ha-1. Grūdai vidutinio stambumo, 1 000 jų vidutinis svoris 35,7 g. Grūduose vidutiniškai nustatyta: baltymų - 11,5 proc., krakmolo - 57,5 proc. Kritimo skaičius 110-130 s. Augalų vidutinis aukštis 125 cm. Atsparumas žiemojimui įvertintas 9 balais (pagal 9 balų vertinimo skalę), išgulimui - 6-7 balais. Veislė vidutinio ankstyvumo. Vegetacijos periodo vidutinė trukmė 212 dienų (skaičiuojant nuo sausio 1 d. iki grūdų vaškinės brandos). Lapų ligos (miltligė, pavasarinis pelėsis, juodosios rūdys) pažeidžia mažai. 2002 m. įrašyta į Nacionalinį augalų veislių sąrašą, 2006 m. į ES Bendrąjį Žemės ūkio augalų veislių katalogą.

Virgiai - ūkinio vertingumo tyrimuose, atliktuose 2007-2009 m. Šilutės, Plungės ir Vilniaus AVT stotyse, gautas vidutinis 6,82 t ha-1 grūdų derlius. Didžiausias šių rugių grūdų derlius (8,35 t ha-1) buvo išaugintas 2008 m. Šilutės AVT stotyje. Derlingesni už Jonius. Grūdai vidutinio stambumo, 1 000 jų vidutinis svoris - 35,14 g. Kritimo skaičius - 120-150 s. Atskirais veislės tyrimo metais išaugintuose grūduose nustatyta 60,9-66,4 proc. krakmolo. Ištvermingumas žiemojimui įvertintas 8,8 balo. Atsparumas išgulimui nėra didelis - įvertintas 6,9 balo. Jų stiebų vidutinis aukštis - 147 cm. Atsižvelgiant į tai, kad šios veislės rugiai subrandina gerą grūdų derlių, o šiaudas yra ilgas ir silpnokas, jų pasėlius būtina apdoroti retardantais. Vegetacijos periodo vidutinė trukmė - 210 dienų. Grūdai veislės tyrimo metais subręsdavo vidutiniškai 2 dienomis anksčiau už standartinės Joniai veislės rugius. 2010 m. įrašyta į Nacionalinį augalų veislių sąrašą ir į ES Bendrąjį Žemės ūkio augalų veislių katalogą.

Į Nacionalinį augalų veislių sąrašą įrašytos 29 žieminių kviečių veislės, tarp jų 7 lietuviškos: Širvinta 1, Ada, Alma DS, Milda DS, Tauras DS, Kovas DS ir Zunda DS.

Širvinta 1 - iš viso dabar auginamo žieminių kviečių veislių arealo auginama seniausiai. Tai ekstensyvesnio tipo, bet geriausiai adaptuota šalies agroklimato sąlygoms veislė. Ją, kaip vieną iš plačiausiai auginamų, įvardija ūkininkai. Grūdų kokybinė grupė apibūdinama kaip labai gerų kepimo savybių. Veislė tinkama auginti ir ekologiniuose ūkiuose. 1998 m. įrašyta į Nacionalinį augalų veislių sąrašą, 2004 m. - į ES Bendrąjį Žemės ūkio augalų veislių katalogą.

Ada - sukurta individualios atrankos metodu iš kryžminimo kombinacijos Širvinta 1 x Lutescens 290. Gerai žiemoja. Ištvermingumas žiemojimui įvertintas 8-9 balais. Augalai vidutinio aukštumo (90-94 cm). Drėgnais metais užauga iki 114 cm. Atsparumas išgulimui įvertintas 8-9 balais. Veislė ankstyva, 5 dienomis ankstyvesnė už Zentos. Didžiausias derlingumas - 8,4 t ha-1 - gautas 1999 m. Kauno AVT stotyje. 1 000 grūdų vidutinis svoris 43,3 g. Augalus mažai pažeidžia rudosios rūdys, vidutiniškai - miltligė ir septoriozė. Kietųjų kūlių pažeidimas dirbtinio užkrėtimo tyrimuose taip pat buvo nedidelis (19,2 proc.).

Miltai yra labai gerų kepimo savybių, balti arba šviesiai gelsvi. 1999-2000 m. derliaus grūduose vidutiniškai nustatyta 13,0-11,2 proc. baltymų, 28,4-20,5 proc. glitimo. Sedimentacija - 60-45 ml, vidutinis kritimo skaičius - 333 s, natūrinis grūdų svoris - 802-820 g l-1. Kokybės klasė - E. 2001 m. įrašyta į Nacionalinį augalų veislių sąrašą, 2005 m. - į ES Bendrąjį Žemės ūkio augalų veislių katalogą. Ši veislė plačiai auginama ir ekologiniuose, ir intensyviuose ūkiuose. Dėl savo ankstyvumo, žiemkentiškumo populiari tarp ūkininkų, auginimo arealas kasmet didėja - dideli jos plotai auginami Estijoje, kur žiemos atšiauresnės.

Alma DS - sukurta individualios atrankos metodu iš kryžminimo kombinacijos Albatros odesski x Kijanka. Akuotuota. Didžiausias derlius - 7,29 t ha-1 - gautas Kauno AVT stotyje 2001 m. Augalus mažai pažeidžia miltligė ir rudosios rūdys, vidutiniškai - rusvoji dėmėtligė. Kietųjų kūlių pažeidimas dirbtinio užkrėtimo tyrimuose buvo nedidelis (12,5 proc.). Labai gerai žiemoja. Ištvermingumas žiemojimui įvertintas 8,5 balo. Augalų vidutinis aukštis 92 cm (standarto Zentos - 100 cm). Atsparumas išgulimui 6,1 balo. Veislė labai ankstyva, vegetacijos periodo vidutinė trukmė 199 dienos. Miltai labai gerų kepimo savybių. Grūduose vidutiniškai nustatyta: baltymų 13,3 proc., glitimo 28-31 proc., sedimentacija 50 ml. Grūdų vidutinis kritimo skaičius 320 s. 2002 m. įrašyta į Nacionalinį augalų veislių sąrašą, 2006 m. į ES Bendrąjį Žemės ūkio augalų veislių katalogą. Tai pati ankstyviausia, didelio baltymingumo, labai žiemkentiška, tinkanti vidutinio intensyvumo ūkininkavimo sąlygoms veislė. Dėl technologinių savybių tinka pagerinti kitų veislių miltų mišinius.

Milda DS - sukurta individualios atrankos metodu iš kryžminimo kombinacijos Bussard x Viginta. Milda DS veislės kviečiai gerai žiemoja. Ištvermingumas žiemojimui įvertintas 8,5 balo. Atsparumas išgulimui įvertintas 6,1 balo. Vidutinė vegetacijos periodo trukmė 204 dienos. Didžiausias derlingumas - 7,92 t ha-1 - gautas 2001 m. Kauno AVT stotyje. Augalus mažai pažeidžia miltligė, vidutiniškai - rusvosios dėmėtligės. Rusvosios rūdys pažeidžia kaip ir standartinę Zentos. Miltai labai gerų kepimo savybių, panašūs kaip ir veislės Bussard. 2000-2001 m. derliaus grūduose nustatyta: baltymų 10,1-15,0 proc., glitimo 19,5-33,2 proc., o sedimentacija buvo 32-70 ml. Kritimo skaičius labai nepalankiais metais buvo 329 s. Natūrinis grūdų svoris 805-832 g l-1. Grūdų kokybė pagal standartą atitinka I-II klasės reikalavimus. Miltai baltos spalvos. 2002 m. įrašyta į Nacionalinį augalų veislių sąrašą ir 2006 m. - į ES Bendrąjį Žemės ūkio augalų veislių katalogą. Veislė pasižymi labai geros kokybės glitimu, turi geras kepimo savybes ir gerą derliaus potencialą. Veislė vidutinio aukštumo, atspari nepalankioms klimato sąlygoms.

Tauras DS - sukurta individualios atrankos metodu iš kryžminimo kombinacijos B.st. 1914988 x WW 27314 (vasariniai). Šiek tiek mažiau atsparūs žiemojimui už Ada veislės kviečius, bet atsparesni už Zentos. Žiemkentiškumas įvertintas 7-9 balais. Augalai neaukšti - 85-90 cm, drėgnais metais užauga aukštesni. Atsparumas išgulimui 8-9 balai. Veislė derlinga. Didžiausias derlius gautas 1999 m. Pasvalio AVT stotyje - 8,63 t ha-1. 1 000 grūdų vidutinis svoris 45,1g. Veislė pakankamai atspari miltligei ir septoriozei. Vidutinio vėlyvumo, artima Zentos. Miltai yra gerų kepimo savybių. 1999-2000 m. derliaus grūduose baltymų nustatyta 14,2-10,5 proc., glitimo 31,6-18,8 proc.. Sedimentacija buvo 52,1-22,8 ml, kritimo skaičius - 321 s, natūrinis grūdų svoris - 794 g l-1. Miltai šviesiai gelsvi. Jų išeiga 76 proc., pelenų - 1,8 proc. 2001 m. įrašyta į Nacionalinį augalų veislių sąrašą, 2006 m. - į ES Bendrąjį Žemės ūkio augalų veislių katalogą. Tai geros glitimo kokybės veislė, geros agrotechnikos sąlygomis suformuoja labai gerą pasėlį. Grūdai stambūs, stikliški. Pagal kepimo testus namų sąlygomis pripažinta pačia geriausia veisle.

Šiemet į Nacionalinį augalų veislių sąrašą ir į ES Bendrąjį Žemės ūkio augalų veislių katalogą įrašytos dvi naujos lietuviškos žieminių kviečių veislės - Kovas DS ir Zunda DS.

Kovas DS - sukurta ūkinio vertingumo nustatymo tyrimuose, kurie buvo atlikti 2007-2009 m. keturiose AVT stotyse, gautas geras vidutinis grūdų derlius - 9,29 t/ha. Įrengtuose bandymuose subrandino 0,52 t ha-1 arba 5,9 proc. didesnį grūdų derlių, palyginti su standartinių veislių kviečiais. Didžiausias šios veislės kviečių grūdų derlius - 12,70 t ha-1 - buvo išaugintas 2008 m. Utenos AVT stotyje. Grūdai palyginti stambūs, 1 000 jų vidutinis svoris - 46,05 g. Natūrinis svoris 795 g l-1 Atskirais veislės tyrimo metais išaugintuose grūduose buvo nustatyta: baltymų - 8,8-13,7 proc., glitimo - 15,9-28,4 proc., krakmolo - 65,0-72,1 proc., o sedimentacija svyravo nuo 20 iki 62 ml. Atspari ligoms ir šalčiui žiemkentiška veislė. Gerai peržiemojo praėjusią žiemą. Augalai palyginti trumpo šiaudo. Jų vidutinis aukštis - 82 cm. Atsparumas išgulimui įvertintas 8,3 balo. Vidutinė vegetacijos periodo trukmė - 202 dienos. Veislė 2 dienomis ankstyvesnė už Zentos, 3 dienomis vėlyvesnė už Ada. Universalaus naudojimo tipo veislė. Naudojimo paskirtis - duonos pramonė (vidutinės kepimo savybės), krakmolo pramonė, turi padidintą stambiagranulinio krakmolo kiekį. Miltai šviesiai gelsvi, pasižymi palyginti geromis kepimo savybėmis. Kokybės klasė - A.

Zunda DS veislės ūkinio vertingumo tyrimai atlikti 2007-2009 m. Plungės, Kauno, Pasvalio ir Utenos AVT stotyse. Tyrimo metais bandymuose gautas vidutinis 9,07 t ha-1grūdų derlius. Didžiausias jų derlius išaugintas 2009 m. Kauno AVT stotyje - 12,12 t ha-1. Atspari ligoms, šalčiui. Ištvermingumas žiemojimui įvertintas 8,6 balo. Augalų vidutinis aukštis 89 cm. Veislės tyrimo metais jų atsparumas išgulimui vidutiniškai įvertintas 7,9 balo. Vidutinė vegetacijos periodo trukmė 199 dienos. Jie subręsta 3 dienomis anksčiau už standartinės Zentos veislės kviečius. Grūdai labai stambūs, 1 000 jų vidutinis svoris 49,94 g. Natūrinis svoris 827 g l-1. Atlikus laboratorines analizes atskirais metais išaugintuose grūduose buvo nustatyta: baltymų 9,0-14,0 proc., glitimo 14,8-28,9 proc., krakmolo 68,5-74,0 proc., o sedimentacija buvo 20-49 ml. Tai universalaus naudojimo tipo veislė. Naudojimo paskirtis - duonos pramonė, krakmolo pramonė. Turi padidintą stambiagranulinio krakmolo kiekį, miltai pasižymi geromis kepimo savybėmis.