Kriaušės, nepaisant puikaus jų skonio ir patrauklios prekinės išvaizdos, vaisių rinkoje tenkinasi antrąją pozicija - pirkinių krepšelyje gerokai dažniau atsiduria obuoliai. Pirkėjų įpročiai tokie stiprūs, kad jiems paklūsta ir sodininkai - Europoje kriaušių plotai nedidėja.

Kaip pastebi rinkos analitikai, vienam gyventojui tenkantis šviežių kriaušių kiekis yra palyginti mažas daugelyje šalių ir kriaušių vartojimas turi tendenciją dar smukti arba geriausiu atveju išlieka stabilus. Pažymimos tik dvi išimtys - Kinija ir Rusija. Kinijoje kriaušių auginimas ir vartojimas tiesiog žaibiškai kyla, o Rusija yra tapusi pagrindine eksporto rinka, tiesa, pastaruoju metu kriaušių poreikis čia sumažėjęs dėl problemų, susijusių su ekonominiu sunkmečiu.

Visoje ES kriaušių vartojimas yra palyginti stabilus su nedidele mažėjimo tendencija: 2000 m. vienam gyventojui per metus teko vidutiniškai 6,2 kg kriaušių, 2009 m. - 5,8 kg. Bendras ES suvartojamų kriaušių kiekis - beveik 2 800 tūkst. t per metus. Iš Europos šalių daugiausiai kriaušių, skaičiuojant vienam gyventojui per metus tenkantį kiekį, suvartojama Italijoje ir Ispanijoje - po 10 kg kiekvienam gyventojui (prisiminkime, ES vidurkis nesiekia ir 6 kg). Šis skaičius galėtų būti sektinas pavyzdys kitoms šalims, ypač Vokietijai ir Jungtinei Karalystei. Statistikos duomenys rodo, kad vokiečiai suvalgo daugiau šviežių obuolių negu italai, taigi, didėjant kriaušių suvartojimui, tikriausiai trauktųsi obuolių rinka. Jungtinėje Karalystėje šviežių obuolių suvartojama 40 proc. mažiau negu Italijoje, o kriaušių - net 76 proc. mažiau. Tokius skirtumus lemia giliai įsišakniję pirkėjų įpročiai.

Per metus ES maksimaliai išauginama 2 600 tūkst. tonų kriaušių. Kriaušių importas iš trečiųjų šalių jau daug metų gerokai pralenkia eksportą į trečiąsias šalis. Tiesa, pastaraisiais metais šis skirtumas švelnėja: 2000-2005 m. importas eksportą lenkdavo 170 tūkst. tonų, 2006-2008 m. skirtumas sumažėjo iki 80 tūkst. tonų, 2009 m. - 130 tūkst. tonų.

Daugiausia kriaušių išauginančios ES šalys, t

Nyderlandai

Išauginimas 250 000

Importas 170 000

Eksportas 300 000

Belgija

Išauginama 280 000

Importas 70 000

Eksportas 240 000

Jungtinė Karalystė

Išauginama 30 000

Importas 130 000

Eksportas 2 000

Prancūzija

Išauginama 200 000

Importas 130 000

Eksportas 35 000

Ispanija

Išauginama 480 000

Importas 43 000

Eksportas 115 000

Vokietija

Išauginama 45 000

Importas 180 000

Eksportas 18 000

Italija

Išauginama 850 000

Importas 120 000

Eksportas 160 000

Paanalizavus duomenis, matyti, kad Vokietija ir Jungtinė Karalystė augina palyginti mažai kriaušių ir vartojimo poreikius didžiąja dalimi patenkina importuojamais vaisiais. Olandija ir Belgija pirmauja pagal eksportuojamų (ir reeksportuojamų) kriaušių kiekius.

Pačios populiariausios veislės yra šios: vasarinės - Limonera, Guyot, Santa Marina, William, Rocha; rudeninės - Conference, Abate Fetel, Kaiser, Blanquilla, Doyenne. Beje, vasarinių kriaušių auginimas yra mažiau pelningas negu rudeninių, o kartais netgi nuostolingas. Mat nuolat auga žaliavų kainos, nemažėja (bet bent jau kyla labai saikingai) ir darbo jėgos įkainiai. Už darbo valandą skinant kriaušes 2009 m. Italijoje mokėta 9,9 euro, Portugalijoje - 5 eurai, Ispanijoje - 7 eurai, Prancūzijoje - nuo 11,5 iki 12,1 euro, Nyderlanduose - 12 eurų.

Auginant vasarinių veislių kriaušes, vienam hektarui kriaušyno kasmet reikia skirti nuo 10 iki 17,5 tūkst. eurų, derlius siekia nuo 30 iki 37 t/ha, o vieno kilogramo išauginimo savikaina yra nuo 0,30 iki 0,55 euro. Rudeninių kriaušių auginimo išlaidos šiek tiek didesnės: vienam hektarui reikia minimaliai skirti bent 12,5 tūkst. eurų, dauguma veislių duoda stabilų 35 t/ha derlių, o vieno kilogramo išauginimo savikaina prasideda nuo 0,36 euro.

Net ir tos pačios veislės kriaušių auginimo kainos įvairiose šalyse labai skiriasi. Štai Conference veislės kriaušių išauginimo savikaina kinta nuo 10,2 tūkst. eurų/ha Ispanijoje iki beveik 20 tūkst. eurų/ha Nyderlanduose. Kainų politikoje ekspertai numato dvi galimas strategijas: mažinti kainas arba siekti kuo aukštesnės kokybės ir produkcijos populiarumo - kad pirkėjas lengvai atpažintų ir ieškotų būtent tos veislės kriaušių. Konkurencingas kainas padėtų išlaikyti pasiūlos planavimas pagal paklausą ir produkcijos vertės didinimas. Pastaraisiais metais vasarinių kriaušių pelningumas siekia iki 2,2 tūkst. eurų/ha, o rudeninių - iki 4,6 tūkst. eurų/ha. Vidutinė mažmeninė kriaušių kaina Vokietijoje pernai buvo 2,87 euro/kg, Italijoje ir Nyderlanduose - 2,5 euro/kg.

Prieš kelis dešimtmečius tarp didžiausių kriaušių eksportuotojų lyderio pozicijas užėmusi Italija nuo 1990-ųjų užleido vietą Argentinai, kurią pastaraisiais metais baigia pasivyti Kinija: 2008 m. Argentina eksportavo 470 tūkst. tonų kriaušių, Kinija - beveik 450 tūkst. tonų. Manoma, kad neblogos perspektyvos kriaušių auginimui atsiveria Centrinėje ir Rytų Europoje, taip pat besivystančiose Afrikos, Lotynų Amerikos ir Azijos šalyse. Tiesa, yra pavojus, kad šių šalių rinkos pritrauks palyginti pigias kriaušes iš Kinijos, kurios nukonkuruos vietinių augintojų produkciją.