Su sėkla plintančios žalingos ligos - bakterinė lapų dėmėtligė, alternariozė (juodoji dėmėtligė), juodasis puvinys ir cerkosporozė - mažina morkų derlių ir apsunkina jo nuėmimą. Vizualiai visų keturių ligų požymiai mažai kuo skiriasi, tad tiksliau diagnozuoti padeda laboratoriniai tyrimai.

Bakterinė lapų dėmėtligė (Xanthomonas campestris pv. carotae)

Infekcija gali atsirasti ant lapų, stiebų, skėčių ir sėklų ant pirmamečių ir sėklinių morkų augalų. Ant lapų atsiranda mažų, netaisyklingų, chlorotinių dėmelių. Joms plečiantis, lapelių kraštai susiraito, dėmės praranda formą, pasidaro tarsi riebalinės, jų spalva dažniausiai yra rudai juoda, bet gali būti gelsvai rudos spalvos. Dėmių kraštai apriboti šviesiai gelsvu pakraščiu. Lapai pajuosta ir nunyksta. Ant stiebų ir lapkočių dėmės pailgos formos, tamsiai rudos spalvos.

Gali sunktis lipnus bakterinis eksudatas, kuris yra išskirtinis bakteriozės požymis ir esminis skirtumas nuo alternariozės ir cerkosporiozės. Jei bakterijomis užsikrečia sėklinių augalų žiedai, visas žiedynas paruduoja. Kai užsikrečia jau susiformavęs žiedyno skėtis, dėmėtumas ir parudavimas yra dalinis. Sėklų kokybė ir kiekybė nukenčia dėl sėklų vidinės ir išorinės bakterinės infekcijos.

Alternariozė (Alternaria dauci)

Užsikrečia pirmamečių morkų ir sėklinių augalų lapai, stiebai, skėčiai ir sėklos. Senesni lapai yra jautresni nei jaunesni. Skirtingai nuo cerkosporozės, alternariozė pasireiškia morkose vėliau. Liga gali smarkiai pažeisti morkų lapiją, dėl ko pasidaro sunku arba neįmanoma nuimti šakniavaisius mechanizuotu būdu. Pažeista lapija lengvai nutrūksta, o šakniavaisiai lieka dirvoje. Ankstyva infekcija gali sukelti daigų diegavirtę. Pažeidimai paprastai atsiranda lapų pakraščiuose kaip tamsiai rudos (tamsesnės nei cerkosporozės) ar juodos spalvos su geltonu apvadu dėmės. Jei pažeidimo dėmė apjuosia lapkotį, lapas žūsta. Vėsiu ir drėgnu oru pažeidimo vietose gali susiformuoti grybo sporų ir grybienos. Dėl paviršinės ir vidinės infekcijos sumažėja sėklų derlius.

Juodasis puvinys (Alternaria radicina, sinonimas Stemphylium radicinum)

Serga lapai, stiebai, skėčiai, sėklos ir šakniavaisiai pirmamečių ir sėklinių morkų. Dažniausiai nuo juodojo puvinio nukenčia sandėliuose laikomi šakniavaisiai. Dėl užkrėstos sėklos gali atsirasti diegavirtė, deformuotis šakniavaisiai. Ant lapkočių atsiradusios paviršinės, blizgiai juodos pažeidimo dėmės toliau plinta ant šakniavaisių. Užkrėsti šakniavaisio audiniai gali būti padengti žaliai juodu grybo apnašu. Ant jų gali išsivystyti antrinė kitų mikroorganizmų infekcija. Esant didelei drėgmei, tokių šakniavaisių audiniai suminkštėja, praskysta, virsta šlapia, dvokiančia, pūvančia mase, ypač esant antrinei bakterinei infekcijai. Taipogi šakniavaisiuose juodasis puvinys gali būti sausas, be ryškesnio kvapo.

Alternaria radicina sukelti lapų pažeidimai daugiausia aptinkami ant apatinių, senesnių lapų ir yra ne tokie ryškūs kaip Alternaria dauci atveju. Dėmės lokalizuojasi lapų pakraščiuose. Ant lapų stebima chlorozė, kuri apėmusi apytakos audinius, sukelia lapų vytymą ir žūtį. Sėklojų derlius kokybės ir kiekybės atžvilgiu dėl sėklų vidinės ir paviršinės infekcijos yra blogas.

Cerkosporozė (Cercospora carotae)

Ligos požymių aptinkama ant lapų, stiebų, sėklų. Jaunesni lapai yra labiau linkę apsikrėsti negu senesni, ir simptomai paprastai išsivysto anksčiau negu alternariozės. Pažeidimai dažniausiai matomi ant lapų pakraščių kaip pailgos dėmės, nuo kurių lapai susiraito, pradeda gelsti, džiūti. Dėmės lapo plokštumoje daugiau ovalios. Pakitimai iš pirmo žvilgsnio atrodo kaip mažos chlorotinės dėmelės, kurios vėliau išsiplečia. Dėmių viduryje audiniai patamsėja, o pakraštys lieka chlorotinis, gelsvas. Dėmėms susiliejus, lapai žūsta. Pažeidimų dėmės ant lapkočių ir stiebų yra pailgos, rudos, su šviesesniu centru. Esant pakankamai drėgmės, dėmėse formuojasi šviesiai pilkos spalvos grybo konidijų apnašas.

Pažeista lapija trikdo mechanizuotai nuimti šakniavaisių derlių. Jei pažeidžiami sėklinių augalų stiebai, augalai gali nesubrandinti sėklų ir pirma laiko žūti.

Ligoms plisti palankios sąlygos

Pagrindinis užkratas yra apkrėsta sėkla. Visi keturi patogenai gali išgyventi morkų sėklų išoriniuose ir vidiniuose audiniuose.

Bakterinės lapų dėmėtligės sukėlėjas X. campestris pv. carotae gali išlikti užkrėstose augalų liekanose dirvoje iki vienų metų. Vegetacijos metu bakterijos pasklinda su lietaus ar laistomo vandens lašeliais, jas nuo sergančių augalų perneša vabzdžiai. Liga vystosi greitai, esant šiltam ir drėgnam orui. Optimalios sąlygos bakterinei dėmėtligei plisti susidaro esant didelei drėgmei ir 25-27 ^oC oro temperatūrai. Ligos simptomai atsiranda po 10-12 dienų nuo užsikrėtimo.

Alternariozės sukėlėjas Alternaria dauci išsilaiko per žiemą dirvoje užkrėstose augalinėse liekanose, ant sandėliuojamų morkų šakniavaisių ir su šia šeima susijusiose piktžolėse. Užkratą išnešioja vėjas, laistomo vandens srovė, lietus, technika ir žmonės. Drėgmė (rūkas, rasa, laistymas, lietus) yra būtina grybo sporuliacijai ir infekcijai. Ligai plisti palanki 28 ^oC oro temperatūra, nors užsikrėtimas galimas ir esant 14-35 ^oC oro temperatūrai. Požymiai pasireiškia praėjus 8-16 dienų. Kelios šiltos, lietingos dienos arba per gausus laistymas gali sukelti ligos protrūkį ir masinį augalų apsikrėtimą. Morkų alternariozę platina oro srovės, lietus, vabzdžiai. Priešingai negu cerkosporioze, alternarioze augalai paprastai apsikrečia vėliau.

Juodojo puvinio sukėlėjas Alternaria radicina yra per dirvą plintantis grybas, todėl ilgiausiai išlieka dirvos paviršiuje su augalų liekanomis negu giliai jas užarus. Mažiausiai iki 8 metų gali išlikti organiniuose mėšlu tręštuose dirvožemiuose. Nors infekcija pirmiausiai linkusi atsirasti ant lapų, į šakniavaisius užkratas gali patekti per pažeistas ir net nepažeistas šakneles. Infekcija ant šakniavaisių gali patekti nuo užsikrėtusių lapų derliaus nuėmimo metu. Grybas plinta su užkrėsta dirva, užkrėstais šakniavaisiais, pasklinda su vandeniu. Patogenas gali plisti nuo 0 iki 34 ^oC, optimaliausia 28 ^oC temperatūra. Didesnė negu 92 proc. santykinė oro drėgmė saugyklose skatina greitą šakniavaisių puvimą.

Cerkosporozės sukėlėjas Cercospora carotae išgyvena užkrėstų morkų liekanose, ant laukinių morkų ir kitų su šia šeima susijusių augalų rūšių. Sporas išnešioja vėjas, lietaus, laistomo vandens purslai, žemės ūkio mašinos, darbuotojai. Sporoms sudygti ir įsiskverbti į morkų lapus svarbūs faktoriai yra drėgmė ant lapų ir temperatūra. Kai oro temperatūra yra 20-30 ^oC, drėgmė ant lapų išsilaiko 12 valandų, ligos simptomai atsiranda maždaug per 10 dienų, priklausomai nuo oro sąlygų ir veislės. Jaunesni lapai yra daug jautresni (skirtingai nuo alternariozės), ir ši liga yra pavojingesnė pradiniame augalų augimo etape, ypač ten, kur morkos sėjamos vėlai.

Kontroliuoti įmanoma ir būtina

Pirmasis svarbus žingsnis visų šių keturių patogenų kontrolėje - tai kokybiška, sveika, neužkrėsta, termiškai (50 ^oC temperatūros vandenyje 30 min.) ar beicais apdotota sėkla.

Šiuolaikinė šakniavaisių auginimo technologija neatsiejama nuo laistymo. Bet reikia priminti, kad papildomas laistymas gali sudaryti palankias sąlygas infekcijai plisti. Yra nustatyta, kad labai svarbu, kiek laiko drėgmė išsilaiko ant lapų.

Bakterinės lapų dėmėtligės atveju reikalinga 2-3 metų sėjomaina. Giliai užarus augalų liekanas, sumažėja galimybės užkratui išlikti. Laistymui naudojant purkštukus, susidaro palankesnės sąlygos bakterijoms plisti negu vandenį paduodant per lašelinę sistemą. Jei liga aptinkama pasėlyje, rekomenduojama nutraukti laistymą. Kai kurie nuo alternariozės naudojami fungicidai (strobilurinų grupės) stabdo ir bakterinės dėmėtligės plitimą.

Alternariozės atveju reikalinga 2-3 metų sėjomaina, gilus arimas po derliaus nuėmimo. Laistymą organizuoti taip, kad lapija spėtų išdžiūti iki sutemų. Jei kyla būtinybė, rekomenduojama laiku purkšti fungicidais. Tam padeda vietinėmis sąlygomis adaptuoti ligų prognozavimo sistemų modeliai. Nuo alternariozės veiksmingi fungicidai, į kurių sudėtį įeina šios veikliosios medžiagos: vario gaminiai, chlorotalonilas, azoksistrobinas, piraklostrobinas ir iprodionas. Terminis morkų sėklų apdorojimas gali panaikinti Alternaria dauci užkratą jose.

Juodojo puvinio atveju būtina 8 ir daugiau metų sėjomaina, per šį laikotarpį vengiant auginti tame lauke krapus, petražoles, pastarnokus, salierus. Dirva turėtų būti giliai ariama, taip siekiant sumažinti užkrato išlikimo ir plitimo galimybes. Laistomų morkų lapai turėtų spėti išdžiūti iki sutemų. Sandėlius ir tarą reikėtų valyti ir dezinfekuoti. Nesandėliuoti pažeistų, ligotų šakniavaisių. Sandėliuose šakniavaisiai laikomi 0 ^oC temperatūroje ir 95-98 proc. santykinėje oro drėgmėje. Jei drėgmė yra mažesnė (92 proc.), reikėtų vengti laikyti užkrėstus šakniavaisius daugiau kaip 3-4 mėnesius. Pusvalandžio trukmės terminis (50 ^oC vandenyje) apdorojimas arba sėklos apdorojimas 1,0 proc. natrio hipochlorido tirpalu išnaikina Alternaria radicina iš užkrėstų morkų sėklų ir minimaliai sumažina daigumą. Nurodoma, kad nuo juodojo puvinio veiksmingi vario grupės fungicidai, taip pat iprodiono ir fludioksonilo veikliųjų medžiagų turintys produktai.

Cerkosporozės atveju rekomenduojama 2-3 metų sėjomaina, gilus rudeninis arimas, teisingas laistymas. Nuo cerkosporozės veiksmingi vario grupės fungicidai, taip pat chlorotalonilo, azoksistrobino, piraklostrobino veikliąsias medžiagas turintys fungicidai. Veiksminga purškimus derinti su ligų prognozavimo sistema.

Morkų apsaugai šalyje registruoti tiokarbamatų klasės fungicidai Ataka NT, Dithane NT (mankocebas 750 g/kg), triazolų klasės fungicidas Folicur 250 EW (tebukonazolas 250 g/l), strobilurinų klasės fungicidas Amistar (azoksistrobinas 250 g/l) ir anilidų ir strobilurinų klasės fungicidas Signum (boskalidas, piraklostrobinas 267+67 g/kg).

Šių ligų kontrolėje svarbi vieta tenka augalų atsparumui ligų sukėlėjams. Įvairių veislių bei hibridų morkos gali skirtis atsparumu vienai ar kitai ligai. Šis klausimas ypač aktualus auginant ekologiškai ir integruotai, siekiant užauginti išskirtinės kokybės produkciją.

Sodininkystės ir daržininkystės institute 2008-2009 m. buvo atlikti tyrimai vertinant ekologiškai auginamų 13 veislių ir 7 selekcinių numerių morkų ligotumą vegetacijos metu. Šie rezultatai nėra galutiniai, todėl nereikėtų vienos ar kitos veislės atsparumą vertinti tiesiogiai. Nors visos aprašytos ligos yra svarbios ir gali mažinti morkų derlingumą, alternariozė laikoma labiausiai morkų lapiją pažeidžianti liga, kuri gali labai trukdyti mechanizuotai nuimti derlių, todėl apsaugos priemonės daugiausia yra skiriamos šiai ligai kontroliuoti.

Morkų pasėliuose 2008 m. silpnas alternariozės pažeidimas nustatytas Monanta, Vytėnų nanto, Garduolės ir šiek tiek didesnis Magi veislių morkose. Didesnis morkų lapijos sergamumas nustatytas 2009 m. Labiausiai buvo pažeista Skalsa, Tito ir Monanta morkų lapija - pažeidimas siekė per 20 procentų.

2008 m. ekologiškai auginant sveika lapija buvo Bolero F¹, Crona, Samson, Noveno F¹, Tito ir vietinės selekcijos veislių morkose Skalsa F¹, Svalia F¹, Šatrija ir Vaiguva. Silpnas alternariozės pažeidimas nustatytas Vytėnų nanto, Garduolės, Monanta ir Magi veislių morkose.

2009 m. vidutinio stiprumo Alternaria dauci infekcija nustatyta Šatrija, Vytėnų nanto, Monanta ir Tito veislių morkose. Skalsa F¹ morkos buvo pažeistos stipriai, ligos intensyvumas siekė 26,7 procento. Nevienodas Skalsa F¹ morkų pažeidimas alternarioze galėtų būti paaiškinamas 2008 ir 2009 m. susidariusiomis skirtingomis sąlygomis vegetacijos metu.

Vienintelės Magi veislės morkose pastebėti pažeidimai bakterioze (Xanthomonas campestris pv. carotae), kurios požymiai labai panašūs į alternariozės. Lapų pakraščiuose atsiranda smulkios netaisyklingos formos dėmelės. Lapo kraštas nustoja augęs, paruduoja, sudžiūsta ir pradeda trupėti. Tuo pat metu ant lapo atsiranda tamsiai rudos su ryškiu apvadu ir šviesiu centru dėmelės. Ant lapkočių matomos gelsvai rudos juostos.