Šis vidurvasaris galvijų augintojams kaip niekad kėlė daug rūpesčių. Didesnis kaip 30 ^oC karštis alino karvių organizmą, mažino primilžius. Kai kurios silpnesnės sveikatos ar ligų kamuojamos karvės gaišo neatlaikiusios užsitęsusios kaitros. Specialistų teigimu, didelės aplinkos temperatūros sukeltas šilumos stresas ne tik mažina produktyvumą, bet gali turėti ir kur kas rimtesnių pasekmių.

Šilumos streso metu galvijų kūno temperatūra pakyla per 39,4^o C, kvėpavimas padažnėja virš 100 įkvėpimų per minutę. Šilumos stresas sutrikdo ir energijos balansą. Sustiprėjusi širdies veikla, padidėjęs kraujo srauto tekėjimas, padažnėjęs kvėpavimas, esant 35 ^oC aplinkos temperatūrai, reikalauja 20 proc. daugiau energijos. Tokiu atveju karvės dalį energijos skiria kūno temperatūrai reguliuoti.

Padariniai

Priklausomai nuo šilumos streso stiprumo, galvijai pasisavina iki 25 proc. mažiau pašaro sausųjų medžiagų. Šilumos streso metu padidėja ir acidozių rizika. Sumažėjus suėdamų apėmingųjų pašarų kiekiui, mažiau išsiskiria seilių, dėl to parūgštėja didžiojo prieskrandžio turinys, sutrinka mikroorganizmų veikla, virškinimas ir sumažėja maisto medžiagų pasisavinimas. Padidėjęs didžiojo prieskrandžio rūgštingumas blogina virškinimo efektyvumą.

Melžiamos karvės labai jautrios šilumos stresams, dėl kurių gyvulių augintojai gali patirti nemažų ekonominių nuostolių ne tik dėl sumažėjusios produkcijos ir pablogėjusios jos kokybės, bet ir dėl atsiradusių gyvulių sveikatos problemų. Užsienio mokslininkų duomenimis, dėl stipraus šilumos streso finansiniai nuostoliai siekia iki 422 EUR (1 455,9 Lt) iš vienos karvės. Didžioji dalis (apie 80 proc.) nuostolių patiriama dėl sumažėjusios produkcijos ir apie 20 proc. dėl karvių sveikatos sutrikimų (susilpnėjusio imuniteto, reprodukcijos, dažnų mastitų).

Požymiai

Pasak veterinarijos gydytojo Sigito Japerto, karštis gyvuliams sukelia labai didelį stresą. „Karvės per karščius praranda apetitą, todėl ir primilžiai mažėja, nes pašarų jos suėda gerokai mažiau. Karščio stresą patiriantis gyvulys siekia vienintelio - išgyventi, tam mobilizuojamas visas organizmas, o pieno gamyba tampa antraeiliu dalyku. Ypač kenčia riebesnės karvės, jos godžiai traukia orą ir alsuoja kaip šunys", - apie šilumos streso požymius kalba specialistas.

Jo teigimu, per tokius karščius gyvulius geriau laikyti šaltojo tipo, gerai ventiliuojamuose tvartuose, o ne lauke. Dar geriau dieną karves laikyti tvarte, o naktį išleisti į ganyklą. „Kai kurie pieno gamintojai karves ištisus metus laiko karvidėse. Tačiau jei ji nerekonstruota, blogai ventiliuojama, didelį smūgį patiria ir karvidėse laikomi gyvuliai, ypač šviežiapienės ir įmitusios karvės, kurių laktacija baigiasi. Šių grupių karvėms šilumos streso metu pažeidžiamos kepenys, todėl pasekmės gali būti labai skausmingos, nes organizmas tiesiog neatlaiko ir gyvulys gaišta", - pasakoja S. Japertas.

Šviežiapienės karvės karščius sunkiai perneša dėl to, kad jos ir taip patiria stresą, nes pirmą kartą pradeda gaminti pieną. Jis pataria imtis visų priemonių gyvuliams atvėsinti - atidaryti langus, įrengti ventiliatorius, vėsinti vandeniu, karvėms turi nepritrūkti vandens atsigerti. Siekiant išvengti neigiamo karščio poveikio organizmui, ganyklose patartina statyti pavėsines. Pasirinkti tokius pašarus, kuriuos virškinant išsiskiria mažiau šilumos. Tai baltymingi ir daug energijos turintys pašarai - koncentratai, jauna žolė, nuo skaidymo didžiajame prieskrandyje apsaugoti riebalai. Kai karšta, karves rekomenduojama šerti mažesniais pašaro daviniais, bet dažniau.

„Jei klimatas ir toliau taip šils, gali būti ir taip, kad tvartuose reikės įrengti ir drėkintuvus, nes vyraujant karštiems orams pieningumas neišvengiamai mažėja, taigi ūkiai patiria nemažai nuostolių. Ūkininkai gali būti priversti investuoti į tokias priemones", - komentuoja S. Japertas, pabrėždamas, kad karvių, ypač šviežiapienių, produktyvumas dėl nepakeliamo karščio gali sumažėti 20-50 procentų.

Jo teigimu, karvių temperatūra - individuali ir dažnai priklauso nuo pieningumo. „Norint žinoti, kokia normali gyvulio temperatūra, pirmiausia reikia jį pažinti ir nuolat matuoti temperatūrą", - aiškina veterinarijos gydytojas. Laikoma, kad normali karvės temperatūra yra 38,5-39,5 ^oC.

Įtaka reprodukcijai

Ilgalaikio karščio pasekmės ne visada akivaizdžios. Pasak galvijų reprodukcijos specialisto Arūno Rutkausko, karščio stresą patiriančių karvių fiziologijos procesai sutrinka net ląstelių lygmeniu. Perkaitimo pasekmės gali išryškėti ir po savaitės, ir po mėnesio ar dar vėliau. „Pavyzdžiui, tai gali sutrikdyti reprodukciją - neįvyksta ar yra nevisavertė ovuliacija, tad karvės neapsivaisina. Blogiausia, kad liekamieji šio streso sukelti reiškiniai niekur nedingsta, todėl, net atšalus orams ar gyvulį atvėsinus, jis gali vis tiek nugaišti po savaitės", - sako veterinarijos gydytojas.

Kaitros metu sunkiau pastebėti ir rujos požymius, nes karvė ir taip neturi jėgų. Ypatingą dėmesį per karščius reikėtų skirti sergantiems galvijams. Pasak gydytojo, gijimo procesas užėjus karščiams neretai užtrunka, vaistai nesuveikia taip, kaip turėtų suveikti.

Jis pabrėžia, kad tvartuose žemomis lubomis ne tik per karšta, bet ir per drėgna, tai pati palankiausia terpė mikroorganizmams daugintis ir ligoms plisti. „Lietuvos ūkininkai dar mažai investuoja į ventiliatorius. Yra apskaičiuota, kad tinkamai vėdinamuose tvartuose karvių produktyvumas padidėja 5 proc. Per kelis mėnesius investicija atsiperka. Ventiliatoriai praverčia ir žiemą perteklinei drėgmei pašalinti. Šaltuosiuose tvartuose neturi būti drėgna, tuomet karvėms ir didelis šaltis nepakenkia, tačiau jei labai drėgna, ligas gali sukelti ir penkių laipsnių neigiama temperatūra", - akcentuoja veterinarijos gydytojas.