23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2010/08
Javapjūte darbai nesibaigia
  • V. Trofimišinas
  • Mano ūkis

Ruošdami kombainus javų dorojimui, žemdirbiai nori žinoti derliaus prognozes ir supirkimo kainas, kad nuspręstų, ką daryti su grūdais: parduoti supirkėjams ar vežti į savo saugyklas. Apie šių metų grūdų derliaus kainas, supirkimą, grūdų sektoriaus aktualijas kalbamės su žemės ūkio viceministru Aušriu MACIJAUSKU.

Žemdirbystės instituto mokslininkai teikia optimistines prognozes dėl šių metų grūdų derliaus. Ar Jūs irgi esate nusiteikęs optimistiškai?

Šie metai išsiskyrė šalta ir atšiauria žiema, todėl kai kuriuose rajonuose dėl plonos sniego dangos žieminiai kviečiai ir rapsai peržiemojo nelabai sėkmingai, ypač nukentėjo Vidurio Lietuvos ūkių pasėliai. Todėl prognozuoti labai gero žieminių javų ir rapsų derliaus negalėčiau, greičiausiai derlius bus mažesnis negu užpernai. Bet orai buvo labai palankūs vasarojaus sėjai, sudygimui, užteko šilumos ir drėgmės, tai vasariniai kviečiai, miežiai ir rapsai atrodo neblogai. Vasarinių javų derlius šiemet gali būti rekordinis. Apie vasarinius rapsus to nepasakyčiau, nes žydėjimo, ankštarų mezgimo metu buvo perdaug lietaus, puolė ligos, todėl ankštarų užmegzta nepakankamai daug – rekordinio vasarinių rapsų derliaus negausime. Bendras grūdinių augalų derlingumas, manau, panašus į praėjusių metų, o tai neblogai.

Kompanijos, prekiaujančios augalų apsaugos produktais, konstatuoja išaugusius pirkimus. Kodėl žemdirbiai daugiau perka šių produktų?

Didesnius, palyginti su praėjusiais metais, pirkimus nulėmė orai – šiluma ir drėgmė sudaro palankią terpę ligoms plisti. Kita priežastis yra tai, kad ūkininkai, matydami būsiant neblogą derlių, o kainas – stabilias, ryžtasi daugiau investuoti į pasėlius. Jei pasėliai brandina gerą derlių, kodėl papildomai neapsaugojus jų nuo ligų, o kartu nepadidinus derlingumo 0,5–1 tona iš hektaro. Užtikrintumas dėl derliaus ir kainų stabilumo skatina investuoti.

Šiemet keičiasi intervencinio grūdų pirkimo tvarka. Pernai į intervencinius sandėlius supirkta rekordiškai daug miežių, o šiemet jie nebebus superkami?

Intervencinio grūdų pirkimo į intervencinius sandėlius tvarka vienoda visoje Europos Sąjungoje. Šį sezoną ES bus superkama tik 3 mln. tonų kviečių, mokant už juos fiksuotą kainą. Kviečiai, kurie bus pasiūlyti pirkti viršijus nustatytą 3 mln. t kiekį, taip pat visi miežiai, bus superkami tik konkurso tvarka už pačių siūlytojų mažiausią kainą. Lietuviški miežiai į intervencinius sandėlius greičiausiai nepateks, nes daug pigiau juos pasiūlys pirkti pietinių ES šalių, tokių kaip Bulgarija, Rumunija, žemdirbiai.

Tokiu būdu miežių auginti jau neapsimokės, jų pasėliai mažės, kaip kad sumažėjo rugių plotai.

Dėl mažėjančių rugių pasėlių esame patys kalti: tiek žemdirbiai, tiek perdirbėjai. Esant tokiems drastiškiems kainų svyravimams, nėra ko tikėtis, kad žemdirbiai išlaikys tuos pačius pasėlių plotus. Būtent dėl kainų svyravimo ūkininkai atsisako auginti rugius. Kita priežastis – tai susitarimo tarp gamintojų ir perdirbėjų nebuvimas. Vienais metais perdirbėjai džiaugiasi pigiai nupirkę grūdų, o kitais, sumažėjus pasėliams, priversti mokėti už juos daug brangiau. Trečia priežastis – rugiai perkami išskirtinai vidaus rinkos poreikiams, tad užauginus jų daugiau, kaina iš karto neproporcingai krenta vos ne du kartus. Norint išsaugoti rugių auginimo tradiciją, būtinas žemdirbių ir perdirbėjų bendradarbiavimas. Tikiu, kad ateityje rugius auginti vėl bus pelninga. Juk ruginių produktų vartojimas Lietuvoje ir Rytų Europoje išlieka.

Kontraktuojama rapsų kaina perkopė 1 000 Lt už toną, o grūdų tik šiek tiek viršija intervencinio pirkimo kainą. Ar į tokias kainas reikia orientuotis ir po javapjūtės?

Panašu, kad grūdų supirkimo kainos tikrai viršys intervencines kainas. Šiuo atveju kviečių ir rapsų augintojų situacija palankesnė negu rugių augintojų, nes kviečiai ir rapsai yra eksporto prekės, kurių kainas nustato eksporto, o ne vidaus rinkos. Eksporto rinkose kainos turėtų išlikti stabilios, prasidėjus javapjūtei nebus drastiško jų kritimo. Jos turėtų išlikti šių dienų lygio. Štai Europos pietuose javapjūtė eina prie pabaigos, o biržų kainos išlieka stabilios.

Lietuviški grūdai išsiskiria gera kokybe ir yra paklausi eksporto prekė. O Lietuvos perdirbėjai įsiveža pigesnių ir prastesnės kokybės grūdų, iš kurių gaminama produkcija mūsų šalies vartotojams. Paradoksalu, kad lietuviška duona kepama iš atvežtinių grūdų, o ne iš lietuviškų.

Lietuva yra pasaulio rekordininkė pagal grūdų eksportą iš 1 ha. Augindami tik apie 1 mln. ha javų, eksportuojame apie 1,5 tonos grūdų iš 1 ha. Didžiausios pasaulio eksportuotojos iš 1 ha parduoda daug mažiau grūdų. Labai pozityvu yra tai, kad šiandien galime parduoti užsieniui savo produkciją, bet blogai, kad išvežame žaliavą, nesukuriame pridėtinės vertės Lietuvoje. Viena iš priežasčių – silpnai išvystyta perdirbimo pramonė. Antra priežastis – mažas pašarų poreikis, nes gyvulininkystės sektorius yra silpnas. Žemės ūkio ministerija kuria galvijininkystės plėtros programą, kuri skatintų įsisavinti ir apleistas žemes, kad jose galima būtų auginti pašarus, bet reikia užtikrinti ir tų pašarų suvartojimą. Be gyvulininkystės žemės ūkio plėtros perspektyvos nematau. Būtina atsigręžti į gyvulininkystę ir spręsti problemas, kurios kyla dėl šios šakos plėtros, tarp jų aplinkosaugines.

Grūdų eksportas nėra ir negali būti mūsų tikslas. Privalome kuo daugiau grūdų suvartoti vidaus rinkoje, t. y. skatinti pašarų, miltų, krakmolo, bioetanolio, metilo esterio ir kitų įmonių veiklą.