Biržų rajono Pagavėnių kaimo ūkininko Kęstučio Armono laukuose jau porą mėnesių sparnais moja pirmoji Lietuvoje dvisparnė vėjo jėgainė. Per nevėjuotą birželį ji pagamino 24 tūkst. kWh elektros energijos. Ūkininkas į šią jėgainę investavo apie 1,5 mln. litų, tačiau jis tikisi, kad pavyks pasinaudoti ES parama, o likusią sumą jėgainė „atidirbs" per 5-6 metus.

Pradėjęs aiškintis, ar Biržų krašte vėjų pakaktų įsukti jėgainės sparnus, K. Armonas sužinojo, kad iš tiesų ne tik pajūris palankus vėjo energetikai, nemažai vėjų Šiaurės Lietuvą pasiekia nuo Rygos įlankos. K. Armono ūkyje buvo pastatytas 27 m aukščio bokštelis su įranga, kas pusvalandį fiksavusia vėjo greitį ir kryptį. Po porą metų trukusių matavimų ūkininkas įsitikino, kad ir Aukštaitijoje vėjo nestinga, ir galutinai pasiryžo įgyvendinti sumanymą.

Pirmiausia K. Armonui teko pakeisti žemės paskirtį. Formalumai, kuriuos reikėjo įveikti prieš pradedant statybas, ūkininkui tik iš pradžių kėlė nepatogumų, vėliau tapo įprasta gyvenimo dalimi. Leidimą statyboms jis gavo praėjusį rugsėjį. Statybos darbai K. Armono laukuose pradėti jau lapkritį, tačiau dėl oro sąlygų pakelti jėgainę, galutinai sumontuoti ir prijungti prie tinklų pavyko tik šį pavasarį. Pirmąsias kilovatvalandes jėgainė pagamino gegužės mėnesį.

„Kol pasiryžom, būta nemažai svarstymų: svėrėm savo galimybes, ūkio perspektyvas, įvertinom paramos teikiamą naudą", - prisipažįsta ūkininkas. Šiandien jis tikina, kad priimto sprendimo tikrai nesigaili. Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Biržų rajono biurui vadovaujantis K. Armonas juokauja jau susitaikęs su tuo, kad teks šiek tiek keisti darbo pobūdį - iki šiol daugiausia konsultavęs augalininkystės klausimais, dabar prižada negailėti gerų patarimų ir susidomėjusiems vėjo energetika.

Viliasi, kad jėgainė atsipirks per 5 metus

Kol buvo sprendžiami su jėgainės statyba susiję formalumai, K. Armonas dairėsi galimybių pasinaudoti parama vėjo jėgainei įsigyti. Pateikta paraiška per Aplinkos ministerijos kuruojamą paramos programą buvo atmesta argumentuojant, kad ūkininkas - ne juridinis asmuo. Anuomet ūkininkas sako nusiminęs, tačiau neilgam.

Naujų vilčių suteikė atsiradusi galimybė pasinaudoti parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programą. Jis siekia gauti finansavimą pagal priemonę „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos". K. Armonas džiaugiasi, kad ši priemonė leidžia ūkininkams, neatsisakant pagrindinio pragyvenimo šaltinio - ūkio, greta jo kurti ir alternatyvias veiklas.

K. Armono vėjo elektrinės projektas pateiktas Nacionalinei mokėjimo agentūrai. Ūkininkas tikisi, kad jau artimiausiu metu jį nudžiugins galutinis teigiamas atsakymas ir bus kompensuota 65 proc. tinkamų finansuoti vėjo jėgainės projekto išlaidų. Į jėgainę ūkininkas investavo apie 1,5 mln. litų. Gavus paramą, savų lėšų ūkininkui liks pridėti kiek daugiau kaip pusę milijono. Jis tikisi, kad šią sumą jėgainė „atidirbs" per 5-6 metus. Per birželį vėjo jėgainė sugeneravo apie 24 tūkst. kilovatvalandžių. Vėjo energija superkama, mokant po 30 ct už kWh, tad per mažai vėjuotą vasaros mėnesį jėgainė ūkininkui uždirbo beveik 8 tūkst. litų.

Vėjo jėgainę (apie 70 m aukščio (55 m bokštas ir 16 m ilgio sparnai) ir 250 kW galios) K. Armono laukuose įrengė UAB „Sparnuotas vėjas". Vėjo elektrinę GEV MP 250 kW sukūrė Prancūzijos kompanija „Vergnet S.A.". Šios kompanijos pardavimų direktorius Europoje Markas Rivardas (Marc Rivard) sako, kad Lietuva - tai nauja ir sparčiai auganti vėjo energetikos rinka. „Sėkmingai paleista pirmoji vėjo elektrinė rodo puikų Lietuvos ir Prancūzijos komandų darbą", - pastebi M. Rivardas.

Bendrovės „Sparnuotas vėjas" generalinis direktorius Vidmantas Kniūkšta patikino, kad šios prancūziškos dvisparnės jėgainės, palyginti su kitomis tokio paties galingumo, turi nemažai pranašumų. „Šią dvisparnę jėgainę dėl specialios konstrukcijos per valandą galima nuleisti žemyn ir remontuoti", - aiškina V. Kniūkšta. Pasak specialisto, daugelis tokio galingumo vėjo jėgainių neturi vadinamųjų sparnų aerodinaminių stabdžių, sparnų kraipymo galimybių, o ši vėjo jėgainė tuo pasižymi. Kai vėjas didesnis, ji pasisuka taip, kad efektyviau išnaudotų jo srautą. Ši technologija leidžia geriau valdyti elektros energijos gamybą. Pasak V. Kniūkštos, jėgainės sparnai suktis pradeda vėjui pučiant apie 3 m/s greičiu. Didžiausias vėjo greitis, kokį gali atlaikyti jėgainė, - 25 m/s, labiau įsismarkavus vėjui, jėgainę jau reikia stabdyti. Jei artėja uraganas, jėgainę rekomenduojama nuleisti ant žemės.

Vėjai pučia ne tik pajūryje

Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos prezidentas, UAB „Sparnuotas vėjas" direktorius Alvydas Naujėkas įsitikinęs, kad dvisparnė vėjo jėgainė už trisparnę efektyvesnė. Pasak jo, sukonstruotos pirmosios bandomosios vėjo jėgainės buvo būtent dvisparnės. „Kai eina oro srautas, viena mentis varo, kita stabdo. Trisparnėse elektrinėse viena mentis varo, o stabdo dvi", - didesnį dvisparnės vėjo jėgainės efektyvumą aiškina A. Naujėkas.

Vėjo jėgainė K. Armono ūkyje - pirmoji didelės galios vėjo jėgainė, pastatyta Šiaurės Lietuvoje ir prijungta prie Rytų skirstomųjų tinklų. Lietuvoje absoliuti dauguma vėjo jėgainių stovi pajūrio regione. Tačiau, pasak A. Naujėko, jūrinių vėjų „pripūsta" energija sudaro ne tokią jau ženklią dalį. Jo teigimu, per praėjusius metus daugiausia elektros vėjo jėgainės sugeneravo pučiant vadinamiesiems frontiniams vėjams, kurie, pasak specialisto, vienodi ir pajūryje, ir Vilniuje, ir Biržuose. Todėl jis įsitikinęs, kad vėjo energetika perspektyvi visoje Lietuvoje.