Rausvažiedės ežiuolės auginimas vaistinei žaliavai gali tapti perspektyviu verslu. Antžeminė augalo dalis nuo antrųjų auginimo metų gali būti naudojama žolės paruošimui, o ežiuolių šaknys kasamos iš dvejų - trejų metų lauko. Besidomintiems rausvažiedės ežiuolės auginimu derėtų išsamiai susipažinti su biologinėmis šio augalo savybėmis, o verslą pradėti nuo mažesnio ploto.

Rausvažiedė ežiuolė (Echinacea purpurea (L.) Moench.) yra astrinių šeimos Echinacea genties atstovė, į Lietuvą atkeliavusi iš tolimosios Šiaurės Amerikos. Genčiai priklauso devynios skirtingos rūšys, galinčios tarpusavyje kryžmintis. Kai kurios ežiuolių rūšys - rausvažiedė, siauralapė, blyškioji - yra auginamos kaip sodo augalai. Dekoratyviosios jų savybės vertinamos gėlininkystėje, kuriamos naujos jų veislės ar hibridai. Be mums įprastos rausvos spalvos, jau galima išvysti ežiuolių, kurių žiedlapiai balti, geltoni ar ryškiai raudoni. Žydinčias ežiuoles gausiai lanko bitės ir kiti vabzdžiai.

Daugiausia dėmesio rausvažiedė ežiuolė susilaukia dėl gydomųjų, imunitetą stiprinančių savybių. Tam tinka visas augalas, tačiau vertingiausios yra ežiuolių šaknys (Echinaceae pupureae radix).

Daugiamečiai, atsparūs sausrai žoliniai augalai - taip trumpai būtų galima apibūdinti rausvažiedes ežiuoles. Pirmaisiais augimo metais sudygusios iš sėklos ar daigais pasodintos ežiuolės suformuoja tik lapų skrotelę, antraisiais ir vėlesniais augimo metais ežiuolės išsikeroja ir suformuoja šakotus, 60-150 cm aukščio stiebus. Žiedynai - raudonai purpurinės spalvos graižai, lapai šiurkštūs, negausūs, stiebas stačias, šakotas, šiek tiek plaukuotas arba plikas. Vaisiai - pilkai rudos spalvos lukštavaisiai, subręstantys ir Lietuvoje. Gyvybingiausios sėklos būna graižo pakraščiuose. Subrendusios, iš graižo ant žemės paviršiaus išbyrėjusios sėklos nesunkiai sudygsta. Tuomet daigeliai perkeliami į daigyną, o paaugę pasodinami į nuolatinę auginimo vietą.

Vegetaciją mūsų krašte rausvažiedės ežiuolės pradeda balandžio pabaigoje-gegužės pradžioje. Žydi ilgai, apie 70 dienų, nuo liepos iki rugsėjo. Pirmaisiais metais žydi tik pavieniai augalai, antraisiais ir vėlesniais augimo metais pražysta visi. Vaistinės ežiuolės vienoje vietoje gali augti 5-7 ir daugiau metų, tačiau jei bus kasamos jų šaknys, vėl teks sėti ir sodinti naujus augalus. Reikia įsidėmėti, kad jau ketvirtų metų augalų šaknys vaistinei žaliavai netinka, nes didžioji jų dalis būna apmirusios. Šaknys kasamos vegetacijos pabaigoje, spalio mėnesį, arba pavasarį, prieš suželiant augalams.

Ežiuolės pakenčia pavėsį, tačiau geriau auga saulėtoje vietoje. Renkantis didesnį lauką reikėtų atsisakyti nelaidaus, dažnai užmirkstančio dirvožemio, nes tokiose vietose augalai neperžiemoja. Rausvažiedės ežiuolės gali augti įvairiuose dirvožemiuose, geriau tiktų pakankamai derlingi ir geros struktūros. Svarbu, kad dirva būtų nepiktžolėta, nes pirmaisiais augimo metais augalai nebus masyvūs ir prireiks didelių pastangų jiems ravėti. O vėliau problemų kels daugiametės piktžolės, todėl tinkamiausiu ežiuolių priešsėliu laikomas pūdymas.

Rausvažiedės ežiuolės gali būti dauginamos vegetatyviniu būdu - kero dalijimu ir generatyviniu būdu - sėklomis. Sėti rekomenduojama stratifikuotą sėklą, nes lauko daigumas - tik 15-20 procentų. Parankiau ežiuoles sodinti daigais, kurie iš anksto užauginami šiltnamyje.

Sodininkystės ir daržininkystės institute 2007-2009 m. atlikti rausvažiedės ežiuolės tręšimo ekologiškomis ir sintetinėmis trąšomis bandymai. Ežiuolės daigai 2007 m. į bandymų lauką sodinti trečiąjį gegužės dešimtadienį eilėmis, pagal schemą 70 x 30 cm. Augalų priešsėlis - juodasis pūdymas. Rausvažiedės ežiuolės augintos trejopai: netręšiant; tręšiant ekologiškomis trąšomis Biokal 01, kalio magnezija ir biojodžiu; tręšiant sintetinėmis trąšomis Cropcare 10: 10: 20 ir kalcio salietra. Pirmaisiais metais rausvažiedės ežiuolės užaugino tik lapų skrotelę, todėl žaliosios masės derlius nuimtas antraisiais ir trečiaisiais auginimo metais. Ežiuolės šaknys nukastos 2009-jų spalio mėnesį.

Tyrimų duomenimis, antrųjų augimo metų ežiuolės žolės derlius svyravo nuo 22,7 iki 29,8 t ha^-1. Gausiausiai užderėjo sintetinėmis trąšomis tręštos vaistažolės. Ekologiškomis trąšomis tręšti augalai davė 19,5 proc., o visai netręšti augalai - 23,8 proc. mažesnį žolės derlių. Derliaus skirtumai tarp variantų statistiškai patikimi, nors nėra labai dideli.

Ežiuolės žolės (Echinaceae pupureae herba) derlius 2009 m. buvo gerokai gausesnis, palyginti su 2008-aisiais, o ir skirtumai tarp tręšimo variantų - didesni. Netręštos ežiuolės davė 26,5 t ha^-1, t. y. 40,6 proc. mažesnį derlių už sintetinėmis trąšomis tręštus augalus, ir apie 14 proc. mažesnį už ekologiškomis trąšomis tręštus. Tręšiant ekologiškomis trąšomis, žolės derlius, palyginti su tręštomis sintetinėmis trąšomis ežiuolėmis, sumažėjo 31 proc.

Skirtingas tręšimas turėjo esminės įtakos rausvažiedės ežiuolės šaknų derliui. Procentiniai skirtumai tarp variantų tokie: netręštų ežiuolių produktyvumas buvo 22,0 proc. mažesnis už ekologiškai tręštų ir 33,6 proc. mažesnis už sintetinėmis trąšomis tręštų augalų. Tarp tręštųjų variantų skirtumas buvo 14,8 procento.

Visai netręšti augalai buvo blyškesnių spalvų, mažiau vešlūs. Ekologiškai tręštos ežiuolės pasižymėjo sodresne žaluma, tačiau nuo netręštųjų aukščiu ir vešlumu skyrėsi nedaug. Intensyviai žalia lapija, aukštesniais, plačiau išsikerojusiais augalais išsiskyrė sintetinėmis trąšomis tręšti laukeliai. Atlikus biometrinius matavimus nustatyta, kad sintetinėmis trąšomis tręšti augalai buvo gerokai aukštesni, masyvesni, stambesnėmis šaknimis už netręštus ir ekologiškai tręštus augalus.

Išanalizavus antžeminę ežiuolės žaliavą nustatyta, kad vidutiniškai 47,3-48,9 proc. jos sudaro žiedai, 21,9-22,5 proc. - lapai, 28,6-30,8 proc. - stiebai. Taigi, beveik pusę visos žaliavos sudaro masyvūs ežiuolių žiedai, trečdalį visos masės - stori ir sunkūs ežiuolių stiebai. Lapija išties negausi ir sudaro šiek tiek per 20 proc. visos antžeminės ežiuolės masės. Skirtingas tręšimas beveik neturėjo įtakos antžeminių augalo dalių proporcijoms. Remiantis tyrimų rezultatais, galime daryti apibendrinančią išvadą, kad tiek ekologiškos, tiek sintetinės trąšos teigiamai veikia rausvažiedės ežiuolės žaliavos produktyvumą - žolės ir šaknų derlių.