JAV mokslininkai nustatė, kad oro sąlygos purkšti pesticidus naktį yra palankesnės negu dieną. Naktį augalų apsaugos produktų nuostoliai dėl išpurkšto skysčio lašelių nunešimo pavėjui bei išgaravimo yra mažesni negu dieną dėl žemesnės oro temperatūros, didesnio drėgnio ir mažesnio vėjo. Nustatyta, kad ant augalų nusėda daugiau veikliųjų medžiagų ir jų biologinis veiksmingumas būna geresnis. Taigi, palankiausias laikas purkšti yra tarp 22 valandos vakaro ir 9 valandos ryto.

Kitų autorių nuomone, aplinkos veiksniai (oro temperatūra ir santykinis drėgnis) daro skirtingą įtaką augalų apsaugos produktų veikliųjų medžiagų įsisavinimui. Pagal Baurį (Baur), nuo oro temperatūros priklausantis veikliųjų medžiagų įsisavinimas yra daug didesnis negu jų išgaravimas. Didėjant oro temperatūrai, veikliųjų medžiagų judrumas augalų kutikuloje didėja pagal eksponentę. Oro drėgnis geriau ar blogiau vandenyje tirpstančių veikliųjų medžiagų įsisavinimą gali lemti per jų kiekį dangoje, tačiau kutikulos laidumas nuo oro drėgnio nepriklauso. Nepalankias veikliųjų medžiagų savybes ir aplinkos sąlygas iš dalies galima kompensuoti įdedant specialių priedų (Baur, 2000).

Frankė (Franke) taip pat teigia, kad priedai (pvz., skalbiamieji milteliai arba riebalų tirpikliai) palengvina skysčio įsiskverbimą į augalų kutikulą. Tačiau šis procesas priklauso nuo daugybės veiksnių, kurių poveikis gali būti labai skirtingas. Frankė įrodė, kad kutikula nėra vienalytis darinys ir ląstelių sienelėse yra daugybė aklinai užsibaigiančių protoplazminių takų - ektodesmų, kurie yra labai svarbūs augalų apsaugos produktų įsisavinimo intensyvumui (Franke, 1977).

Panikas (Panic) nustatė, kad per 30 minučių 2,4 D veikliąją medžiagą pupų ir kviečių lapai įsisavindavo geriau, jei kutikuloje buvo daugiau ektodesmų. Esant 15 °C oro temperatūrai, jų buvo daugiau, negu esant 36 °C. Taigi, 2,4 D veiklioji medžiaga geriau buvo įsisavinta esant žemesnei temperatūrai (Franke, 1977).

Nuo augalų apsaugos produktų paskleidimo būdo, purkštukų dydžio ir skysčio išpurškimo normos labai priklauso išpurškiamų lašelių spektras, jų nusėdimas ant augalų bei apipurškiamų paviršių padengimas. O nuo išpurškiamų skysčio lašelių spektro priklauso nuostoliai dėl jų nunešimo pavėjui ir išgaravimo. Todėl, naudojant įvairius pesticidų paskleidimo būdus, gali skirtis ir aplinkos tarša, ir augalų apsaugos produktų biologinis veiksmingumas. Apskritai manoma, kad augalų apsaugos produktų biologinis veiksmingumas yra geresnis, kai purškiama smulkesniais lašeliais.

Falčieris (Falchieri) ir Cesaris (Cesari), tyrinėję insekticidų ir fungicidų veikimą, nustatė, kad smulkesniais lašeliais išpurkštų augalų apsaugos produktų (insekticidas Thuricide HP ir fungicidas Bayfidan EC) biologinis veiksmingumas buvo geresnis (Falchieri ir Cesari, 1993).

Panašius rezultatus gavo Fryblibenas (Frießleben) ir kiti tyrėjai. Kukurūzų pasėliuose smulkiais lašeliais (skyliniai kūgiško srauto; atstumas tarp purkštukų - 0,25 m) ir plyšiniai plokščiasraučiai XR 110015 purkštukai, esant 100 l·ha^-1 skysčio išpurškimo normai) išpurkšti herbicidai Liberty^® piktžoles naikino geriausiai (133 pav.). Esminio skirtumo tarp augalų apsaugos produktų biologinio veiksmingumo, skyliniais kūgiško srauto purkštukais išpurškiant 100, 200 ir 400 l·ha^-1 skysčio, nebuvo. Inžektoriniais pneumohidrauliniais purkštukais išpurškus 200 ir 400 l·ha^-1 skysčio, herbicidai piktžoles naikino šiek tiek prasčiau. Papildomas oro srautas, purškiant pneumohidrauliniu purkštuvu, herbicidų biologinio veiksmingumo nepagerino (Frießleben ir kiti, 1999).

Vokietijos Badeno-Viurtembergo federalinės žemės Augalų apsaugos tarnyboje atlikti ilgamečiai tyrimai parodė, kad geriau veikia stambesniais lašeliais išpurkšti pesticidai. Žieminių kviečių pasėliuose nuo septoriozės inžektoriniais pneumohidrauliniais purkštukais TD 110 01 ir TD 110 02 išpurškiant fungicidus (200-300 l·ha^-1 skysčio), gautas 10-11 proc. didesnis derlius.

Stadtleris (Stadtler) ir kiti tyrėjai nenustatė jokių biologinio veiksmingumo skirtumų tarp smulkiais ir stambiais lašeliais išpurkštų sisteminių augalų apsaugos produktų. Tiesa, naudojant kontaktinius pesticidus, galimi visiškai kitokie rezultatai. Tyrimais nustatyta, kad stambialašiais inžektoriniais pneumohidrauliniais purkštukais į hektarą išpurškiant mažiau kaip 200 l skysčio, pablogėja purškiamų augalų padengimo kokybė (Stadtler ir kiti, 2000).

Naudojant pneumohidraulinius inžektorinius purkštukus geresni darbo rezultatai labiau priklauso nuo darbinio slėgio arba išpurškiamų lašelių dydžio negu nuo purškiamo skysčio kiekio. Vokietijos Badeno-Viurtembergo federalinės žemės Augalų apsaugos tarnyboje atlikti tyrimai rodo, kad, naikinant piktžoles cukrinių runkelių pasėliuose, geresnis preparatų veiksmingumas buvo purškiant didesniu slėgiu, t. y. smulkesniais lašeliais (134 pav.). Visų tirtų pneumohidraulinių inžektorinių purkštukų darbo rezultatai, purškiant 5 ir 6 bar slėgiu, buvo geresni negu dirbant 2,2 ir 2,3 bar slėgiu. Geriausiai piktžolės buvo sunaikintos pneumohidrauliniais inžektoriniais purkštukais Lechler ID 120-015 5 bar darbiniu slėgiu išpurškiant 150 l·ha^-1 skysčio. Vėlesniuose bandymuose, tiriant herbicidų veiksmingumą cukrinių runkelių pasėliuose, kai buvo purškiama 200 l·ha^-1 skysčio, tiesioginės naudojamų purkštukų įtakos augalų apsaugos produktų veiksmingumui nustatyti nepavyko. Pneumohidrauliniais inžektoriniais (ID 120-04, AI 110-03 ir TD 110-02XL) ir universaliais hidrauliniais purkštukais fungicidais apipurkštų žieminių javų derlingumas atskiruose variantuose skyrėsi tik ±3 proc. (Kifferle, 2001).

Vokietijos Šlėzvigo-Holšteino federacinėje žemėje atlikti tyrimai rodo, kad esminio žieminių javų derliaus skirtumo tarp stambialašiais hidrauliniais (pvz., DG ar TT) ir pneumohidrauliniais inžektoriniais (pvz., ID ar TD) purkštukais apipurkštų variantų nėra. Tiesa, sumažinus augalų apsaugos produktų normą, pneumohidrauliniais inžektoriniais (pvz., ID ir TD, skysčio išpurškimo norma 200 l·ha^-1) purkštukais apipurkštų žieminių javų derlingumas buvo mažesnis (Knott, 1999).

Stadleris (Stadler) ir kiti tyrėjai nustatė, kad augalų apsaugos produktų biologinis veiksmingumas tiesiogiai priklauso nuo apipurškiamų paviršių padengimo, o pastarasis buvo tuo geresnis, kuo didesnė skysčio išpurškimo norma. Purškiant nuo 50 iki 100 l·ha^-1 skysčio, smulkūs lašeliai buvo nunešami pavėjui ir tik dalis jų pasiekdavo apipurškiamą paviršių (Stadler ir kt., 2000).

Kad paviršius būtų geriau padengtas purškiant smulkiais lašeliais, galima naudoti papildomą oro srautą (angl. air assisted, vok. Luftunterstützung). Tuo būtų galima paaiškinti gerą augalų apsaugos produktų biologinį veiksmingumą pneumohidrauliniais lauko purkštuvais purškiant sumažintą (50-100 l·ha^-1) skysčio kiekį. Nors lauko daržovių pasėliuose, siekiant gero apipurškiamų paviršių padengimo, reikalingi didesni skysčio kiekiai, tačiau, naudojant papildomą oro srautą, augalų apsaugos produktų biologinis veiksmingumas, pusiau sumažinus išpurškiamo skysčio kiekį, buvo gana geras. Lauko agurkų pasėliuose voratinklinės erkės (Tetranychus urticae) geriausiai buvo sunaikintos, purškiant 400 l·ha^-1 skysčio normą hidrauliniais kūgiško srauto purkštukais su papildomu oro srautu (135 pav.). Kiek didesnio našumo hidrauliniais kūgiško srauto purkštukais purškiant įprastą 800 l·ha^-1 skysčio kiekį, darbo rezultatai ir su papildomu oro srautu, ir be jo buvo blogesni, negu naudojant dvisraučius plyšinius purkštukus. Purškiant su papildomu oro srautu fungicidus nuo braškių puvinio (Phythophtora cactorum), taip pat buvo gauti geresni rezultatai negu įprastai išpurškiant 1 000 l·ha^-1 skysčio. Įprastą skysčio kiekį (1 500 l·ha^-1) sumažinus 66 arba 50 proc. ir naudojant papildomą oro srautą (136 pav.), esminio fungicidų biologinio veiksmingumo skirtumo nebuvo (Kifferle ir Stahli, 1999).

Išpurškiamo skysčio bei pesticidų kiekio ir naudojamos technikos įtaką augalų apsaugos produktų biologiniam veiksmingumui yra tyrinėję ir patys gamintojai. Kompanijos „Hoechst" specialistai Stinglas (Stingl) ir Šumacheris (Schuhmacher) tyrinėjo hidraulinių, pneumohidraulinių ir rotacinių purkštukų darbo efektyvumą, išpurškiant sumažintus pesticidų ir vandens kiekius. Tuščiosios avižos sunaikinimo tyrimai vasarinių kviečių pasėliuose parodė, kad, sumažinus augalų apsaugos produktų ir išpurškiamo skysčio kiekį, gaunami blogesni rezultatai (21 lentelė). Iš 21 lentelės matyti, kad rotaciniais purkštukais išpurškiant 1,5 ir 2,5 l·ha^-1 illoksano 36 EC (išpurškiamo skysčio kiekis 30 l·ha^-1), augalų apsaugos produkto veiksmingumas yra blogesnis, negu naudojant pneumohidraulinius purkštukus AirJet. Rotacinių purkštukų efektyvumas buvo mažesnis ir išpurškiant 5 l·ha^-1 preparato, nes naudojant pneumohidraulinius purkštukus AirJet buvo sunaikinta 98 proc. tuščiosios avižos, o purškiant hidrauliniais plyšiniais plokščiasraučiais - net 99 proc. Dėl didesnio išpurkšto skysčio lašelių nunešimo pavėjui, prastesni rezultatai buvo gauti ir rotaciniais purkštukais purškiant herbicidus žieminių rapsų Basta pasėliuose (Kifferle, 2001). 

Naudojamos purškimo technikos ir su tuo susijusio išpurškiamo skysčio kiekio įtakos nereikėtų pervertinti. Abu veiksniai iki tam tikro laipsnio turi įtakos augalų apsaugos produktų biologiniam veiksmingumui, tačiau galutinio efekto kartais ir nebūna. Pvz., Kavudas (Cawood) ir kiti, tyrinėję herbicido Topik 240 EC (clodinafop - propargyl) veiksmingumą, pastebėjo, kad ankstyvuoju augalų augimo tarpsniu (1995 m. birželio 20 d.) biologinio preparatų veiksmingumo skirtumai (22 lentelė), naudojant skirtingą purškimo techniką, buvo didesni, tačiau vėliau visiškai išnyko. Iš 22 lentelės matyti, kad ankstyvaisiais augalų augimo tarpsniais skirtumas tarp daug brangesnių pneumohidraulinių ir stambialašių hidraulinių purkštukų yra nedidelis (Ceanacres, 1999).

Taigi, renkantis purškimo techniką, kreipiamas dėmesys ne tik į didesnį augalų apsaugos produktų veiksmingumą, bet ir į ekonomiškumą bei poveikį aplinkai. Todėl laukininkystėje vis daugiau naudotojų renkasi inžektorinius pneumohidraulinius purkštukus. Jie nėra brangūs, augalų apsaugos produktų veiksmingumas neblogesnis negu hidraulinių plyšinių plokščiasraučių purkštukų, o išpurškiamo skysčio lašelių nunešimas pavėjui yra gerokai mažesnis.

Fryblibenas (Friebleben) pagal 146 bandymų duomenis nustatė, kad daugumą lauko augalų purškiant stambesniais lašeliais, augalų apsaugos produktų veiksmingumas iš esmės nemažėja. Tačiau ankstyvaisiais augimo tarpsniais (BBHC 11-13) inžektoriniais pneumohidrauliniais purkštukais išpurškus graminicidus ar vėliau (BBHC 55-59) fungicidus nuo fuzariozės, preparatų biologinis veiksmingumas, palyginti su hidrauliniais plyšiniais plokščiasraučiais purkštukais nupurkštais pasėliais, buvo mažesnis. Kiek geresnis veiksmingumas pastebėtas inžektoriniais pneumohidrauliniais purkštukais išpurškus fungicidus bulvių ir kviečių pasėliuose (nuo lapų ligų) bei herbicidus vėlesniais kultūrinių augalų augimo tarpsniais (Friebleben, 2000).

Nors tam tikromis sąlygomis vienas ar kitas purškimo būdas duoda geresnius rezultatus, tačiau apibendrinamųjų išvadų daryti nereikėtų. Daug svarbiau, negu naudojama purškimo technika, yra pakankamas išpurškiamo skysčio kiekis, kuris, priklausomai nuo augalų, gali svyruoti nuo 150 iki 600 l·ha^-1. Naudojant slėginius ar inžektorinius pneumohidraulinius purkštukus (pvz., Danfoil, Airtec ar AirJet) bei papildomo oro srauto sistemas (pvz., Hardi Twin ar Dammann Dual), išpurškiamo skysčio kiekį ir augalų apsaugos produktų sąnaudas galima sumažinti tik tam tikrais atvejais.

Taigi, pasirinkti tokią purškimo techniką, kuri užtikrintų geriausią augalų apsaugos produktų biologinį veiksmingumą, didžiausią ekonomiškumą ir mažiausiai terštų aplinką, nėra lengva.

Purškimo technika pagrindiniams aplinkos taršą lemiantiems veiksniams (purškiamų augalų apsaugos produktų garavimui ir nunešimui pavėjui) gali daryti labai skirtingą įtaką. Augalų apsaugos produktų garavimas labai priklauso nuo jų sudėties, o purškiamo skysčio lašelių nunešimą pavėjui daugiau lemia naudojamas pesticidų paskleidimo būdas (purškimas, miglojimas ar dulksnojimas) ir darbiniai parametrai.

Priklausomai nuo purkštukų rūšies (pvz., hidrauliniai ar pneumohidrauliniai, plokščiasraučiai ar kūgiško srauto, viensraučiai ar dvisraučiai), esant vienodam jų našumui ir darbiniam slėgiui, išpurškiamo skysčio lašelių nunešimas pavėjui gali būti labai skirtingas (137 pav.).

Pagal Knotą (Knott, 1999), lyginant su universaliais plyšiniais plokščiasraučiais (pvz., LU ar XR), stambialašiais plyšiniais plokščiasraučiais purkštukais (pvz., SD, AD ar DG) išpurškiamų skysčio lašelių pavėjui nunešama dvigubai, o purškiant inžektoriniais pneumohidrauliniais - net penkis kartus mažiau. Skyliniais kūgiško srauto purkštukais išpurškiamo skysčio lašelių pavėjui gali būti nunešama apie du kartus daugiau, negu purškiant tokio pat našumo universaliais plyšiniais plokščiasraučiais. Kadangi esant mažesniam darbiniam slėgiui inžektoriniai pneumohidrauliniai purkštukai skystį išpurškia stambesniais lašeliais, kuriuos vėjas veikia mažiau, šie vis dažniau naudojami ten, kur augalų apsaugos produktų lašelių dreifas iš viso yra nepageidaujamas (pvz., laukų paribiuose ar prie atvirų vandens telkinių).

Nors purškiant į atvirus vandens telkinius patenka labai nedaug augalų apsaugos produktų, laikantis geros žemdirbystės praktikos reikalavimų, rekomenduojama (Ripke ir kiti, 1999):

• nepurkšti arčiau kaip 5 m iki atvirų vandens telkinių;
• iki 20 m atstumu apie atvirą vandens telkinį augalų apsaugos produktus išpurkšti stambesniais lašeliais, pvz., naudojant inžektorinius pneumohidraulinius purkštukus, darbinį slėgį sumažinti iki 2,0 bar ir važiuoti lėčiau;
• purškiant didesniu kaip 20 m atstumu iki atvirų vandens telkinių, darbinį slėgį galima padidinti iki 4-5 bar; atitinkamai gali būti didesnis ir purškimo agregato važiavimo greitis.

Tyrimais nustatyta, kad mažesnio našumo inžektoriniai pneumohidrauliniai purkštukai (pvz., 01, 015 ir 02 dydžio), lyginant su universaliais plyšiniais plokščiasraučiais, savo įprasto darbinio slėgio diapazone (4-5 bar) išpurkšto skysčio lašelių nunešimo pavėjui penkis kartus nesumažina (Ripke ir kiti, 1999).

Naudojant pneumohidraulinius lauko purkštuvus su papildomo oro sistemomis, kai augalų apsaugos produktai purškiami iki sudygstant kultūriniams augalams, lašelių dreifas taip pat labai nesumažėjo (Ripke ir kiti, 1999).

Išpurkšto skysčio lašelių nunešimo pavėjui sumažinimo prasme, skirtumai tarp įvairių pesticidų paskleidimo būdų ar net skirtingų inžektorinių pneumohidraulinių purkštukų yra gana dideli (žr. technikos, sumažinančios išpurkšto skysčio lašelių nunešimą pavėjui, sąrašą).