23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2010/07
Kiek rizikuoja ir uždirba žemdirbys?
  • V. Aleknevičienė
  • Mano ūkis

Kiekvienas verslininkas žino, kad esant ribotiems ištekliams (o pinigų paprastai visada trūksta) svarbu kuo daugiau uždirbti investicijų litui. Norint gauti didesnį pelningumą, būtina nusiteikti didesnei rizikai. Ar pasiteisina prisiimta rizika, parodo gauta rizikos premija. Verslo rizika žemės ūkyje yra bene didžiausia, tačiau sumaniai diversifikuojant veiklą ir valdant kapitalo struktūrą, gaunama teigiama rizikos premija.

Ekonomistai skaičiuoja įvairius pelningumo rodiklius: bendrąjį pelną, tenkantį turtui; grynąjį pelną, tenkantį nuosavam kapitalui, ir kt. Grynasis pelnas parodo investavimo ir finansavimo sprendimų poveikį savininkų turto vertei: jeigu nuosavo kapitalo pelningumas didėja, didės ir žemės ūkio bendrovės savininko ar ūkininko turto vertė. Tačiau pelningumą visada lydi rizika. Racionalus investuotojas ne tik siekia gauti kuo didesnę naudą turto ar nuosavo kapitalo litui, bet ir uždirbti kuo didesnį pelningumą patiriamos rizikos atžvilgiu. Pastarasis siekis grindžiamas vienu svarbiausių finansų valdymo principu – už riziką turi būti kompensuojama didesniu pelningumu.

Tam tikrą pelningumą investuotojai gali uždirbti neprisiimdami rizikos, ir tai yra pelningumas už atidėtą vartojimą. Investuojant į vyriausybių vertybinius popierius, uždirbtas pelningumas visada sutampa su laukiamu, t. y. rizika nepatiriama. Ši tiesa yra santykinė. Ekonomikoje gali būti ir kitaip. Daugelis mena laikus prieš Lietuvai atgaunant nepriklausomybę, kai nemažai Sovietų Sąjungos išleistų obligacijų mėtėsi pašaliais, jos taip ir nebuvo išpirktos. Investicijų į vyriausybės vertybinius popierius rizika kartkartėmis kyla dėl nefundamentaliųjų veiksnių poveikio (gilių transformacinių procesų, didelių stichinių nelaimių ir pan.).

Verslo rizika ir veiklos pelningumas

Uždirbtas pelningumas, viršijantis nerizikingą palūkanų normą, yra vadinamas pertekliniu pelningumu. Didėjant rizikai racionalus investuotojas tikisi didesnio perteklinio pelningumo. Bendra žemdirbio patiriama rizika susideda iš verslo ir finansinės rizikos. Verslo rizika priklauso nuo investavimo sprendimų. Nuo jos pabėgti neįmanoma, ją galima tik sumažinti. Iš visų ekonominių veiklų ši rizika bene didžiausia žemės ūkyje. Finansinę riziką lemia veiklos finansavimas skolomis (banko paskola ar išperkamąja nuoma). Šios rizikos galima išvengti, tačiau dauguma žemdirbių ją patiria, kadangi finansavimas vien nuosavu kapitalu yra per brangus. Verslo riziką žemdirbys gali sumažinti gamindamas įvairius žemės ūkio produktus, už kuriuos gaunamos pajamos neigiamai koreliuotų su gamtiniais-klimatiniais arba biologiniais veiksniais, t. y. pajamoms iš vienos veiklos didėjant, mažėtų pajamos iš kitos veiklos. Šis reiškinys vadinamas veiklos diversifikavimu.

Buvo atlikti tyrimai, pagal kuriuos nustatytas vidutinis nerizikingas pelningumas ir perteklinis pelningumas žemės ūkyje (atskirai žemės ūkio bendrovėse ir ūkininkų ūkiuose) bei kitose ekonominėse veiklose. Vidutinis uždirbtas pelningumas ir patiriama rizika žemės ūkyje buvo apskaičiuoti naudojantis Ūkių apskaitos duomenų tinklo (ŪADT) duomenimis. Vidutinis uždirbtas pelningumas ir patiriama rizika kitose ekonominėse veiklose apskaičiuoti, pasitelkus Statistikos departamento informaciją. Konkrečios ekonominės veiklos rūšies investicijų pelningumas gali būti skaičiuojamas dvejopai: 1) tipinės veiklos pelną dalijant iš viso turto; 2) pagrindinės veiklos grynąjį pelną dalijant iš nuosavo kapitalo. Pelningumas, apskaičiuotas tipinės veiklos pelną dalijant iš viso turto, priklauso tik nuo verslo rizikos, todėl standartinis nuokrypis, kaip rizikos matas, atspindi tik verslo riziką. Pelningumas, apskaičiuotas dalijant pagrindinės veiklos grynąjį pelną iš nuosavo kapitalo, priklauso nuo bendros rizikos, todėl standartinis nuokrypis, kaip rizikos matas, atspindi bendrą riziką.

Tyrimais nustatyta, kad 2000–2008 metais Lietuvoje vidutiniškai buvo galima uždirbti 5,84 proc. per metus nepatiriant rizikos. Vidutinis žemės ūkio ekonominės veiklos pelningumas, nulemtas verslo rizikos, buvo 6,0 proc. Minėtas pelningumas buvo labai skirtingas žemės ūkio bendrovėse ir ūkininkų ūkiuose (atitinkamai 2,6 ir 17,5 proc.), tačiau reikia atkreipti dėmesį į tai, kad ūkininkų ūkių pelningumas yra didesnis dėl dviejų priežasčių. Pirma, į pelną įskaičiuota asmeninėms reikmėms suvartota ūkio produkcija, gyvuliai ir kiti gyvūnai; antra, skaičiuojant pelną neatimtas atlyginimas už ūkininkų darbą ūkyje. Verslo rizika ūkininkų ūkiuose (7,7 proc.) buvo gerokai mažesnė nei žemės ūkio bendrovėse (14,2 proc.). Tai rodo aukštesnį ūkininkų ūkių veiklos diversifikavimo laipsnį.

Palyginimui galima pateikti kitų ekonominių veiklų vidutinį pelningumą. Pavyzdžiui, maisto produktų gamyba užsiimančios ir žemės ūkio produkciją perdirbančios įmonės vidutiniškai uždirbo 5,1 proc., miškininkystės įmonės – 8,9, statybos įmonės – 8,2, baldų gamybos įmonės – 4,6 procento.

Panaši, bet netapati situacija išryškėjo ir apskaičiavus vidutinį pelningumą, kurį nulemia bendra rizika. Vidutinis žemės ūkio ekonomine veikla užsiimančių sub-jektų pelningumas buvo 8,6 proc. Vidutinis pelningumas, nulemtas bendros rizikos, žemės ūkio bendrovėse ir ūkininkų ūkiuose buvo atitinkamai 5,2 ir 20,8 proc. Šį skirtumą lėmė anksčiau pateiktos priežastys ir sumanesnis kapitalo struktūros valdymas ūkininkų ūkiuose. Vidutinis pelningumas, nulemtas bendros rizikos, maisto produktų ir gėrimų gamyboje buvo 5,5 proc., miškininkystėje – 9,6, statyboje – 17,3, baldų gamyboje – 28,7 procento.

Perteklinis pelningumas

Perteklinis pelningumas apskaičiuojamas, iš uždirbto pelningumo atėmus nerizikingą palūkanų normą. Šį skirtumą padalijus iš rizikos yra apskaičiuojamas investicijų efektyvumas rizikos požiūriu. Iš pateiktų ekonominių veiklų perteklinis pelningumas verslo rizikos vienetui buvo teigiamas miškininkystėje (0,63 proc.), statyboje (0,58) ir žemės ūkyje (0,02 proc.). Visose kitose ekonominėse veiklose buvo gautas perteklinis nuostolingumas, o tai rodo, kad šių ekonominių veiklų prisiimta verslo rizika nepasiteisino. Teigiamą premiją bendros rizikos vienetui uždirbo statybos (0,90 proc.), baldų gamybos (0,65), miškininkystės (0,54) įmonės bei žemės ūkio bendrovės ir ūkininkų ūkiai (0,20), o tuo tarpu maisto produktų ir gėrimų gamybos įmonėse ši rizikos premija buvo neigiama (-0,02 proc.).

Taigi žemdirbys daug rizikuoja, tačiau ir uždirba. Tiems, kurie kritikuoja žemės ūkiui teikiamą finansinę paramą, norisi akcentuoti, kad ši parama naudojama efektyviai, žemės ūkio veikla užsiimantys verslo subjektai sugeba gauti teigiamas premijas tiek verslo, tiek bendros rizikos vienetui.