Lietuva pagal juodųjų serbentų plotus pasaulyje užima antrąją vietą po Lenkijos, šios šalies augintojai paprastai diktuoja uogų kainas ir mūsų rinkoje. Šiemet serbentai gali brangti, nes Lenkijoje dėl liūčių netekta beveik pusė juodųjų serbentų derliaus.

Pastaraisiais metais juodųjų serbentų plotai mūsų šalyje mažėjo. Tuo tarpu Europoje verslinių plotų mažėjimo beveik nepastebima. Paanalizavus rinką matyti, kad didžiausią uogų kainą gauna serbentų augintojai Skandinavijos šalyse, Estijoje bei Australijoje.

Juodųjų serbentų plotai, derlius ir kaina, 2008-2010 m.

Prancūzijos juodųjų serbentų asociacija gegužės mėnesį į Boną (Beaune) sukvietė 150 mokslininkų, augintojų, perdirbėjų bei gamintojų iš 18 pasaulio šalių. Lietuvai atstovavo šio straipsnio autorius ir juodųjų serbentų augintojas iš Biržų rajono Vytautas Jasinevičius. Diskutuota mitybos, veislių tyrimų ir augalų apsaugos temomis. Juodieji serbentai pagal biocheminę sudėtį yra vienos vertingiausių uogų. Šios jų savybės labai svarbios ir vis labiau akcentuojamos medicinoje, o medikamentai, kurių sudėtyje yra juodieji serbentai, padeda sergant akių ir širdies ligomis, ateroskleroze, vėžiu, Alzhaimerio liga, diabetu, nutukimu bei varginant įvairiems uždegimams.

Nors svarbiausia žaliava yra uogos, tačiau ir serbentų lapai, ir pumpurai plačiai pritaikomi pramonėje, ypač kvepalų ir maisto aromatų kūrimo srityse. Kongrese pristatytos naujų juodųjų serbentų veislės: škotiški Ben Avon, Big Ben, Ben Dorain, Ben Gairn, Ben Vane, Ben Hope, Ben Klibreck, Ben Starav ir Ben Finlay; lenkiški Bona, Gofert, Tisel, Tiben, Ores, Ruben ir Tines; lietuviški Joniniai, Kupoliniai, Gagatai, Almiai, Vyčiai, Kriviai, Pilėnai ir Laimiai (Lietuva). Pateikti atsparumo grybinėms lapų ligoms (miltligei, deguliams, šviesmargei) bei serbentinėms erkutėms kūrimo mechanizmai.

Prancūzijos augintojų ir gamintojų patirtis

Prancūzijos juodųjų serbentų sektorius glaudžiai susijęs su organizacija AFIDEM (Vaisių ir uogų augintojų asociacija), kurios dėka vietos augintojai lengviau realizuoja produkciją. Prancūzai veislių atžvilgiu yra labai konservatyvūs ir versliniuose plotuose augina tik dvi veisles: Noir de Bourgogne ir Blackdown.

Juodieji serbentai plačiai naudojami maisto pramonėje. Stebina gausus vietinių produktų asortimentas. Prancūzai didžiuojasi visame pasaulyje pripažintu juodųjų serbentų likeriu „Creme de Cassis". Įdomu tai, kad šio likerio receptūroje visi ingredientai turi būti tik prancūziškos kilmės, pradedant jau minėta veisle Noir de Bourgogne, baigiant iš vietoje išaugintų cukrinių runkelių gautu cukrumi. Gamintojai iš vietinių augintojų vien tik šio likerio gamybai superka 4 500 t uogų bei eksportuoja šį gėrimą į Europos šalis, Japoniją bei Naująją Zelandiją.

Kita perdirbti skirta uogų dalis superkama mažesniais kiekiais: serbentų tyrei - 1 500 t, saldainiams - 600 t, kompotams - 250 t, koncentratams - 1 300 t, šaldymui - 400 t. Kongreso dalyviai lankėsi vieninteliame pasaulyje juodųjų serbentų muziejuje (ekspozicijoje malonu buvo pamatyti ir „Stumbro" produkciją) bei likerio gamykloje.

Pirmasis pasaulinio juodųjų serbentų kongresas Naujojoje Zelandijoje įvyko 2008 m., o trečiąjį po dvejų metų numatyta surengti Škotijoje.