Pernai buvo sertifikuota 2 679 ekologinės gamybos ūkiai - 135 tūkst. ha ploto, o šiais metais dar 309 nauji ūkiai įsipareigojo vykdyti ekologinei gamybai keliamus reikalavimus. Bendras ekologinės gamybos plotas padidėjo beveik 16 000 ha.

Ekologinis žemės ūkis yra vienas iš dinamiškiausių žemės ūkio sektorių. Lietuvos, kaip ir visos Europos Sąjungos, bendroji žemės ūkio politika orientuojama į ekologinį ūkininkavimą, kuris duoda ir aplinkosauginę, ir socialinę, ir ekonominę naudą. Ekologinių ūkių plėtrą lemia ne tik vartotojų domėjimasis maisto produktų saugumu ir sveika mityba, bet ir žmonių susirūpinimas aplinkosauga, stabilia ir subalansuota tolesne ūkio plėtra. Šio gamybos būdo plėtrą ypač skatina Lietuvoje ES ir nacionalinės paramos priemonių taikymas. Ekologinis ūkininkavimas ir toliau populiarėja ir tai įrodo padidėjęs ekologinės gamybos ūkių skaičius.

Tobulėjant ūkininkavimui, keičiantis gamybos sąlygoms ir principams, nuolat keičiamos ir Ekologinio žemės ūkio taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2000 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 375. Paskutinioji jų patikslinta versija išleista ir patvirtinta 2010 m. balandžio 6 d. LR žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-323. Taisyklių pakeitime padidintas javų, daržovių ir bulvių augalų vidutinis tankumas, ir jis turi būti ne mažesnis, kaip nurodyta lentelėje žemiau.

Ekologinės gamybos plotams, išskyrus sodus ir uogynus, turi būti parengta ir įgyvendinama šiam ūkininkavimo būdui tinkama augalų rotacija, išlaikant fitosanitarinę pertrauką, auginant ankštinius augalus, daugiametes žoles bei tarpines kultūras (įskaitant įsėlį) ir vengiant augalų atsėliavimo, t. y. tokie patys augalai, išskyrus daugiametes žoles, tame pačiame plote gali būti auginami ne ilgiau kaip 2 metus iš eilės. Be to, prie jaunų šaltalankių sodinukų, kurie yra aukštesni negu 1 metras, kuoliukai neprivalomi, o apsaugos juostose sėjama sėkla ar vegetatyvinė dauginamoji medžiaga neprivalo būti išauginta ekologiškai.

Šio įsakymo nuostatų ekologinės gamybos ūkio subjektai privalo laikytis nuo jo įsigaliojimo dienos. Punktai apie sertifikavimo įstaigai suteikto kodo patikslinimą ir XIV skyrius, kuris apima ekologinę akvakultūrą, įsigalioja tik nuo 2010 m. liepos 1 d.

Pagrindiniai reikalavimai sėklai

Ekologinės gamybos ūkyje galima naudoti tik ekologinės gamybos metodu išaugintas sėklas ar augalų (bulvių) dauginamąją medžiagą. Būtina turėti Valstybinės sėklų ir grūdų tarnybos prie ŽŪM išduotą sėklos kokybės sertifikatą. Rinkoje esančių ekologiškų sėklų pasiūla centralizuotai skelbiama ekologiškų sėklų duomenų bazėje, internetiniu adresu www.vic.lt. Sėklos ir dauginamoji medžiaga gali būti apdorota tik ekologinėje gamyboje leidžiamomis medžiagomis.

Ekologiniam ūkiui sėklas ir dauginamąją medžiagą galima naudoti:

● įsigytas iš Valstybinės sėklų ir grūdų tarnybos atestuotų sėklų tiekėjų;

● įsigytas iš ekologinės gamybos ūkių, kuriuose išaugintą produkciją galima naudoti kaip sėklas (turi būti ne tik ekologinės gamybos ūkio sertifikatas, bet dar ir sėklos sertifikatas);

● savo ekologinėje ūkio dalyje išaugintą produkciją ir tik sėjai savame ūkyje.

Jeigu ekologiškų sėklų duomenų bazėje nėra norimos rūšies ar veislės ekologiškų sėklų, tai, pagal Komisijos reglamento (EB) Nr. 889/2008 45 straipsnio 1b dalies punktą, gali būti taikomos išimtys ir leidžiama naudoti neekologišką sertifikuotą sėklą. Leidimus tokioms sėkloms naudoti ūkyje išduoda VšĮ „Ekoagros". Prieš sėją su nustatytos formos prašymu reikia kreiptis į sertifikavimo įstaigą „Ekoagros" ir gauti leidimą ekologinės gamybos ūkyje naudoti neekologiškas sertifikuotas sėklas. Tačiau jei ekologiškų sėklų duomenų bazėje yra sėklų rūšis, kurią norima naudoti, tik kitokios veislės, tai prašyme būtina nurodyti priežastis, kodėl sėklų duomenų bazėje esanti veislė netinkama. Vien per 2009 m. buvo išduoti 703 leidimai ekologinės gamybos ūkiuose naudoti neekologiškas sėklas.

Prašymai peržiūrimi ir leidimai išduodami iki sėjos pabaigos. Pasibaigus sėjai, prašymai nesvarstomi ir leidimai neišduodami. 2008 m. vasario 29 d. Žemės ūkio ministerijos įsakymu Nr. 3D-109 (2010-02-24 ŽŪM įsakymo Nr. 3D-169 redakcija) patvirtinta, kad visi ekologiškai ūkininkaujantieji be atskiro sertifikavimo įstaigos leidimo gali įsigyti ir naudoti pridėtame sąraše išvardintas neekologiškas augalų sėklas. Šiais metais jaučiamas ne tik ekologiškų sėklų trūkumas, bet ir kai kurių neekologiškų sertifikuotų sėklų trūksta rinkoje. Tačiau nei ES, nei nacionaliniai teisės aktai jokių dėl to išimčių papildomai nenumato.

Paraleliniai augalai - neleistini

Pagal ES teisės aktus, reglamentuojančius ekologinę gamybą, draudžiama auginti tos pačios veislės arba skirtingų veislių augalus, kurių negalima lengvai atskirti ar vykdyti paralelinę gamybą ekologinėje ir neekologinėje ūkio dalyse. Reikėtų įsidėmėti: auginant tuos pačius augalus įprastinėje ūkio dalyje ar apsaugos juostose ir ekologinėje ūkio dalyje, t. y. tuos pačius augalus auginant skirtingų statusų laukuose, realizuojamos ekologiškos produkcijos nebus!

2009 m. sausio 6 d. žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-2 patvirtintas ekologiškų žemės ūkio ir maisto produktų nacionalinis ženklas ir jo naudojimo bei kontrolės tvarka. Visi rinkai tiekiami supakuoti ekologiški žemės ūkio ir maisto produktai turi būti paženklinti minėtu ekologiškų produktų ženklu „Ekologinis žemės ūkis". Nacionaliniu lygiu visus ekologiškus produktus ženklinant nustatytu ženklu, sukuriamas jų išskirtinumas iš begalės rinkoje esančių kitų produktų bei formuojamas vartotojo supratimas apie ekologišką produkciją.

        Nuo 2010 m. liepos 1 d. ekologiškus produktus bus privaloma ženklinti naujuoju ES ekologinės gamybos logotipu ES ekologinės gamybos logotipas pakeis senąjį Bendrijos identifikacinį ženklą „Ekologinis žemės ūkis". Produktą sertifikavusios įstaigos nuoroda turės būti pateikiama tame pačiame regėjimo lauke kaip ir ES ekologinės gamybos logotipas, bet nebūtinai po juo.

Produktai, kurie vadovaujantis Reglamentu (EEB) Nr. 2092/91 arba Reglamentu (EB) Nr. 834/2007 pagaminti, supakuoti ir paženklinti iki 2010 m. liepos 1 d., galės būti ir toliau teikiami rinkai su nuorodomis apie ekologinę gamybą, kol baigsis turimi ištekliai. Iki 2010 m. liepos 1 d. pagamintas pakuotes su senuoju Bendrijos identifikaciniu ženklu bus galima naudoti iki 2012 m. liepos 1 d.

Naujiena - išskirtinės kokybės produktai (IKP)

Išskirtinės kokybės žemės ūkio ir maisto produktas - tai produktas, kurio kokybė pranoksta Europos Sąjungos ir nacionalinių teisės aktų nustatytus įprastus saugos, gyvūnų ir augalų sveikatos, gyvūnų gerovės ar aplinkosaugos reikalavimus ir kuris dėl tam tikrų ūkininkavimo ar gamybos būdų naudojimo pasižymi ypatingomis savybėmis.

Šis ženklas - tai nuoroda vartotojui, kad produktas yra išskirtinės kokybės, pasižymintis natūralumu ir maistingumu bei kitomis vertingomis savybėmis. Perdirbant išskirtinės kokybės produktus, taikomi maistingumą išsaugantys perdirbimo būdai, nenaudojami sintetiniai maisto priedai (konservantai, saldikliai, aromato ir skonio stiprikliai, dažikliai).

IKP pasižymi natūralumu, nes laukuose, kuriuose auginami augalai ar ganomi gyvuliai, laikomasi nustatyto atstumo iki taršos šaltinių; ribojamas mineralinių trąšų, pesticidų, veterinarinių vaistų naudojimo kiekis, dažnumas ir laikas. Galima naudoti tik visavertei augalų vegetacijai būtiną minimalų trąšų kiekį, apskaičiuotą pagal dirvos tyrimo rezultatus bei maisto medžiagų balansus.

Išskirtinės kokybės produktai išsiskiria maistingumu, nes pateikiami vartotojui per trumpesnį laikotarpį ir turi trumpesnį galiojimo laiką, todėl yra šviežesni už įprastus produktus. Be to, IKP taikomi ekstensyvūs auginimo, gamybos bei maistingumą išsaugojantys perdirbimo būdai, todėl produktai pasižymi išskirtiniu skoniu, kvapu, išvaizda ir konsistencija. IKP sudėtyje yra didesnis biologiškai vertingų medžiagų kiekis, sumažinta energinė vertė, organizmui nenaudingų riebalų, sočiųjų riebalinių rūgščių, druskos bei cukraus kiekis. Išskirtinės kokybės produktuose yra daugiau vitaminų, polifenolių, ląstelienos ir kitų biologiškai vertingų medžiagų.

IKP gaminami tausojant aplinką - naudojant geriausius prieinamus gamybos būdus, aplinką saugojančias technologijas, taip pat maksimaliai panaudojant gamybos atliekas.

Išskirtinės kokybės produktai gaminami ir sertifikuojami vadovaujantis Išskirtinės kokybės žemės ūkio ir maisto produktų pripažinimo taisyklėmis, patvirtintomis LR Žemės ūkio ministro 2007 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 3D-524 ir atskirai produktų grupei LR Žemės ūkio ministro 2008 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. 3D-308 „Dėl išskirtinės kokybės žemės ūkio ir maisto produktų specifikacijų" patvirtintomis specifikacijomis.

Pirmasis išskirtinės kokybės produktas - mėsiniai viščiukai - buvo sertifikuotas prieš pusantrų metų, 2008 m. gruodžio 22 dieną. Šiuo metu išskirtinių maisto produktų sertifikatus turi 13 šalies gamintojų: 11 medaus ir kitų bičių produktų gamintojų, vienas daržovių (morkų ir burokėlių) bei vienas mėsinių viščiukų augintojas. Išskirtinės kokybės produktams išduotas sertifikatas, galiojantis 3 metus nuo jo išdavimo dienos, suteikia teisę jame išvardintus produktus ženklinti išskirtinės kokybės produktų ženklu ir realizuoti jau pirmaisiais sertifikavimo metais. Šiais metais išskirtinės kokybės produktų gamintojų padidėjo daugiau negu trigubai.

IKP ir ekologiškas - ne tas pats

Išskirtinės kokybės produktas ir ekologiškas produktas - tai ne tas pats produktas, ir jeigu produktas yra ekologiškas, tai jis negali iš karto tapti ir išskirtinės kokybės produktu. Sertifikuojant ekologiškus ir išskirtinės kokybės produktus, reikalingi du atskiri sertifikavimo procesai, kadangi skiriasi reikalavimai. Išskirtinės kokybės produktams daroma daugiau privalomų laboratorinių tyrimų, didesni apribojimai žaliavų kilmei. Tačiau vienas ir tas pats produktas gali būti ženklinamas tiek ekologiškų produktų ženklu, tiek išskirtinės kokybės, jeigu jis atitinka abiems produktams keliamus reikalavimus. Taigi, vartotojas vienu metu pirkdamas tokį produktą, gauna ekologišką, sveiką ir maistingą gaminį.