Ekologine gamyba užsiimančių ūkių Lietuvoje pernai, palyginti su 2008 metais, sertifikuota mažiau, tačiau sertifikuotas ekologinei gamybai skirtas žemės plotas išaugo. Praėjusiais metais šalyje buvo sertifikuota beveik 2,68 tūkst. ekologine gamyba užsiimančių ūkių ir 135 tūkst. hektarų ekologinei gamybai skirtos žemės. Sertifikavimo įstaigos „Ekoagros" duomenimis, vidutinis ekologinio ūkio dydis 2009-aisiais buvo 48,3 hektaro.

Tarptautinės ekologinio žemės ūkio federacijos (IFOAM) ir Ekologinio žemės ūkio tyrimų instituto (FiBL) duomenimis, 2008 m. pasaulyje buvo 154 šalys, kuriose praktikuojamas ekologinis žemės ūkio gamybos būdas. Ekologiniai plotai pasaulyje užėmė 67 mln. ha.

Pasaulio šalys pagal ekologinį ne žemės ūkio plotą

Pasaulyje 2008 m. buvo 31,9 mln. ha ekologinių ne žemės ūkio plotų, iš kurių du trečdaliai - besivystančiose šalyse. Didžiausią dalį sudarė natūralūs (įskaitant bičių laikymo) plotai. Likusieji - tik nedidelę dalį: akvakultūros plotai - 0,43 mln. ha, ne žemės ūkio ganyklos - 0,32 mln. ha, miškai - 0,01 mln. ha. Natūralus (įskaitant bičių laikymo) plotas didžiausias Afrikoje - 31 proc., Europoje - 30 proc. Okeanijos šalių grupėje tokių plotų iš viso nėra, o Šiaurės Amerikoje - vos 1 procentas.

Pagal šalis didžiausias ne žemės ūkio ekologinis plotas yra Suomijoje - 7,8 mln. ha, arba 24,5 proc. viso pasaulinio ploto, Brazilijoje - 19,4, Zambijoje - 16,4 procento.

Ekologinio žemės ūkio ploto pasiskirstymas pasaulyje

Pasaulyje sertifikuotas ekologinis žemės ūkio plotas 2008 m. siekė 35,1 mln. ha ir buvo 9 proc. didesnis negu 2007-aisiais. Didžiausias sertifikuotas žemės ūkio plotas yra Okeanijos šalių grupėje - 35 proc., Europoje ir Pietų Amerikoje - po 23, Azijoje - 9, Šiaurės Amerikoje ir Afrikoje atitinkamai - 7 ir 3 proc. Palyginti su 2007 m., daugiausia išaugo Pietų Amerikos ekologinės gamybos plotas - 1,65, Europos - 0,5 mln. hektarų.

Didžiausią dalį viso ekologinio žemės ūkio ploto sudarė ganyklos - 22 mln. ha (62,7 proc.), pasėliai - 8,2 mln. ha. Nagrinėjant ekologinių žemės ūkio plotų struktūrą žemynuose matyti, kad Okeanijos šalių grupėje vyravo ganyklos (95 proc.), Europoje - ariamoji žemė (42 proc.) ir ganyklos (47 proc.), Šiaurės Amerikoje - ariamoji žemė (33 proc.).

Sertifikuoti ariamosios žemės ūkio plotai pasaulyje sudarė 4,5 mln. ha, arba 12,8 proc. viso 2008 m. sertifikuoto žemės ūkio paskirties ploto. Pagal ariamosios žemės struktūrą javams teko didžiausia dalis - 45 proc., pašariniams grūdams - 34 proc., daržovėms - 5 proc. Daugiamečių augalų ekologinis plotas 2008 m. pasaulyje buvo 2 mln. ha. Pagal struktūrą kavamedžių plantacijos užėmė 25 proc. viso ploto, ekologinių alyvmedžių plotai - 23, riešutmedžių - 10, kakavmedžių - 9 proc. Ekologiniai vynuogynai sudarė 148 tūkst. ha, arba 8 proc. viso daugiamečių augalų ploto, t. y. 21,8 proc. daugiau negu 2007 m. Labiausiai vynuogynai buvo plečiami Ispanijoje, Prancūzijoje ir Italijoje.

Ekologinis žemės ūkio plotas didžiausias buvo Australijoje, Argentinoje ir Kinijoje. Kinijos rezultatai šioje srityje blogėja, nes tam, kad įvyktų „žaliojo maisto" gamybos šuolis šioje šalyje, trūksta atitinkamų vyriausybinių sprendimų (žemės privatizavimo, ekologinio ūkininkavimo palaikymo sertifikuojant ir t. t.). Ekologiniai plotai 2008 m. padidėjo 97 pasaulio valstybėse, o 23-ose sumažėjo. Net 8 pasaulio valstybės turi daugiau kaip po 1 mln. ha sertifikuoto ploto.

Nagrinėjant pasaulio šalis pagal tai, kokią dalį ekologiniai plotai užima šalies žemės ūkio naudmenose, pirmajame dešimtuke, be Folklando salų, yra Europos valstybės: Lichtenšteinas - 29,8 proc., Austrija - 15,9, Šveicarija - 11,1 proc. Lietuva pagal sertifikuoto ploto dalį žemės ūkio naudmenose 2008 m. užėmė 23 vietą pasaulyje.

Pasaulio šalys pagal ūkininkaujančiųjų skaičių

Negalima teigti, kad šalyse, kuriose ekologinis žemės ūkis populiarus, yra daugiausia sertifikuotos žemės ir yra didžiausias tokių produktų gamintojų skaičius. 2008 m. pasaulyje buvo apie 1,4 mln. ekologiškai ūkininkaujančių ūkininkų, 16,7 proc. daugiau negu 2007 m. Šioje srityje pirmauja Afrikos ekologiniai ūkininkiai (34 proc.), toliau - Azijos ir Pietų Amerikos ūkininkai, o Okeanijos ir Šiaurės Amerikos šalyse tokių ūkininkų skaičius sudaro po 1 proc. bendro pasaulinio skaičiaus.

Pagal atskiras šalis didžiausias ekologinių ūkių skaičius 2008 m. buvo Indijoje - 340 tūkst. (21,7 proc. visų pasaulio ūkių), Ugandoje - 12,9 proc. ir Meksikoje - 9,2 proc. Lietuvos ekologiniai ūkiai sudarė 0,2 proc. sertifikuotų pasaulio ūkių.

Ekologiškų produktų pasaulinės rinkos plėtra

Didėjant ekologiškų produktų paklausai pasaulyje, pardavimo apimtys 2008 m. išaugo iki 50,9 mlrd. JAV dolerių, arba buvo 10,4 proc. didesnės negu 2007 m. Svarbios ekologiškų maisto produktų gamintojos ir eksportuotojos yra Azija, Pietų Amerika ir Australija. Ekologiškų produktų rinka koncentruojasi Europoje ir sudaro 51 proc. pasaulinės apyvartos, tačiau šioje rinkoje pastebima perteklinė pasiūla, kuri sukelia kainų mažėjimą. Europoje didžiausia produktų rinka yra Vokietijoje. Šiaurės Amerikos ekologiškų produktų rinkai tenka 45 proc. pasaulinės apyvartos, didžiausia rinka - JAV. Čia pastebimas ir produktų kainų mažėjimas, vyrauja populiarūs ekologinių produktų prekiniai ženklai. Azijai tenka 1,9 proc. pasaulinės apyvartos, čia didžiausia ekologiškų produktų rinka yra Japonija. Susidomėjimas ekologiškais produktais auga Azijoje.