Bulvių maras dažniausiai pradeda plisti privačiuose daržuose, ypač ten, kur ligai plisti sąlygos itin palankios - žemesnėse vietose, arčiau upelių, nuolat toje pačioje vietoje auginamose bulvėse.

Pirmieji bulvių maro (Phytophthora infestants) požymiai ant lapų - mažos, netaisyklingos formos vandeningos dėmės, kurios būna nuo blyškios iki tamsiai žalios spalvos. Vėliau jos greitai plečiasi ir virsta tamsiai pilkomis arba rudomis išplaukiančiomis dėmėmis. Kai drėgna, apatinėje lapų pusėje, dėmių pakraščiuose atsiranda baltas pūkuotas pelėsis - tai pagrindinis skiriamasis bulvių maro bruožas. Sparčiausiai liga plinta, kai vyrauja drėgni (santykinis oro drėgnumas artimas 100 proc.), lietingi orai, o temperatūra svyruoja nuo 15 iki 25 ^oC šilumos).

Bulvių maras palankiais ligai plisti metais gali sunaikinti iki pusės potencialaus gumbų derliaus. Ypač pastebimai sumažėja prekinių bulvių derlius, kadangi, anksti sunykus lapijai ir bulvienojams, gumbai būna mažesni. Žemdirbystės institute ne vienus metus darytų tyrimų duomenimis, bulvių apsaugai nuo maro panaudojus fungicidus išsaugota iki 12 t/ha gumbų derliaus. Kuomet intensyvaus bulvių augimo ir gumbų formavimosi metu vyrauja sausi orai, maro padaryti nuostoliai būna nedideli.

Svarbi prevencinė priemonė nuo maro yra atsparių šiai ligai veislių bulvių auginimas. Tačiau visiškai atsparių marui veislių nėra. Auginant bulves, ypač komercinėms reikmėms, apsauga nuo maro be fungicidų naudojimo praktiškai neįmanoma. Tinkamai naudojant kontaktinio, translaminarinio ir sisteminio veikimo fungicidus, bulvės apsaugomos nuo maro per visą vegetacijos laikotarpį.

Lietuvoje yra registruota nemažai fungicidų, kurie naudojami bulvių apsaugai nuo šios ligos. Naujausią informaciją apie registruotus fungicidus galima rasti Valstybinės augalų apsaugos tarnybos puslapyje www.vaat.lt. Čia taip pat yra skelbiamos registruotų augalų apsaugos produktų etiketės, kuriose pateiktas konkrečių fungicidų veikimo spektras ir naudojimo rekomendacijos.

Šiais metais dėl finansavimo stygiaus nebeatliekamas jokių kenkėjų ir ligų, tarp jų ir bulvių maro, prognozavimas, todėl oficiali informacija apie bulvių maro pasirodymo pradžią nebus skelbiama. Efektyviausiai bulvių pasėliai nuo maro apsaugomi laiku pirmąjį kartą nupurškus fungicidais. Kada šį purškimą reikės atlikti šiemet, nuspręsti teks patiems žemdirbiams.

Paprastai tinkamiausias laikas pirmą kartą fungicidais nuo maro bulves purkšti, kai bulvienojai uždengia tarpuvagius arba kai bulvės pasiekia 20-30 cm aukštį ir vyrauja palankios ligai plisti meteorologinės sąlygos. Ar dar nepasirodė pirmieji ligos požymiai, patartina pasidairyti po didesnės rizikos sąlygomis auginamas bulves (ypač mažuose daržuose). Esant maro plitimo rizikai (laikosi palankios meteorologinės sąlygos, liga jau rasta regione), net ir nesant matomų ligos požymių, pasėlį būtina nupurkšti pirmąjį kartą. Po užsikrėtimo, priklausomai nuo oro sąlygų, ligos požymiai pastebimi po 3-10 dienų. Šis faktas akivaizdžiai rodo, kad maras plinta labai greitai ir, uždelsus apsaugą, ligos vystymąsi daug sunkiau suvaldyti.

Naudojant fungicidus nuo bulvių maro, reikėtų laikytis šių pagrindinių reikalavimų:

• pirmiesiems purškimams ankstyvaisiais bulvių vystymosi tarpsniais, kada lapija dar nėra vešli, gali būti naudojami kontaktiniai fungicidai kas 5-10 dienų;
• sparčiausio bulvių augimo metu purškiama sisteminiais fungicidais, bet ne daugiau kaip du ar tris kartus kas 10-14 dienų;
• po žydėjimo, vyraujant palankioms maro sukėlėjui oro sąlygoms, purškiama kontaktinių ir translaminarinių fungicidų mišiniais kas 5-10 dienų arba kontaktiniais fungicidais kas 5 dienos;
• po žydėjimo, esant nepalankioms ligai plisti sąlygoms, purškiama kontaktiniais fungicidais kas 7-10 dienų.

Paskutiniams purškimams rekomenduojama naudoti efektyvius nuo maro ant gumbų fungicidus. Bulvienojų naikinimas cheminiu būdu prieš derliaus nuėmimą taip pat yra viena iš gumbų apsaugos nuo maro priemonių. Palankiomis marui plisti sąlygomis dienų skaičius tarp purškimų turėtų būti mažesnis, o mažiau palankiomis - didesnis.