Europos Sąjunga, iškėlusi tikslą 2015 m. naudoti 8 proc. biokuru varomo transporto, ir šiuo metu yra didžiausia biokuro iš rapsų, saulėgrąžų ir sojų aliejaus gamintoja. Nors 2008 m. didžiąją dalį (79 proc.) sunaudotų biodegalų sudarė biodyzelinas, bioetanolio gamybos galimybės yra daug didesnės.

Rapsų kasmet išauginama vis daugiau (pernai - 20 mln. t), tačiau palyginti su bioetanoliui gaminti tinkamomis (angliavandeningomis) kultūromis, tai yra nedidelis kiekis: pavyzdžiui, kviečių užaugina 135 mln. t, cukrinių runkelių - 110 mln. t, o kukurūzų ir miežių - apie 60 mln. tonų.

Bioetanolio gamybos plėtra

Kompanijos „Frontier Agriculture" verslo vystymo skyriaus vadovas Richardas Vitlokas (Richard Whitlock), kuris taip pat yra ir Jungtinės karalystės (JK) Atsinaujinančios energijos asociacijos (REA) biodegalų komiteto narys, savo pranešime pernai rugsėjį Briuselyje vykusioje „1-os ir 2-os kartos biodegalų ir žemės ūkio produktų rinkų" konferencijoje teigė, kad nepaisant, jog 2008 m. 79 proc. ES sunaudotų biodegalų sudarė biodyzelinas, bioetanolio galimybės yra daug didesnės. Jis pateikė kai kuriuos esminius skaičius, kurie rodo, kad tobulinant ūkininkavimo technologijas, didinant derlius, efektyviau panaudojant žemes, Europoje pagaminamo etanolio kiekius galima padidinti nuo 37 iki 51 mlrd. litrų. Palyginimui: apskaičiuota, kad biodyzelino kiekį galima padidinti maždaug 6,7 milijardo litrų, ir tai yra nedidelė dalis, palyginti su visu 55 mlrd. litrų biodegalų kiekiu, kurį, REA duomenimis, galima pateikti Europos Sąjungos rinkai.

Pranešėjas taip pat pažymėjo, kad efektyviai biodegalų gamybai būtinas nuolatinis politinis stabilumas ir milžiniškos pastangos, siekiant sukurti infrastruktūrą ir palengvinti galimybę įsisavinti Vakarų Europos pasėliams skiriamas subsidijas. R. Vitlokas padarė išvadą, kad pasaulinė žemdirbystė vis dar turi labai stengtis, kad žmonija, nepaisant globalaus atšilimo ir vandens trūkumo, galėtų gyventi pagal savo įpročius, nemažindama savo populiacijos ir poreikių maistui, pašarui bei degalams. Tam reikalingas stabilus politinis klimatas (kurio netrikdytų žiniasklaidos bei nevalstybinių organizacijų keliamas triukšmas), klestinti ekonominė infrastruktūra ir galimybė naudotis moksliniais pasiekimais.

Cukraus ir biodegalų prekybos kompanijos „Sucden" analitiko Pjero Henrio Dičo (Pierre-Henri Dietz) teigimu, nepaisant akivaizdaus ES etanolio gamybos industrijos potencialo, dėl nuolat augančių grūdų kainų šio sektoriaus plėtra turėtų sulėtėti. Pranešėjo nuomone, aukštos 2007/2008 metų grūdų kainos turėtų keleriems ateinantiems metams sulėtinti ES etanolio gamybos augimą ir neabejojama, kad tai turės didesnės įtakos sektoriaus ateičiai negu anksčiau.

Nuo 2004 iki 2008 metų, ES bioetanolio gamybos apimtys kasmet augo maždaug 46 proc., maždaug iki 3 mln. m³. Jo manymu, 2009 ir 2010 m. augimas sumažės iki 36 proc., o 2011 m. turėtų kristi iki 14 proc., tai sudarytų šiek tiek daugiau negu 6 milijonus kubinių metrų. Etanolio gamybos projektui ES įsigyventi reikia dvejų trejų metų. Dėl 2007/2008 metais buvusių aukštų grūdų kainų, daugelio projektų buvo atsisakyta. Pavyzdžiui, vien „Sucden" dėl aukštų grūdų kainų ir ekonominės krizės nutraukė arba atidėjo 53 projektų vykdymą.

Šios srities ekspertų nuomone, Prancūzija ir Vokietija ir toliau turėtų išlikti sektoriaus lyderės, o Jungtinė Karalystė 2011 m. turėtų pakilti į trečiąją vietą. Mat JK atidarius naujas gamyklas, pajėgumai turėtų padidėti 75 proc. - iki 1,8 milijono mln. m³. Tuo metu ES iš viso turėtų veikti 79 bioetanolio gamyklos.

Ne visada pramoninių žaliavų poreikis nulemia pasėlių auginimo vietą. Pavyzdžiui, Ispanija yra viena didžiausių grūdų importuotojų, tačiau etanolio rinka joje yra puikiai subalansuota, o štai Vokietijoje, JK ir Šiaurės Europoje užauginamas grūdų perteklius, bet etanolio gamybos pajėgumai šiose šalyse šiuo metu yra visai nedideli.

Ekspertų teigimu, grūdų rinka palaipsniui augs. Dėl ES cukraus reformos uždarius dalį cukrinių runkelių perdirbimo fabrikų, iki 2011 m. grūdai sudarys apie 80 proc. visų pramoninių žaliavų kiekio, kai, pavyzdžiui, 2008 m. grūdai sudarė tik 57 proc. pramoninių žaliavų.

Grūdų kainos 2011 m. darys dar didesnę įtaką ES bioetanolio kainoms. Taip yra todėl, kad cukrinių runkelių neįmanoma taip ilgai sandėliuoti ir išlaikyti kokybiškų, kaip grūdų, sezoniniai pramoninių žaliavų tiekimo svyravimai paskutinįjį ir pirmąjį metų ketvirtį taip pat daro įtaką etanolio kainoms, nes etanolio poreikis visus metus yra daugiau ar mažiau tolygus.

Grūdai - pernelyg vertinga žaliava biokurui?

Dar 1980 m. pakilusios naftos kainos paskatino kompanijos „Alltech" įsikūrimą JAV, Kentukio valstijoje. Tuo metu JAV buvo pagaminama apie 175 milijonus galonų etanolio. Tas metais „Alltech" išleido knygą apie alkoholio gamybą ir panaudojimą kurui - „Žingsnis į energetinę nepriklausomybę".

Knygoje buvo prognozuojama, kad iki 1985 m. JAV pagaminamo etanolio kiekis turėtų padidėti iki 1,8 mlrd. tonų ir dar apie 1 mlrd. tonų etanolio turėtų pagaminti Brazilija. Buvo prognozuojama, kad su šūkiu „Mano javų laukas - mano naftos laukas" pradės dirbti daugiau negu 2 680 fabrikų. Tačiau jau tada nebuvo siūloma eiti lengviausiu keliu, etanolį gaminant iš javų (daugiausia iš kukurūzų), nes grūdai buvo, yra ir liks tam pernelyg vertinga žaliava.

Brazilija - bioetanolio gamybos lyderė

Nepaisant to, kad dar tais pačiais 1980 m. gazoholio (etanolio ir bešvinio benzino mišinio) gamyba ėmė strigti dėl žemų naftos kainų (10 JAV dolerių už barelį) ir pernelyg menkos aplinkosauginės motyvacijos, etanolio gamyba ir Šiaurės Amerikoje, ir Brazilijoje nepaliaujamai augo. Pradėti gaminti automobiliai, galintys naudoti ir etanolį, ir benziną, ir bet kokius abiejų rūšių degalų mišinius. Brazilija, kuri bioetanolio gamybą pradėjo daugiau kaip prieš 30 metų, šiuo metu yra antroji didžiausia bioetanolio gamintoja pasaulyje po JAV.

Prieš šešerius metus buvo pradėta gaminti mašinas, turinčias vadinamąjį lankstųjį motorą, kuriam tinka ir benzininis kuras, ir bioetanolis. Šiandien daugiau kaip vienas milijonas braziliškų automobilių naudoja biokurą, pagamintą iš cukranendrių. Brazilija pagamina beveik 19 proc. viso pasaulio cukraus, pusė kurio sunaudojama bioetanolio gamybai. Beje, braziliško bioetanolio kaina yra trečdaliu pigesnė negu JAV pagaminamo etanolio. Europoje etanolio kaina kol kas yra beveik du kartus didesnė negu Brazilijoje.

Bioetanolio technologijų šuolį paskatino Kioto protokolas

Japonijoje, Kioto mieste 1997 m. vykusioje Jungtinių tautų konferencijoje, pasiektas tarpvyriausybinis susitarimas 2008-2012 metų laikotarpiu sumažinti išsivysčiusių šalių šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus 5,2 proc., palyginti su 1990 m. kiekiu. Šis susitarimas buvo viena iš pagrindinių priežasčių, lėmusių bioetanolio technologijų vystymosi šuolį. Tačiau bioetanolio gamybos skatinimo argumentais tapo ne tik aplinkosauga, bet ir priklausomybės nuo importuojamos naftos mažinimas bei didesnė galimybė užsidirbti ūkininkams.

Kioto protokolas įsigaliojo 2005 m. vasarį. 2009 m. pradžioje šį protokolą buvo ratifikavusios 183 šalys ir Europos Sąjunga. Tik viena konvenciją pasirašiusi šalis - JAV, protokolo neratifikavo ir neketina ratifikuoti, kadangi šis gamtosaugos dokumentas neatitinka šalies ekonominių interesų. Tačiau po to, kai buvo nustatytas kancerogeninis naftos degalų pramonėje naudojamo MTBE (tret-butilo metilo eterio) poveikis, JAV prezidentas Bušas pasirašė dekretą, kuriuo iki 2030 metų 30 proc. degalų turėtų būti pakeista biodegalais.

2003 m. 15 ES narių priėmė biodegalų direktyvą, pagal kurią benzinas ir dyzelinas turi būti keičiami biodegalais. Nors šios direktyvos nuostatos ilgai buvo daugiau ar mažiau ignoruojamos, šiuo metu perėjimas prie alternatyvaus kuro įgavo naują pagreitį, jį skatina kylančios naftos kainos bei politiniai įvykiai naftą eksportuojančiose valstybėse: Vidurio Rytuose, Nigerijoje, Venesueloje.

Biodegalų gamyba Lietuvoje

Šiuo metu Lietuvoje veikia dvi bioetanolio gamyklos: ‚Biofuture" ir „Kurana", kurių bendras pajėgumas 60 tūkst. t. Planuojama, kad 2011 m. Telšių rajone pradės veikti „Bioetan-Lt" (pajėgumas - 50 tūkst. t). Lietuvoje veikia keturios biodyzelino gamyklos: „Mestilla", „Rapsoila", „Arvi cukrus", „SV Obeliai", kurių bendras gamybinis pajėgumas 150 tūkst. tonų. Nuo 2010 m. rudens pradės veikti „Baltijos biodyzelino centras" (pajėgumas 50 tūkst. t).

Pirminiais duomenimis, 2009 m. Lietuvoje buvo pagaminta 120 tūkst. t biodyzelino ir 20 tūkst. t bioetanolio, 2008 m. biodyzelino buvo pagaminta beveik dvigubai mažiau - 64 tūkst. t, o bioetanolio - 17 tūkst. tonų.

Prognozuojama, kad šiais metais biodyzelino gamyba Lietuvoje padidės 25 proc., iki 150 tūkst. t., o bioetanolio - 150 proc., iki 50 tūkst. tonų.