23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2010/07
Automatizuotų sistemų ritmu integruotos gamybos link
  • D. Stanišauskienė
  • Mano ūkis

Danija garsėja didžiausia Europos Sąjungoje vidutine karvių banda, rekordiškais pieno primilžiais, didžiausiomis investicijomis į automatizuotas technologijas, tačiau šalies pieno gamintojai žiūri į ateitį ir siekia naujų ūkininkavimo viršūnių. Populiarėja ne tik automatizuotos melžimo, šėrimo, kreikimo, mėšlo šalinimo, bet ir bandos valdymo sistemos. Vieni iš pirmųjų pasaulyje danai Olė ir Anetė Lindai (Ole, Anette Lind), išbandę vos prieš dvejus metus rinkoje pristatytą bandos valdymo sistemą Herd Navigator, sako tik dabar praregėję.

Išpuoselėta namų aplinka, erdvus tvartas, karvės pritvinkusiais pieno tešmenimis, nesiliaujantis melžimo robotų ritmas - taip būtų galima apibūdinti per 20 metų užgyventą Lindų ūkį. Pavyzdingai atrodo ne tik ferma ir namų aplinka - į danų ūkį galėtų lygiuotis dauguma pieno fermų. Pasiekimai kelia „baltą" kaimynų pavydą. Šiuolaikiškai į verslą žiūrinčių pieno gamintojų 260 melžiamų karvių bandos vidutinis produktyvumas artėja prie 11 tūkst. kg. Ūkyje karves melžia 4 DeLaval VMS robotai, guoliavietės kreikiamos taip pat automatine įranga, pašarai dalijami maišytuvu-dalytuvu.

Praėjusį balandį ūkyje įdiegta dar viena naujovė - bandos valdymo sistema Herd Navigator. „Šiemet suplanavome ilgai lauktas atostogas Italijoje. Rūpesčių dėl karvių priežiūros dabar gerokai mažiau. Herd navigator už mus didelėje bandoje atranda rujojančias, veršingas karves, įspėja, kuriai iš jų gresia ketozė, mastitas, informuoja, ar gyvulių šėrimas atitinka energines jų reikmes. Mums tereikia rytais patikrinti kompiuterinės programos pateikiamus duomenis", - sako Olė.

Anetė šypsodamasi prasitaria, kad vyras iki tol net nežinojo, kaip įjungti kompiuterį. Dabar rytą jis pradeda ne gyvulių apžiūra, o spausdamas klaviatūros mygtukus. Išmokti naudotis informacinėmis technologijomis buvo lengviau negu atrodė iš pirmo žvilgsnio. Dideliame ūkyje Lindams talkina tik du padėjėjai, kurie taip pat džiaugiasi, kad dirbti tapo dar lengviau. Dabar daugiau dėmesio galima skirti lauko darbams, pašarų gamybai.

Olė ir Anetė Lindai valdo 180 ha, dar 40 ha nuomoja. Olė ūkyje darbuojasi kiekvieną dieną, o Anetė vyrui padeda tik pusdienį, likusią dienos dalį dirba slauge medicinos centre Nørre Snede.

Ūkiui stambėjant, automatizacija neišvengiama

Olė ir Anetė pradėjo ūkininkauti 1993 m. - įsigijo 55 karves, kurias laikė pririštas, dirbo 35 ha žemės. Jauna šeima vis gausėjo (Lindai augina 4 vaikus), o darbai ūkyje, naujo tvarto statybos kėlė vis daugiau rūpesčių ir reikalavo vis daugiau laiko. 2002 m. buvo baigta 160 vietų besaitės laikymo technologijos karvidė. Po šešerių metų, kai pieno kaina mušė rekordus, Lindai tvartą išplėtė iki 300 vietų. Metais anksčiau įsigijo vieną DeLaval VMS melžimo robotą, 2008-aisiais - dar tris. „Esame jauni, vaikai dar maži, norisi daugiau laiko su jais praleisti", - motyvus melžimą patikėti robotams nurodo Anetė. Priežasčių automatizuoti ūkį būta ir daugiau.

Tiesa, pertvarkos fermoje turėjo neigiamos įtakos karvių pieningumui - vidutiniai primilžiai sumažėjo nuo 11 tūkst. iki 10 tūkst. kg per metus. „Jau grįžtame į ankstesnį gamybos lygį", - priduria Olė. Vienas VMS robotas per dieną primelžia po 2 200 kg pieno. Ūkiui suteikta 3,2 mln. kg pieno kvota. Lindų ferma priklauso didžiausiam Skandinavijoje „Arla" kooperatyvui. „Dabar galime atsikvėpti, nes už pieną vidutiniškai gauname 32 eurocentus. Kai pieno sektorius buvo dugne, pieno kaina buvo 10 eurocentų mažesnė", - prisimena Anetė.

Šeimininkai pripažįsta, kad ūkiui stambėjant ir gamybai intensyvėjant, tarsi yla iš maišo pradeda lįsti kitos problemos, kurių mažoje bandoje nepasitaiko. Ypač pritrūksta laiko karvėms stebėti ir rujai išaiškinti. Tad vėluojama jas apsėklinti arba sėklinimas nukeliamas kitai rujai. „Kai melžia mašinos, nematome ir pokyčių piene", - aiškina Anetė. Bandą stebinčia ir valdančia sistema Herd Navigator ūkininkė susidomėjo dar prieš dvejus metus parodoje „Agromek", kai ji buvo pristatyta pirmą kartą. „Deja, tada šią technologiją buvo galima įdiegti tik melžimo aikštelėse. Kai pernai sulaukėme pasiūlymo naujovę išbandyti savo bandoje, net nedvejoję sutikome ir nė kiek nesigailime. Rezultatai pranoko lūkesčius", - tikina A. Lind. Jai pritaria ir Olė, sakydamas, kad dabar, jei nebūtų dalį atsakingų darbų perėmusios sistemos, savo ūkyje jis jaustųsi aklas.

„Bene didžiausia sistemos nauda - tikslus rujojančių karvių nustatymas. Tam aš sugaišdavau labai daug laiko, o ir stebėdamas bandą išaiškindavau tik 40-50 proc. rujojančių karvių. Dabar Herd Navigator iš anksto ir tiksliai praneša, kuri karvė rujos. Man tereikia paskambinti sėklintojui", - giria tiksliai kaip laikrodžio mechanizmas dirbančią įrangą O. Lindas. Jo teigimu, pagal progesterono tyrimus išaiškinama daugiau kaip 90 proc. rujojančių karvių bandoje. Tiksliai žinant, kuri karvė ir kada rujoja, mažiau spermos dozių sunaudojama joms apvaisinti, pagerėja sėklinimo rodikliai.

Ūkininkai dabar ramūs ir dėl ketozės, mat iš anksto įspėjami apie šio medžiagų apykaitos sutrikimo riziką. Tiksliai žinodami, kuri karvė gali susirgti, augintojai profilaktiškai jai duoda specialių papildų. Anksčiau priedus gaudavo visos apsiveršiavusios karvės. „Taigi mažiau išleidžiame pinigų papildams", - skaičiuoja ūkininkas. Sutaupoma ir mastito gydymo išlaidų. Išsiaiškinus, kuri karvė linkusi susirgti mastitu, ištiriamas jo sukėlėjas. „Jei liga lėtinė ir sukėlėjas sunkiai įveikiamas, tokias karves brokuojame. Dabar gydome gerokai mažiau karvių", - vyrui pritaria Anetė.

Patikrinti kompiuterinės programos duomenis ir nustatyti ligas, kol dar jų požymių nematyti, sužinoti, kurios karvės rujoja, kurios veršingos ar išsimetė, užtrunka vos penkias minutes, mat pateikiamas tokių gyvulių sąrašas. Jame nurodoma ir kokių veiksmų turi imtis gyvulių savininkas. Anetė mato ir kitą įdiegtos naujovės pusę: „Dabar galime ne tik daugiau dėmesio vaikams skirti, bet ir ilgiau pamiegoti ir visi kartu išvykti atostogų".

Kalbėdami apie pokyčius ir ūkyje, ir šeimoje, Lindai pabrėžia, kad naudą galima įvertinti ir pinigais. „Ketindami įdiegti sistemą, apskaičiavome, kad sutaupytume apie 250 eurų vienai karvei, tačiau esu įsitikinusi, kad sutaupytų lėšų suma didesnė - kartu praleistas laisvalaikis neįvertinamas jokiais pinigais", - tikina Anetė.

Ūkio šeimininkas akcentuoja, kad automatizuoti karvių auginimą verta ne tik dėl mažesnių sąnaudų, prižiūrima ir tokių sistemų valdoma banda būna produktyvesnė, sveikesnė, pieno kokybė geresnė. „Tiesa, norint, kad mašinos perimtų dalį ūkininko pareigų, pirmiausia reikia keisti mąstymą ir požiūrį į pieno gamybą", - įsitikinęs Olė.

Viena iš reikšmingiausių pieno ūkių naujovių

Panašus sistemos Herd Navigator taupymo efektas gautas dar 5 Danijos ir 2 Olandijos ūkiuose, kuriuose ji išbandoma. „Nors įranga testuojama skirtinguose ūkiuose, tačiau rezultatai panašūs. Tiesa, ne visuose ūkiuose sutaupoma tų pačių sąnaudų, tačiau, apibendrinus visų ūkių duomenis, apskaičiuota, kad vienai karvei išleidžiama nuo 250 iki 350 eurų mažiau, o investicijos atsieina 120 eurų karvei per metus", - skaičiavimus pateikia kompanijos „DeLaval" Šėrimo ir melžimo sistemų departamento direktorius Fernandas Mazeris (Fernando Mazeris).

Bendromis kompanijų „DeLaval" ir FOSS bei Danijos galvijų augintojų federacijos pastangomis sukurta technologija prieš dvejus metus parodoje „Agromek" buvo pripažinta reikšmingiausia naujove pieno ūkiams ir pelnė vieną iš aukščiausių parodos komisijos įvertinimų.

Nauja sistema paremta automatiškai melžimo metu paimtų pieno mėginių tyrimų analize. Programinė įranga kaupia ir analizuoja duomenis apie kiekvieną karvę. Piene tiriamas progesterono, laktato dehidrogenazės, urėjos, β-hidroksibutirato ir kitų medžiagų kiekis. Tyrimai atliekami atskiromis specialiomis tam tikrų medžiagų ir hormonų identifikavimo juostelėmis.

Remiantis rezultatais, pradinėje stadijoje, kol dar nematyti akivaizdžių požymių, sistema ūkio savininką įspėja apie gresiančią ligą (pvz., mastitą, klinikinę ar subklinikinę ketozę) arba informuoja, kuri karvė artimiausiu metu rujos, kuri jau veršinga ar kurios kiaušidėse susiformavo cistos. Pagal urėjos kiekį sprendžiama, ar šėrimas atitinka individualios karvės organizmo reikmes. Olė prisimena, kad pirmosiomis dienomis, kai bandą pradėjo stebėti Herd Navigator, buvo sunku patikėti, kad programinės įrangos pateikiami duomenys nemeluoja. „Programa įspėjo, kad viena iš karvių po kelių dienų gali susirgti ketoze. Tuoj pat paskambinau veterinarijos gydytojui. Apžiūrėjęs gyvulį, jis nesuabejojo, kad karvė sveika, tad ir jokių profilaktikos priemonių imtis nerekomendavo. Aš taip ir padariau, - pasakoja ūkininkas. - Po kelių dienų toji karvė vis dėlto susirgo ir jos gydymas kainavo gerokai brangiau".

Sistemos veikimo schema nėra paprasta, jai sukurti ir įdiegti prireikė ne vienų metų. Melžimo robotuose įrengtas pieno pavyzdžių ėmimo prietaisas, kuris paima bandinį proporcingai pamelžtam pieno kiekiui ir automatiškai jį tiekia į mėginių surinkimo įrangą, iš jos - į analizatorių. Čia, priklausomai nuo numatytų atlikti tyrimų, pieno lašas užlašinamas ant tam tikros testo juostelės. Įvyksta cheminė reakcija ir juostelės spalva pasikeičia. Skeneris nuskenuoja jos intensyvumą ir pateikia kompiuterinei programai duomenis, kiek piene yra progesterono, urėjos ar kitų medžiagų. „Tiriama ne kiekvieną dieną. Jei jokių įspėjimų nėra, bandinys imamas kas dvi dienos. Jei nustatoma, kad yra ligų rizika, - dažniau. Dėl ketozės karvės tiriamos praėjus kelioms dienos po apsiveršiavimo", - detalizuoja F. Mazeris. Testų juostelės laikomos šaldytuve 4 oC temperatūroje. Kasetes su jomis į analizatorių turi įdėti ūkininkas. Herd Navigator praneša, kada įrangą reikia papildyti.

Pasak kompanijos „DeLaval" atstovo, sistema ne tik rodo duomenis kompiuterio monitoriuje: tyrimų rezultatai matematiniais metodais apdorojami ir, pirmiausia, nustatoma ligų, reprodukcijos sutrikimų rizika. „Taip pat apskaičiuojama, kada reikia imti kitą mėginį, tačiau svarbiausia, kad sistema rezultatus išverčia į ūkininkų kalbą ir pataria, kokių veiksmų jie turi imtis. Vadinamasis biomodelis ir yra sistemos smegenys", - aiškina F. Mazeris. Be to, biomodelis pieno tyrimų rezultatus apdoroja, atsižvelgdamas į konkretaus gyvulio duomenis, t. y. jo produktyvumą, amžių, pieno tekėjimo greitį ir kitus rodiklius.

Integruota pieno gamyba - ne už kalnų

Pasak F. Mazerio, pritaikyti šią naujovę automatizuotoms melžimo sistemoms buvo logiškas ir iš anksto nulemtas žingsnis. „Pieno gamintojai nuo šiol galės sujungti melžimo robotus ir unikalią bandos valdymo sistemą į vieną ir taip dar labiau priartėti prie vadinamosios integruotos protingo ūkininkavimo technologijos, kuri pieno gamybą ūkyje kilsteli į aukštesnį lygį", - sako F. Mazeris.

Jo teigimu, stambėjant ūkiams, didėjant pieno gamybos intensyvumui neišvengiama karvių reprodukcijos, sveikatos sutrikimų, dėl kurių patiriama nemažai nuostolių. Problemų sumažėtų, jei joms būtų užbėgama už akių. Be to, vis didesni reikalavimai keliami maisto saugumui, produktų atsekamumui, produkcijos kokybei, gyvulių gerovei. „Deja, žmogaus galimybės nėra begalinės. Automatinės technologijos darbą atlieka nepriekaištingai. Automatizuotas ir kompiuterizuotas žemės ūkis tampa patrauklus net jauniems žmonėms", - sako F. Mazeris.

Pieno gamybos valdymo sistemos - visų kompanijų prioritetas. Sprendimai, kuriuos įgyvendinus ūkininkai gali gaminti pieną efektyviau, taupyti sąnaudas „DeLaval" specialistų akiratyje. „Ūkininkams reikia įrankių, kurie padėtų priimti teisingą sprendimą, o jį priėmus, gauti didesnį pelną. Sistema Herd Navigator - ne tik produktas, bet ir pelną didinančios žinios", - pabrėžia F. Mazeris. Jis įsitikinęs, kad per penkerius metus pieno ūkiai bus dar labiau modernizuoti. Visiškai tikėtina, kad netrukus pieno gamyba bus vykdoma pagal įvairių ūkį apraizgiusių jutiklių siunčiamus signalus. „Duomenys suplauks į vieną centrinę kompiuterinę duomenų bazę ir, remiantis jų analizės išvadomis, ūkininkui bus pateiktos rekomendacijos. Ūkis funkcionuos kaip vientisa sistema", - prognozuoja F. Mazeris. Vieną iš šios vizijos dalių - sistemą Herd Navigator - įsigyti ir įdiegti DeLaval VMS melžimo robotuose gali Danijos, Švedijos ir Olandijos, o aikštelėse - dar ir Italijos bei Vokietijos pieno gamintojai.