Nuo šalies visuomenę pašiurpinusio nesaugaus maisto skandalo praėjo beveik pusmetis, bet daugelis šalies žemdirbių dar jaučia ant jų munduro mestos dėmės liekanas. Sumenkintas ir duonos sakralumas, o atsargesnis pirkėjas, rinkdamasis kepalėlį parduotuvėje, ko gero ironiškai pagalvoja: tai kiek čia tos chemijos pridėta? Žinoma, nebūna dūmų be ugnies, taigi ir kiekvienam burbului išpūsti reikia pradinės realios medžiagos. Žemdirbiai neneigia fakto, kad kartais, prireikus sunaikinti piktžoles, javai purškiami glifosatais likus dviem savaitėms iki derliaus nuėmimo. Tačiau ar šis purškimas kelia grėsmę grūdų kokybei?

Pasėlių purškimas glifosatais (taip apibendrintai vadinami visi herbicidai, kurių veiklioji medžiaga yra glifosatas) prieš derliaus nuėmimą jau kelis dešimtmečius visoje Europoje yra įprastinė javų ir rapsų auginimo technologijų dalis. Šis purškimas skirtas daugiametėms vienaskiltėms ir dviskiltėms piktžolėms sunaikinti. Glifosatas yra viena iš labiausiai ištyrinėtų veikliųjų medžiagų, rinkoje esanti jau keturis dešimtmečius, o jo keliamas pavojus sveikatai tikrai nėra didesnis negu daugybės kitų cheminių augalų apsaugos priemonių. Lietuvoje jis registruotas piktžolėms naikinti, taigi joks kitas galimas jo poveikis (palengvinantis derliaus nuėmimą ar paskatinantis grūdų džiūvimą) oficialiai yra nepripažįstamas ir netyrinėtas. Išklausius ne vieno ūkininko nuomonę, aiškėja, kad javai prieš derliaus nuėmimą nuo piktžolių pastaraisiais metais purškiami vis rečiau, mat gerai besitvarkančiuose ūkiuose šios technologinės operacijos tiesiog nebereikia.

Skandalas dėl glifosatų palietė ne tik žemdirbius, bet ir grūdų perdirbėjus bei pardavėjus - jo apogėjaus metu duonos pirkimas smuko dešimtadaliu. Bet žmogus taip jau sutvertas, kad greitai supanikuoja, bet beveik taip pat greitai viską ir užmiršta. Prisiminkime, kaip paniškai bijojome pandeminio gripo ir kokį pelną iš to šlavėsi farmacininkai. Matyt, kažkam naudingas buvo ir gilofasų skandalas. Klausimas - kam?

Romas MAJAUSKAS, Lietuvos grūdų augintojų asociacijos tarybos pirmininkas: Purškimas glifosatais išgelbėjo ūkininkus nuo varpučių ir gerokai padidino derlių. Glifosatus, kaip priemonę piktžolėms ūkyje naikinti, naudojame jau seniai. Iš pradžių, kai laukai buvo apleisti ir smarkiai užteršti piktžolių sėklomis, jais purkšti tekdavo kiekvienais metais. Dabar, naudojant intensyvią grūdų auginimo technologiją, jais purškiame vis rečiau.

Kodėl pagal technologiją purškiama likus dviem savaitėms iki derliaus nuėmimo? Todėl, kad tik per dvi savaites piktžolės yra sunaikinamos ir sudžiūsta. Tokiu metu piktžolės būna vegetuojančios, todėl beveik visais atvejais sunaikinamos 100 proc. - to sunkiai pasiekiama purškiant ražienas, nes rudens sąlygos ne visada palankios piktžolėms sudygti.

Pastaruoju laiku ūkininkai retai naudoja glifosatus, paprastai tik tuomet, kai reikia paruošti dirvą kaupiamosioms kultūroms, bet jokiu būdu nepurškia norėdami išdžiovinti grūdus - tai visiška nesąmonė. Intensyviai ūkininkaujantys žemdirbiai to nedaro, tuo labiau, kad tai visiškai neapsimoka: jei oras lietingas, joks Roundup negelbės, vis vien teks džiovinti. Kita vertus, nupurškus drėgmė - geriausiu atveju, jei nelis, - sumažės 2 proc., tai žymiai brangiau negu 2 proc. drėgmę sumažinti džiovykloje. Lietaus atveju pinigai - apie 100 Lt/ha - kaip į balą. Norėčiau pamatyti ūkininką, kuris nepagalvojęs leidžia pinigus vėjais!

Beje, susidomėjimas glifosato naudojimu 2008 m. derliaus nuėmimo metu buvo kilęs ir Latvijoje. Latvijos Valstybinės augalų apsaugos tarnybos duomenimis, tuo metu buvo operatyviai ištirta 18 kviečių, 12 miežių pavyzdžių, paimtų iš 7 Latvijos regionų. 12 pavyzdžių kviečiai ir miežiai buvo purkšti 9-15 dienų prieš derliaus nuėmimą, 6 pavyzdžiai - likus 17-36 dienoms iki pjūties. Visuose pavyzdžiuose rasta mažiau negu 0,1 mg/kg glifosato likučių, t. y. mažiau, negu Europos mastu nustatytas didžiausias leistinas likučių kiekis.

Mes laikomės pesticidų naudojimo taisyklių, kurios patvirtintos ir galioja visoje ES. Kiekvienas purškimas pesticidais registruojamas ūkio žurnale, todėl visuomet galima sužinoti, kaip apdorotas kiekvienas pasėlis. Ūkininkai, kurie dirba su pesticidais, privalo baigti specialius kursus ir gauti atitinkamą pažymėjimą, leidžiantį dirbti su chemikalais.

Dėl klimato ir dirvožemio specifikos, nusistovėjusių tradicijų ir technologijų, galų gale dėl ekonominės situacijos Lietuvos ūkininkai bene 4 kartus mažiau sunaudoja pesticidų negu daugumos kitų ES šalių gyventojai. Iš kitos pusės, intensyvus ūkis visai be cheminių produktų vargu ar įmanomas. Prognozuojama, kad po 30 metų pasaulyje padaugės gyventojų tiek, kad jiems išmaitinti dabartinės žemės ūkio produkcijos kiekis turės būti 40 proc. didesnis. Manau, kad privalome galvoti, kaip intensyvinti gamybą, skatinti biokuro naudojimą, neteršti aplinkos, stengtis taupiai ir atsakingai naudotis gamtos suteiktomis galimybėmis ir galvoti apie ateitį. O tiems, kurie nori maitintis išskirtinai sveikai ir tikrai žinoti, ką valgo, siūlau patiems augintis ekologiškus produktus, ravėti piktžoles, nes norinčių rankomis dirbti sunkius žemės darbus kaime, deja, kaip ir nebėra.

Dr. Roma SEMAŠKIENĖ, dr. Albinas AUŠKALNIS, LAMMC Žemdirbystės instituto mokslininkai:  Glifosato veiklioji medžiaga pirmąjį kartą kaip herbicidas paminėta 1971 m. Glifosatas yra plataus veikimo spektro herbicidas, sunaikinantis vienamečius ir daugiamečius žolinius ir net sumedėjusius augalus. Herbicidas į augalą dažniausiai patenka per lapus, taip pat ir per žaliuojantį stiebą. Apdoroti augalai po kelių dienų pagelsta, o po tam tikro laikotarpio, priklausomai nuo augalo rūšies, meteorologinių sąlygų ir kitų veiksnių, sunyksta.

Glifosato veikliąją medžiagą turintys herbicidai yra pagrindinė priemonė piktžolėms apleistuose dirvonuose,  užterštuose pasėliuose naikinti iki kultūrinių augalų sėjos ar po derlius nuėmimo. Vienas iš panaudojimo būdų yra piktžolių naikinimas itin piktžolėtuose pasėliuose iki derliaus nuėmimo, kuomet javai, rapsai ar kiti kultūriniai augalai purškiami iki kūlimo likus ne mažiau kaip 14 d. ir kai grūdų ar sėklų drėgmė ne didesnė kaip 30 proc. Purškimas prieš derliaus nuėmimą yra skirtas piktžolėms pasėlyje sunaikinti, kuomet dėl tam tikrų sąlygų to nepavyko padaryti purškiant pasėlius kitais herbicidais.

Dar 1996-1998 metais Lietuvos žemdirbystės institute buvo atlikti tyrimai dėl glifosato veikliąją medžiagą turinčių herbicidų naudojimo prieš derliaus nuėmimą ir parengtos jo naudojimo rekomendacijos. Jose buvo akcentuojama, kad šį herbicidą pjūties paankstinimui naudoti netikslinga, rekomenduojama naudoti varputėtuose ar kitomis piktžolėmis užterštuose pasėliuose. Nustatant daigumą laboratorijoje jo neigiamas poveikis gyvybingumui ir daigumui neišryškėjo. Tačiau taikant kitus specialius sėklų daigumo nustatymo metodus, buvo pastebėti tam tikri daigų pažeidimo simptomai, būdingi tik glifosatu purkštų augalų grūdams. Daigelių šaknys buvo kreivos, kylančios į viršų, prastai išsivysčiusios. Taigi glifosatu purkštų javų grūdai dygsta šiek tiek prasčiau, dalis sudygusių daigų būna silpnesni, prasčiau auga. Todėl produktų etiketėse esančios rekomendacijos nepurkšti sėklinių ir salyklinių pasėlių glifosato savo sudėtyje turinčiais herbicidais reikėtų griežtai laikytis.

Nors glifosato veiklioji medžiaga įvardijama kaip mažiau kenksminga aplinkai negu dauguma kitų herbicidiniu poveikiu pasižyminčiu veikliųjų medžiagų, tačiau niekada nereikia pamiršti jo toksiškumo žmonėms ir aplinkai. Sukauptų stebėjimų ir tyrimų duomenys daugelyje šalių parodė, kad glifosatas ir jo skilimo produktai gana ilgai išlieka aplinkoje, jų randama dirvoje ir vandenyje. Neatsakingas glifosatų naudojimas sukelia piktžolių atsparumą ir produktai su šia veikliąja medžiaga pasidaro neveiksmingi.

Po sudėtingos šių metų žiemos dalis pasėlių žuvo, kiti gana retoki, galima matyti visiškai tuščių lopų. Esant prastam stelbimui pasėliuose arba tuščiuose jų plotuose tikėtina, kad piktžolės sudygs pakartotinai, ir prieš derliaus nuėmimą ne vienam ūkininkui teks apsispręsti dėl glifosatų naudojimo. Tačiau purškimas turėtų būti labai pasvertas visais požiūriais. Bet kurie pesticidai pagal gerą agronomijos praktiką ir augalų apsaugos taisykles naudojami tik esant būtinybei - tada, kada reikia, ir tiek, kiek reikia.

Kristina VALIONIENĖ, lstybinės augalų apsaugos tarnybos Augalų apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė: orėtųsi priminti augalų apsaugos produktų veikliųjų medžiagų vertinimo ir sprendimų priėmimo tvarką. Veikliosios medžiagos vertinamos ES lygiu ir sprendimai dėl jų įrašymo į ET direktyvos 91/414/EEB I priedą priimami Europos Komisijos (EK) sprendimu. Veikliųjų medžiagų didžiausios leistinos koncentracijos (DLK ) nustatomos EK sprendimu.

Įrašant veikliąsias medžiagas į ET direktyvos 91/414/EEB I priedą, detaliai įvertinama veiklioji medžiaga, t. y. jos tapatumas, fizikinės ir cheminės savybės, analizės metodai, toksikologiniai ir metabolizmo tyrimai, likučiai augaluose, augalų produktuose ir ant jų, ekotoksikologiniai tyrimai, išlikimas ir pasiskirstymas aplinkoje. Remiantis toksikologiniais ir metabolizmo tyrimų duomenimis, nustatoma veikliosios medžiagos leistina paros suvartojimo norma žmogui ADI (Acceptable daily intake). Remiantis likučių tyrimais (likučių metabolizmo ir pasiskirstymo augaluose bei naminių gyvulių organizme, likučių lauko tyrimais, naminių gyvulių šėrimo studijomis, pramoninio perdirbimo tyrimais ir kt.), nustatomos didžiausios leistinos veikliųjų medžiagų koncentracijos (DLK) įvairiuose produktuose. Pateikiant produktus į rinką kaip maistą ar pašarus, ar jais šeriant gyvūnus, produktuose negali būti pesticidų likučių, viršijančių 2008 m. sausio 29 d. ir 2008 m. liepos 31 d. Komisijos reglamentuose (EB) Nr. 149/2008 ir Nr. 839/2008 nustatytas DLK. Visų veikliųjų medžiagų ADI bei DLK vertes galima rasti oficialiame EK tinklalapyje http://ec.europa.eu/sanco_pesticides/public/index.cfm).

Registruojami tie augalų apsaugos produktai, kurių veikliosios medžiagos įrašytos į ET direktyvos 91/414/EEB I priedą, o Lietuvoje - į Veikliųjų medžiagų, kurios gali būti augalų apsaugos produktų sudėtyje, sąrašą.

Augalų apsaugos produktų registravimui pareiškėjas pateikia dokumentus apie veikliąją medžiagą ir augalų apsaugos produktą pagal Žemės ūkio ministro patvirtintus ir suderintus su Sveikatos apsaugos ministru ir Aplinkos ministru reikalavimus (Žin., 2004, Nr.35-1145). Augalų apsaugos produktai vertinami pagal Augalų apsaugos produktų vertinimo ir sprendimų dėl jų registravimo priėmimo taisykles.

VAAT specialistai įvertina pateiktus duomenis (tapatumą, fizikines ir chemines savybes, analizės metodų galiojimą, toksikologinius ir metabolizmo tyrimus, išlikimą ir pasiskirstymą aplinkoje, ekotoksikologinius tyrimus, biologinį efektyvumą) ir parengia vertinimo ataskaitą, kuri pateikiama Konsultavimo komisijos nariams. Komisija sudaryta iš Sveikatos apsaugos, Aplinkos ministerijų, Ekologijos instituto, Kauno technologijos universiteto, Vilniaus universiteto, LAMMC Žemdirbystės bei Sodininksytės ir daržininkystės institutų, VAAT atstovų. Vadovaudamasi Konsultavimo komisijos rekomendacija, VAAT priima sprendimą dėl augalų apsaugos produkto.

Registruojant augalų apsaugos produktą patvirtinama etiketė, kurioje pateikiama išsami informacija: augalų apsaugos produkto pavojaus simboliai, rizikos ir saugos frazės, specialiosios saugos frazės, naudojimo rekomendacijos, saugos priemonės, pirmosios pagalbos priemonės, sandėliavimas, tuščių pakuočių sunaikinimas ir kt. Naudojant augalų apsaugos produktus pagal rekomendacijas, ES nustatytos DLK nebus viršijamos.

Glifosatas įrašytas į ET direktyvos 91/414/EEB I priedą 2002 metų liepos 1 d. 10 metų laikotarpiui, t. y. iki 2012 metų birželio 30 d. (visos veikliosios medžiagos yra įrašomos 10 metų laikotarpiui, po kurio jos iš naujo peržiūrimos - red. past.). Veiklioji medžiaga glifosatas pasižymi žemu ūmiu toksiškumu: žiurkėms per virškinimo traktą LD₅₀ > 2000 mg/kg, per odą LD₅₀ > 2 000 mg/kg, įkvėpus LC50 > 5 mg/l/4 val. (aukščiausia įmanoma koncentracija). Ši medžiaga nedirgina ir nesensibilizuoja odos. Gali smarkiai pažeisti akis. Neklasifikuojamas kaip genotoksinė, kancerogeninė bei reprodukcijai toksiška medžiaga.

Glifosato pagrindinio metabolito augaluose AMPA (aminometilo fosfoninės rūgšties) ūmus toksiškumas žemesnis negu pradinės medžiagos, jis negenotoksiškas, neteratogeniškas. Tai greitai, bet ribotai (~30 proc.) absorbuojama, greitai ir beveik visiškai pasišalinanti bei organizme nesikaupianti medžiaga. Leistina paros suvartojimo norma (angl. ADI) nustatyta 0,3 mg/kg/d (saugos faktorius 100). Leistinas sisteminis operatoriaus sąlyčio lygis (angl. AOEL) 0,2 mg/kg/d (saugos faktorius 100), ūmi referentinė dozė (ang. ARfD) nenustatyta.

Herbicidai, kurių veiklioji medžiaga glifosatas, yra sisteminiai. Naikina vienametes ir daugiametes vienaskiltes ir dviskiltes piktžoles. Veiklioji medžiaga glifosatas absorbuojamas per augalo lapus ir kitas žaliąsias jo dalis aktyvios vegetacijos metu. Poveikis piktžolėms pastebimas po 5-10 dienų, o visiškai jos žūsta po 2-3 savaičių. Efektyviausiai herbicidas veikia piktžolėms turint gerą lapiją (kai varputis turi ne mažiau 3-4 lapus). Geriausiai veikia, kai oro temperatūra yra 10-20 °C ir pakanka drėgmės. Visos piktžolės purškimo metu turi aktyviai vegetuoti.

Herbicidai, kurių veiklioji medžiaga glifosatas, registruoti visose ES šalyse narėse. Lietuvoje registruoti 27 herbicidai, turintys šią veikliąją medžiagą. Jie skirti daugiametėms ir vienametėms vienaskiltėms ir dviskiltėms piktžolėms naikinti prieš ir po derliaus nuėmimo, pūdymuose, laukuose po derliaus nuėmimo, soduose, miškuose ir ne žemės ūkio paskirties plotuose. Detali informacija pateikta kiekvieno registruoto herbicido etiketėje, visas jas galima rasti VAAT internetiniame puslapyje.

Aušra BENIULIENĖ, Lietuvos augalų apsaugos asociacijos direktorė: Per daugiau kaip 30 metų istoriją glifosatai buvo tiriami ir vertinami daugelio pasaulio šalių kompetentingų valstybinių bei mokslo tyrimo institucijų, jie yra įregistruoti visose Europos Sąjungos šalyse, todėl toks ažiotažas mums buvo labai netikėtas. Nedelsiant kreipėmės į „Monsanto Europe" atstovus, kad pateiktų informaciją apie glifosatų naudojimą prieš derliaus nuėmimą kitose šalyse, kreipėmės į mūsų šalies ir į kaimyninių šalių atsakingas institucijas. Padarėme viską, kad dar kartą įsitikintume, kad toks glifosatų naudojimas prieš derliaus nuėmimą yra patvirtintas kaip saugus, be abejo, jei naudojama laikantis visų rekomendacijų.

Visuomenės nuomonė labai svarbi tiek mums, tiek visam Lietuvos žemės bei maisto pramonės ūkiui. Neseni įvykiai atskleidė, kad gyventojai turi labai mažai informacijos apie tai, kas gi yra tie glifosatai, kodėl jie apskritai naudojami, kaip jie patenka į rinką. Ir natūralu, kad atsiranda pagrindo visokioms baimėms. Visuomenės nuomonę galima ir būtina keisti pateikiant išsamią informaciją apie dviejų lygių augalų apsaugos produktų įvertinimo ir įregistravimo procedūrą, labai griežtus reikalavimus, kuriuos turi atitikti kiekvienas registruojamas produktas. Europos Komisija ir Europos maisto saugos agentūra gauna visą informaciją apie moksliniuose leidiniuose išspausdintus tyrimus, juos analizuoja ir vertina jų patikimumą.

Kaip informuoja „Monsanto Europe" atstovai, problemų dėl glifosatų naudojimo saugumo maistui kitose Europos šalyse nėra kilę. Ši veiklioji medžiaga įtraukta į I priedą, atitinkamai produktai su ja buvo įregistruoti visose šalyse narėse. Šiuo metu kaip tik rengiami duomenys veikliosios medžiagos patvirtinimo atnaujinimui kitam laikotarpiui (nuo 2012 m). Gamintojai įsitikinę, kad glifosatai atitiks ir naujuosius veikliųjų medžiagų patvirtinimo kriterijus, kurie yra nurodyti pernai metais priimtame Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1107/2009. Pagrindinė šių produktų paskirtis yra piktžolių naikinimas, tačiau Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje yra labai plačiai paplitęs vadinamasis derliaus nuėmimą lengvinantis (angl. harvest management) glifosatų naudojimas. Paprastai drėgnesniais metais šiose šalyse purškiama siekiant sumažinti žaliosios masės kiekį ir taip palengvinti derliaus nuėmimą. Lietuvoje visi glifosatai yra įregistruoti tik piktžolėms naikinti.

Kiekviena ES šalis narė yra įpareigota pranešti EK apie bet kokius su augalų apsaugos produktais susijusius incidentus. Saugant žmonių sveikatą ES ir šalių narių registracijos tvarkoje yra numatyta sąlyga, leidžianti nedelsiant atšaukti bet kurios veikliosios medžiagos ar produkto registraciją, jei pateikiami patikimi įrodymai, kad produktas daro kenksmingą poveikį.