Žolinių pašarų ruošimo darbai pradedami gegužės antroje pusėje ir tęsiasi iki rudens. Gerai prižiūrimi žolynai pjaunami tris kartus. Taigi žalienų bendras plotas prilygsta javų plotui. Tačiau žoliniams pašarams gaminti reikia gerokai daugiau skirtingos konstrukcijos mašinų, kurias traukia įvairūs traktoriai.

Gaminamų pašarų kokybės rodikliai priklauso ne tik nuo meteorologinių sąlygų, žolės botaninės sudėties, pjūties laiko, bet ir nuo naudojamų mašinų konstrukcijos ypatumų bei jas valdančių darbuotojų kvalifikacijos.

Pašarų gamybos mašinos

Žolės silosui gaminti reikia įvairios technikos: žoliapjovių, vartytuvų, grėblių, presų, savaeigių smulkintuvų, ryšulių vyniotuvų ir kitų mašinų. Jų konstrukcija visą laiką tobulinama siekiant padidinti mašinų našumą ir paruošti gerą pašarą. Jo kokybę lemia nupjautos žolės paskleidimas, vytinimo laikas, sangrėbų sudarymas, jų surinkimas, žolės tankis ryšuliuose ar tranšėjoje ir jos apsaugojimas nuo aplinkos oro poveikio. Šienui gaminti naudojamos tos pačios mašinos kaip ir silosui. Jeigu lauke žolę pavyksta išdžiovinti iki 18 proc. drėgnio, jos laikymo patalpoje papildomai džiovinti aktyviąja ventiliacija nereikia, tačiau periodiškai patartina vėdinti, pučiant vėsų ir sausą aplinkos orą. Sausą šieną galima supresuoti į ryšulius.

Žoliapjovės

Jos gali būti savaeigės, prikabinamosios ir pakabinamosios. Savaeiges naudoja technikos paslaugų įmonės arba stambūs ūkiai. Per vieną darbo valandą jos nupjauna iki 15 ha žolės. Prie savaeigės žoliapjovės tvirtinamos trys rotacinės diskinės pjaunamosios, kurių darbo plotis 9,7 m. Transporto padėtyje mašina neviršija leistinojo 3,2 m pločio. Visi savaeigės ­mašinos ratai varantieji, o variklio galia siekia 400  AG.

Prie dar našesnės savaeigės žoliapjovės yra tvirtinamos dvi šoninės 4,4 m pločio ir viena 5,3 m pločio frontalinė pjaunamoji, kurios dvi dalys transporto padėtyje pasukamos į beveik vertikalią padėtį. Ražienos aukštis sklandžiai keičiamas nuo 30 iki 70 mm. Tokios savaeigės žoliapjovės variklio galia 520 AG. Abiejų mašinų pjaunamosios kloja atskiras pradalges, kai už pjovimo apa­ratų esančių sraigių gaubtai yra atidaryti. Uždarius šoninių žoliapjovių sraigių gaubtus, nupjauta žolė klojama ant frontalinės pjaunamosios paklotos pradalgės.

Savaeigės žoliapjovės intensyviai dirba apie keturis mėnesius, likusį laiką mašinos brangi važiuoklė ir didelės galios variklis neveikia. Todėl dabar vis dažniau traktoriaus priekyje pakabinama frontalinė, o šonuose arba gale kelios rotacinės diskinės žoliapjovės. Prie traktoriaus gali būti prikabinta važiuoklė su pakabintomis sudvejintomis žoliapjovėmis. Sudvejintų žoliapjovių pakabinimo ąsa yra rėmo viduryje, todėl jos skersine kryptimi sklandžiai kopijuoja dirvos nelygumus. Atsvaros spyruoklės sumažina mašinos pavažų spaudimą į dirvos paviršių.

Tolygiausiai dirvos nelygumus kopijuoja frontalinės žoliapjovės. Jų spaudimą į dirvos paviršių sumažina atsvaros spyruoklės arba hidropneumatiniai amortizatoriai. Šios žoliapjovės nupjauna žolę dirvos 9° nuolydžiuose ir 12° pakilimuose. Be to, pakabinimo sistema leidžia pjaunamajai pasvirti ± 16° skersine kryptimi. Per valandą 3,46 m pločio pjaunamoji nupjauna apie 3,4 ha pievos. Ji pakabinama prie 80 AG traktoriaus. Tačiau reikalingas traktorius su priekiniu galios velenu.

Vidutinio dydžio ūkiuose daugiausiai yra žoliapjovių, kurios pakabinamos traktoriaus gale. Kai jų darbo plotis siekia 2,2 m, pakanka 50 AG traktoriaus, o kai 3,46 m – 80 AG. Naujose žoliapjovėse pakabinimo svirtis (2) pritvirtinta prie rėmo viduryje esančio šarnyro (3). Mašina sklandžiau kopijuoja dirvos nelygumus skersine kryptimi. Pjaunamosios atsvaros sistema (1) sumažina pavažų spaudimą į dirvos paviršių, o jai atsirėmus į kliuvinį, pasukama traktoriaus važiavimo kryptimi, o paskui grąžinama į darbo padėtį.

Universaliausios yra prikabinamosios žoliapjovės. Su tokiomis žoliapjovėmis važiuojant aplink lauką žolė pjaunama nepertraukiamai, nes traktoriui sukantis galulaukėje pjaunamoji pasukama 90° kampu. Traktorius gali važiuoti ir šaudykliniu būdu, kai pjaunamosios valdas pritvirtintas mašinos rėmo centre ir hidraulinis cilindras jį gali pasukti į kairę ar į dešinę pusę. Pjovimo aparatas švelniai kopijuoja dirvos nelygumus, nes jis arti važiuoklės ratų. Pjovimo aparato pakabinimo sistema sudėtingesnė, bet veiksmingesnė. Mašina sukonstruota taip, kad netrūksta vietos sudėtingesnės konstrukcijos atsvaros sistemai įrengti. Sudvejintų žoliapjovių darbo plotis 6,2 m. Tokią mašiną traukia 150 AG traktorius. Jos našumas apie 8 ha val.-1 Vieno pjovimo aparato žoliapjovei traukti pakanka 80 AG traktoriaus. Ji per valandą nupjauna apie 3,5 ha žolės.

Visų žoliapjovių važiavimo greitis priklauso nuo peiliukų judėjimo greičio, t. y. nuo diskų, prie kurių pritvirtinti peiliukai, skersmens, sukimosi dažnio, peiliukų skaičiaus ir jų ašmenų darbinio ilgio. Diskus suka cilindrinių arba kūginių krumpliaračių pavaros. Ant vieno iš krumpliaračių velenėlio yra pritvirtinti diskai su peiliukais. Pavaros būna vienodo skersmens cilindrinių krumpliaračių arba skirtingo skersmens.

Kiekvienos cilindrinių krumpliaračių poros galios nuostoliai sudaro apie 0,82 kW. Norint padidinti peiliukų judėjimo greitį, reikia didinti krumpliaračių sukimosi dažnį, bet tada didėja ir galios nuostoliai. Todėl daugumos naujausių žoliapjovių pjovimo aparato diskus suka mažieji pavaros krumpliaračiai (1). Šiuo atveju dėl pakitusio pavaros perdavimo skaičiaus padidėja peiliukų judėjimo greitis, nors didieji cilindriniai krumpliaračiai sukami lėčiau. Žoliapjovė gali būti traukiama >15 km val.- 1 greičiu.

Pievose pasitaikantys kliuviniai kartais sulaužo diskų pavaros krumpliaračius. Siekiant to išvengti, pavaros velenėliuose ištekinami mažesnio skersmens apsauginiai žiedai. Pavyzdžiui, Krone žoliapjovėse mažųjų krumpliaračių (1) velenėlis (2) turi apsauginį kaištį (3). Dėl smūginės apkrovos jį nukirpus, velenėlį sukant, veržlė (4) velenėlio įsriegta dalimi (5) kyla aukštyn. Jai pasiekus velenėlio besriegę dalį (6), velenėlis nebeturi ryšio su disku (8), prie kurio yra pritvirtintas peiliukų diskas. Nukirptas kaištis (3) keičiamas neatjungus modulio nuo pjovimo aparato korpuso.

Perkant žoliapjovę, reikia atkreipti dėmesį į peiliukus (1) laikančio disko (2) formą ir jo viršutinį dangtelį (3). Jie turi būti plokšti, tvirtinimo varžtai paslėpti įdubimuose. Nupjauta žolė turi būti tolygiai numetama nuo diskų. Skirtingose žoliapjovėse yra nevienodo skersmens diskai. Jų skersmuo nuo 0,34 iki 0,47 m, sukimosi dažnis apie 3 000 min.-1, o peiliukų judėjimo greitis nuo 72 iki 90 m s-1. Peiliukų darbinis ašmenų ilgis būna nuo 50 iki 70 mm. Peiliukai yra pakreipti žemyn ir pasukti taip, kad būtų kuo trumpesnė ražiena, o nupjauta žolė metama aukštyn. Peiliukai žolę pjauna, kai ji atsiremia į priešpeilį (4). Jo ašmenų linija turi būti sklandi, kad pjovimas būtų slystantis. Priešpeilio apatinė dalis (6) nusklembta, todėl neprilimpa žemės ir augalų atplaišos.

Naujausiose žoliapjovėse peiliukus laikantys diskai (1) pritvirtinti prie atskiro kūginių reduktorių velenėlio (3). Reduktoriaus korpuse yra reikiamas kiekis alyvos. Reduktorius suka šešiakampis velenas, kuris nuo apkrovų spyruokliuoja ir, esant neleistinai apkrovai, pirmiausiai yra susukamas, o tik tada nulūžta. Tada pakeičiama jo dalis. Vokietijos testo duomenimis, 3,2 m pločio pjaunamosios galios veleno sąnaudos siekė 35,5 kW, kai mašina buvo traukiama 13 km val.-1 greičiu. Kitų firmų mašinų galios sąnaudos buvo nuo 0,8 iki 16,8 kW didesnės.

Dabar gaminamos žoliapjovės su žolės maigytuvais. Miglinėms (varpinėms) žolėms maigyti naudojami prie veleno pritvirtinti metaliniai pirštiniai daužikliai, virš kurių įrengtas keičiamos padėties grublėtas gaubtas arba pirštiniai ardeliai. Keičiamas veleno sukimosi dažnis. Pupines (ankštines) žoles maigo du grublėto paviršiaus volai, tarp kurių paviršių yra keičiamas tarpas ir volų sukimosi dažnis. Nors pjaunama žolė yra drėgna, tačiau metaliniai daužikliai dalį lapelių nudaužo arba sužaloja. Vartant ir grėbiant žolę, jie sutrupa ir lieka dirvos paviršiuje. Maigiklio paskirtis ne tik sužaloti augalų vaškinį sluoksnį, bet ir tolygiai paskleisti žolę dirvos paviršiuje. Tyrimais nustatyta, kad skirtingo storio žolės sluoksnį gerai maigo ir tolygiai paskleidžia maigiklis, kurį sudaro veleno paviršiuje sraigtinėmis linijomis pritvirtinti plastiko pirštai. Maigiklio apkrova tolygiai kintanti, todėl jam sukti suvartojama mažiau galios negu maigikliui su metaliniais pirštais.

Vartytuvai

Nupjauta nemaigyta arba sumaigyta žolė iš pradžių džiūsta labai lėtai. Per valandą jos drėgnis sumažėja 1–2 proc., vėliau sumaigyta žolė džiūsta kiek greičiau. Jos drėgnis sumažėja apie 3, o nemaigytos – apie 1,2 proc. Per dieną žolę apvytinti, kad jos sausosios medžiagos sudarytų 35 proc., retai pavyksta. Naktį žolė nedžiūsta, o dažnai dar net ir atidrėksta. Žolės džiūvimą spartinantis veiksnys yra vartymas. Tačiau kelis kartus vartant žolę, nudaužoma daug lapelių.

Svarbu suderinti vartytuvo ir žoliapjovės darbo plotį. Priešingu atveju vartytuvo vienas ar keli rotoriai suksis tarpuose tarp gretimų pradalgių. Tada rotoriai bus skirtingai apkrauti, o žolė sklaidoma nevienodai. Rotorių metama žolė dirvos paviršiuje turi sudaryti purų sluoksnį. Tai pasiekiama, keičiant rotorių pasvirimo kampą.