23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2010/06
Traktoriaus svoris ir degalų sąnaudos
  • Dr. Algirdas JANULEVIČIUS, LŽŪU
  • Mano ūkis

Iš visų traktoriaus techninių rodiklių eksploataciniu ir ekonominiu požiūriu svarbi mašinos masė, svorio pasiskirstymo priekiniams ir užpakaliniams ratams santykis, priekinių ir užpakalinių ratų leistinos didžiausios apkrovos, papildoma masė ir leistina bendroji masė.

Vienas iš svarbiausių traktoriaus rodiklių yra jo darbo naudingumas, t. y. jo galios panaudojimas naudingam darbui atlikti. Tai svarbiausias traktorinių agregatų sudarymo energinis ir ekonominis uždavinys. Darbo sąlygų pokyčiai ir su tuo susijęs darbinių mašinų pasipriešinimo kitimas sudaro traktoriaus variklio kintamą apkrovą − kintamąjį darbinį režimą.

Vadinasi, norint išvengti variklio perkrovos gamybos sąlygomis jis turi būti šiek tiek mažiau apkraunamas, t. y. paliekama tam tikra galios atsarga. Galios atsarga žemės ūkio gamybos sąlygomis turi sudaryti 6–18 proc. visos variklio galios. Tad optimalus traktoriaus variklio apkrovimo laipsnis yra 0,82–0,94. Parenkant konkretaus darbo tikslingą variklio apkrovos laipsnį, rekomenduojama atsižvelgti į agregato darbo sąlygas. Jei dirva lygi, jos struktūra vienoda, akmenų ir kitokių kliūčių nėra, galima rinktis didžiausią apkrovos laipsnį (0,94). Jei dirva nelygi, struktūra nevienoda, gausu kliūčių, tikslinga pasirinkti mažiausią apkrovos laipsnį (0,82).

Skirtingos sąlygos – skirtinga apkrova

Jei lauke, keičiantis mašinų traukos pasipriešinimui, pavyktų traktorių nuolat apkrauti visa galia, bet ne perkrauti, būtų galima sutaupyti iki 20−25 proc. degalų. Nevienodų savybių, nelygiose dirvose tai pasiekti neįmanoma − reikia atsargai turėti bent 10−15 proc. variklio galios. Dirbant padargais ir mašinomis, kurių naudojama galia artima traktoriaus vardinei galiai, problemos nelieka, bet ne visada. Kai dirbama įsigytais galingais traktoriais, o su jais agreguojamos mašinos per mažos, traktoriaus variklis yra neapkraunamas. Tada bandoma didinti darbo greitį. Bet žemės dirbimo priemonių optimalus darbo greitis apibrėžtas (dažniausia ne didesnis kaip 10−15 km/val.) Pvz., greičiau ariant smarkiai didėja dinaminis poveikis į dirvą, žemė stipriai sviedžiama ir papildomai eik­vojama energija.

Geresnė išeitis – apkrauti traktorių, t. y. prikabinti papildomus padargus ir atliekant kelias operacijas vienu metu, sutaupyti važiavimų skaičių per lauką. Žinoma, geriausia kartu su traktoriumi pirkti ir jam tinkamos pagrindinės technikos komplektą. Vis dėl to, jei tenka dirbti gerokai mažesne apkrova negu traktoriaus traukos galia, degalus taupyti galima įjungus aukštesnę pavarą ir sumažinus variklio sukimosi dažnį. Žinoma, jei dėl to nesutrinka traktoriaus darbinio veleno sukamų mechanizmų veikimas.

Nepaisant šių pavojų, galingų traktorių traukos galios valdymas pavaromis ir variklio sūkiais − veiksminga priemonė degalams taupyti, tačiau reikalauja patyrimo, ypač dirbant minkštose dirvose, kur reikia išspręsti dar vieną uždavinį − išlaikyti optimalų varomųjų ratų buksavimą. Minkštoje, purioje dirvoje jis turėtų būti ne didesnis kaip 14−15, nepurentoje (pvz., ražienoje) − 8−10 proc. Esant dideliam (>18 proc.) ratų buksavimui gadinama dirvos struktūra ir sunaudojama daug degalų.

Degalų sąnaudos dėl ratų buksavimo skaičiuojamos taip:

Bdδ = Pe δ ηtr be

(l/val.), čia Pe – naudojama variklio galia, δ – buksavimo koeficientas, ηtr – transmisijos naudingumo koeficientas, be – lyginamosios degalų sąnaudos.

Buksavimas − esminis traktoriaus traukos galios išnaudojimo ir energetikos rodiklis, kurį sunku vizualiai vertinti, tam reikalingas buksavimo matuoklis. Perkant traktorių šiam prietaisui taupyti nereikėtų. Jei bazinėje traktoriaus komplektacijoje buksavimo matavimo įrangos nėra, ją tikslinga užsisakyti kaip papildomą įrangą.

Jei varomieji ratai dirvoje buksuoja mažai (mažiau kaip 5−8 proc.), taip pat negerai, nes neišnaudojama traukos galia ir didėja energijos sąnaudos atlikto darbo vienetui. Buksavimas yra mažas, kai varomiesiems ratams tenka per didelė svorio jėga. Šiuo atveju energija eikvojama dirvai slėgti ir pertekliniam traktoriaus svoriui pervežti, tad degalų gali prireikti iki 15 proc. daugiau. Dėl perteklinio svorio vežiojimo degalų sąnaudos ypač auga didinant darbinį greitį.

Svorio įtaka degalų sąnaudoms

Lengvesni traktoriai turi pranašumų, taupant degalus. Šie traktoriai gali sutaupyti degalų dirbant daugumą darbų, o esant reikalui (pvz., sunkiuose traukos darbuose) − gali būti papildomai apkrauti (balastuoti). Be to, lengvesnių traktorių padangos mažiau apkrautos ir jų naudojimo trukmė ilgesnė.

Didžiausia traukos jėga išsivysto, ratui buksuojant 20–24 proc. Daugiau buksuojant, ji vėl pradeda mažėti. Beje, didinant rato vertikalią apkrovą, maksimali traukos jėga gaunama, esant mažesniam buksavimui. Nedidelei traukos jėgai gauti didelė rato vertikalios apkrovos jėga panaudojama tik iš dalies, pvz., jei traktoriaus traukos jėga Ft = 5 kN, o jo masė m = 5 000 kg, tai ϕg = Ft/mg = 5 000/(5 000 × 9,81) = 0,101. Čia ϕg – svorio jėgos sukibimui panaudojimo koeficientas. Arba, jei Ft = 20 kN, o traktoriaus masė m = 5 000 kg, tai ϕg = 0,408. O kibumo koeficientas sėjai paruoštame lauke būna apie ϕ = 0,5.

Balastiniai svoriai

Siekiant žemės ūkio technika atliekamų darbų maksimalaus ekonominio efektyvumo, tenka naudoti kuo didesnę traktorių traukos jėgą. Didinant ją, didėja varančiųjų ratų buksavimas. Buksavimą galima mažinti, naudojant platesnius, sudvigubintus ratus, padangas su geresniu protektoriumi, mažinant oro slėgį padangose bei didesne jėga varančiuosius ratus spaudžiant prie žemės. Tačiau pagrindinė ratų apkrovos balansavimo priemonė šiuolaikiniuose traktoriuose − sunkūs balastiniai svoriai ir jėginis-pozicinis reguliatorius.

Balastiniais svoriais piktnaudžiauti negalima, kai buksavimas normalus, dalį svorių reikia nuimti. Antraip traktoriaus ratai labiau slėgs dirvą, didės traktoriaus riedėjimo pasipriešinimas. Nors ir nepatogu, bet reikia balastinius svorius kaitalioti, pirmiausia keičiant agreguojamas mašinas ir padargus, keičiantis darbo sąlygoms (pvz., palijus). Traktoriams balastuoti gali būti naudojamos įvairios priemonės: tvirtinami priekiniai svoriai; ant traktoriaus priekinio hidraulinio keltuvo kabinamas svoris; svoriai, montuojami prie traktoriaus ratų; traktoriaus apačioje montuojami svoriai; į padangas pilamas skystas balastas.

Pridėjus balastų, padidėjusias energijos sąnaudas traktoriui stumti turi kompensuoti ir sumažintas varančiųjų ratų buksavimas. Be to, traktoriai su balastais yra geriau valdomi, tokia technika saugiau dirbti.

Keičiantis dirvos sąlygoms (pvz., palijus), keičiasi traktoriaus ratų sukibimas su dirva, taip pat ir ratų buksavimas. Todėl nuolat reikėtų keisti traktoriaus balastinius svorius. Teisingas traktoriaus balastavimas labai pagerina jo traukos ir greičio savybes bei ekonomiškumą.

Jei traktoriaus apkrova per maža, traktorius važiuoja netolygiai, ratai labiau buksuoja, padidėja degalų sąnaudos, didesni ir galios nuostoliai. Be to, greičiau dyla padangos, sumažėja darbo našumas.

Ratų prispaudimo reguliavimas

Buksavimui esminę įtaką turi paties traktoriaus, balastinių svorių, pakabinamų mašinų ir padargų perduodamas ratams krūvis. Operatyviai pagal dirvos sąlygas ir traukos pasipriešinimo jėgą keisti traktoriaus ratų prispaudimą paranku hidrauliniu būdu (naudojant jėginį-pozicinį reguliatorių), keičiant jiems tenkančią ­pakabinamų mašinų svorio dalį. ­Pakabinami ir pusiau pakabinami padargai daugiau spaudžia traktoriaus ratus, gerina jų sukibimą su žeme negu prikabinami.

Darbo metu, esant nominaliajai traukos jėgai, ratų apkrovos santykis turėtų būti 40:60 proc. Jų kitimas labai priklauso nuo statinių vertikaliųjų apkrovų, tenkančių priekiniams ir užpakaliniams traktoriaus ratams GP bei GG, ir išvystomos traukos jėgos. Dėl traukos jėgos nuo priekinių ant užpakalinių ratų perkeliamą svorį galima skaičiuoti: ∆G = ξ Ft, čia ∆G – perkeliama svorio jėga, ξ − koeficientas, įvertinantis perkeliamą svorio jėgą, Ft – traukos jėga. Pakabinamiems padargams dirbant su jėginiu-poziciniu reguliatoriumi ξ = 0,65; pusiau pakabinamiems ξ = 0,45 ir prikabinamiems – ξ = 0,2.

Traktoriams dirbant sunkius (traukos) darbus nukraunami priekiniai ratai ir labai apkraunami užpakaliniai. Svarbu neviršyti leistinos didžiausios ratų apkrovos.

Kad varantieji ratai mažiau buksuotų, dažnai tenka traktorių balastuoti. Tai darant tikslinga išsaugoti proporcingumą tarp priekinių ir užpakalinių ratų vertikalių apkrovų ir traukos jėgos. Teisingai parinkta varančiųjų ratų vertikali apkrova gerokai pagerina traktoriaus traukos ir greičio savybes bei darbo ekonomiškumą.

Kai traktoriaus ratai yra skirtingo skersmens, priekinių ir užpakalinių ratų varančiosios jėgos FVP ir FVG bus skirtingos ir priklausys nuo apkrovų GP ir GG, tenkančių priekiniams ir užpakaliniams ratams. Svarbu teisingai paskirstyti traktoriaus ratams tenkantį krūvį, atsižvelgiant į traktoriaus masę, mašinų ir padargų poveikį, balastinius svorius. Daugelis firmų gamina 4 x 4 traktorius taip, kad užpakaliniams ratams statinėje būsenoje tektų 55–60 proc. visos traktoriaus masės.

Traktorių bandytojai rekomenduoja išlaikyti tokio proporcingumo krūvio pasiskirstymą ir darbo metu. Jei nepavyksta, reikia siekti, kad priekiniams ratams krūvis būtų ne mažesnis kaip 30–35 proc. viso krūvio. Traktoriaus priekinių ratų apkrova turi sudaryti ne mažiau kaip 20 proc. traktoriaus svorio jėgos.

Balastinės masės dydis ms min., apskaičiuotas pagal pateiktą lygtį, neužtikrina didžiausio traktoriaus darbo našumo ir optimalaus buksavimo. Optimalų balastinės masės dydį galima nustatyti remiantis buksavimo priklausomybe nuo traktoriaus svorio panaudojimo varančiųjų ratų sukibimui koeficiento. Traktoriaus balastinės masės dydis leistinam buksavimui gali būti apskaičiuojamas pagal lygtį (žr. šone pav.). Čia Pe – variklio naudojama galia, kW, χp – variklio perkrovimo koeficientas, ηtr – transmisijos naudingumo koeficientas, ϕ – kibumo koeficientas, f – riedėjimo pasipriešinimo koeficientas, v – važiavimo greitis, km/val.

Panašios galios traktorių su svoriu susietus rodiklius galima paanalizuoti ir palyginti pateiktoje lentelėje. Papildoma masė, kurią galima uždėti ant traktoriaus, parodo tam tikras traktoriaus panaudojimo galimybes. Traktoriai, kurių papildoma masė didelė, be problemų gali būti agreguojami su sunkiais pakabinamais padargais ir mašinomis. Maža traktoriaus masė ir didelė papildoma masė rodo, kad šie traktoriai gali sutaupyti degalų, dirbant daugumą darbų, o esant reikalui (pvz., sunkiuose traukos darbuose) − gali būti papildomai apkrauti balastinėmis masėmis. Dauguma 4 x 4 traktorių pagaminti taip, kad užpakaliniams ratams statinėje būsenoje tektų 55–60 proc. visos traktoriaus masės. Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad traktoriui dirbant sunkius traukos darbus su pakabinamais padargais, priekinių ratų spaudimo prie dirvos jėga sumažėja savaime, o užpakalinių – padidėja. Traktoriaus masių paskirstymas (statinis), kai daugiau svorio tenka priekiniams ratams, yra privalumas. ­Geriau įsigyti traktorių su didesne leistinąja ratų, ypač užpakalinių, apkrova, nes mažesnė tikimybė perkrauti padangas, todėl jų naudojimo trukmė ilgėja.

Norint darbo metu efektyviai eksploa­tuoti traktorius (kad optimaliai buksuotų), reikia dažnai keisti ir naudoti tinkamo dydžio balastinius svorius. Eksploatacijos metu dauguma ūkininkų į traktorių apkrovą nekreipia deramo dėmesio ir balastinių masių dydžius parenka atsitiktinai. Tokio pat dydžio balastinius svorius naudoja ir sunkiems (dirvos įdirbimo), ir lengviems (transporto) darbams. Taigi, dažnai degalų sąnaudos padidėja dėl nereikalingų balastinių masių vežiojimo arba dėl varančiųjų ratų didelio buksavimo.

***
Balastinių svorių dydį lemiantys veiksniai

  • Dirvos ir traukos sąlygos.
  • Mašinų tipas (pakabinamos, pusiau pakabinamos ar prikabinamos).
  • Darbinis greitis.
  • Traukos jėga.
  • Padangų tipas ir dydis.
  • Oro slėgis padangose.