23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2010/06
Papildomas žieminių kviečių tręšimas aminorūgščių trąšomis
  • Dr. Irena PRANCKIETIENĖ, LŽŪU
  • Mano ūkis

Intensyvinant žemės ūkio augalų auginimo technologijas, ieškoma naujų ir efektyvių priemonių augalų derlingumui padidinti ir derliaus kokybei pagerinti. Ypač aktuali tampa energetinius resursus tausojančių sistemų taikymo praktikoje galimybė, tikintis ekonominės naudos. Vienas iš sprendimų – skystųjų trąšų naudojimas bei jų derinimas su kitomis agrotechninėmis priemonėmis.

Siekiant žieminių kviečių derlingumo didėjimo, jau pirmaisiais augalo augimo tarpsniais būtina optimizuoti mitybos sąlygas. Žieminių kviečių derlingumą ir derliaus kokybinius rodiklius labiausiai keičia azotas. Gerai aprūpinti azotu augalai suformuoja didesnį lapų asimiliacinį paviršiaus plotą, padidėja chlorofilo kiekis, pailgėja vegetacijos periodas, susikaupia daugiau baltymų, pasikeičia kiti derliaus kokybiniai rodikliai.

Teigiama, kad žieminius kviečius patręšus po žydėjimo, susidaro palankios sąlygos intensyvesnei baltymų sintezei grūdų masę formuojančiose ląstelėse. Viena iš priemonių, gerinančių augalų aprūpinimą azotu, – skystosios azoto trąšos su organinių medžiagų priedais. Tręšiant šiomis trąšomis, augalai aprūpinami ne tik reikiamu azoto kiekiu, bet ir struktūriniais baltymų komponentais – aminorūgštimis. Trąšos su aminorūgštimis sudaro sąlygas baltymams kauptis, jų sintezei papildomai sunaudojant mažiau energijos.

Lietuvos žemės ūkio universitete 2007–2009 m. buvo atlikti skirtingos koncentracijos (0,5–3,0 proc.) aminorūgščių tirpalų efektyvumo tyrimai, siekiant nustatyti jų įtaką žieminių kviečių grūdų derliui ir jo kokybiniams rodikliams. Žieminiai kviečiai buvo tręšti skirtingos koncentracijos aminorūgščių tirpalais maišant su skystosiomis amidinio azoto trąšomis plaukėjimo ir pieninės brandos tarpsniais.

Žieminiai kviečiai, tręšti aminorūgštimis plaukėjimo tarpsniu, išaugino iki 6 proc. didesnį grūdų derlių, palyginti su netręštais augalais. Tręšti pieninės brandos tarpsniu – iki 8 proc. didesnį derlių. Apibendrinus gautus duomenis, galima teigti, kad žieminiams kviečiams papildomai tręšti plaukėjimo tarpsniu geriausia naudoti 1,0–2,0 proc., o pieninės brandos tarpsniu – 1,0–1,5 proc. koncentracijos aminorūgščių tirpalus (rekomendacija pateikta įvertinus ne tik grūdų derliaus duomenis, bet ir aminorūgščių panaudojimo ekonominį efektyvumą).

Skystosios amidinio azoto trąšos su aminorūgštimis didino ir baltymų kiekį grūduose. Visais atvejais žieminių kviečių, tręštų skirtingos koncentracijos aminorūgščių tirpalais, grūduose esantis baltymų kiekis viršijo 13,4 proc. Aminorūgštys, panaudotos žieminių kviečių papildomam tręšimui plaukėjimo tarpsniu, vidutiniškai baltymų kiekį padidino 0,62 proc., pieninės brandos tarpsniu – 0,52 proc.

Siekiant padidinti baltymų kiekį grūduose, plaukėjimo tarpsnio metu žieminius kviečius rekomenduojama tręšti 0,5–1,5 proc. koncentracijos tirpalais, tačiau, įvertinus kartu ir derliaus duomenis, optimali koncentracija – 1,0–1,5 proc. Žieminius kviečius tręšiant pieninės brandos tarpsniu, labiausiai baltymų kiekį didino 2,0 ir 2,5 proc. koncentracijos aminorūgščių tirpalai.

***
Tyrimais nustatyta, kad didinant azoto trąšų normas ankstyvaisiais vystymosi tarpsniais, kviečių derlingumas didėja, o azoto trąšas įterpus vėlyvaisiais vystymosi tarpsniais, padidėja azoto koncentracija viršutinėje augalo dalyje, pratęsiama vėliavinio lapo vegetacija, suaktyvinamas fotosintezės procesas ir net pastebimas mikrošaknelių atsinaujinimas.