Lietuva pagal sertifikuotus ekologinės gamybos plotus, ekologinės produkcijos perdirbėjų skaičių, registruotas ir pateiktas registruoti saugomas nuorodas bei lėšas, skirtas žemės ūkio ir maisto produktų populiarinimo ir viešinimo programoms įgyvendinti, užima kuklią 24 vietą iš 27 Europos Sąjungos šalių ir atsilieka net nuo pačių artimiausių kaimynių.

Plėtoti modernų, konkurencingą žemės ir maisto ūkį, įgyvendinti žemės ūkio gamybos standartus, gerinti maisto saugą ir kokybę Lietuvą įpareigoja Europos Bendrijos strateginės gairės kaimo plėtrai 2007–2013 m. laikotarpiu. Kokybiškų produktų viešinimo ir populiarinimo programos yra iš dalies finansuojamos pagal 2007 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 3/2008 „Dėl žemės ūkio produktams skirtų informavimo ir skatinimo priemonių vidaus rinkoje ir trečiosiose šalyse” taikymo taisykles.

Pagal numatytą finansavimo schemą ES dengia 50 proc. projekto vertės, šalies pareiškėjos dalis sudaro 30 proc., o 20 proc. finansavimo palikta užtikrinti pasiūlymą teikiančiajai organizacijai. Papildomai numatyta, kad Bendrijos įnašas gali siekti 60 proc., jei programa siekiama skatinti vaisių ir daržovių vartojimą mokslo įstaigose arba programa skiriama Bendrijoje įgyvendinamoms informavimo apie saikingo alkoholio vartojimo modelius ir žalą, susijusią su pavojingu alkoholio vartojimu, priemonėms. Nacionalinė finansavimo dalis daugelyje šalių užtikrinama taikant tariamus iždo mokesčius arba privalomąsias tam tikros šakos subjektų įmokas. Renkamos įmokos iš skerdyklų, žemės produkcijos (vaisių, daržovių ir žuvų) supirkimo punktų, grūdų perdirbėjų, eksportuotojų, kurie savo ruožtu šiuos mokesčius surenka iš savo produkcijos tiekėjų (0,1 proc. supirktos produkcijos vertės).

Viešinimo ir populiarinimo programos turi apimti produktus, kurie skirti tiesiogiai vartoti arba perdirbti, kai yra galimybės juos eksportuoti ar pateikti į naujas pardavimo rinkas trečiosiose šalyse, ypač kai neskiriamos grąžinamosios eksporto išmokos. Tai gali būti tradiciniai arba aukštos kokybės didelės pridėtinės vertės produktai. Pareiškėjai gali atstovauti šakinei arba tarpšakinei organizacijai, o programų trukmė numatyta nuo 12 iki 36 mėnesių. Žemės ūkio produktų populiarinimo programas galima teikti iki kiekvienų metų lapkričio 30 d., jei programa skirta ES vidaus rinkai, ir iki kiekvienų metų kovo 31 d., jei programa skirta priemonėms remti trečiosiose šalyse, t. y. už ES ribų.

Gali būti finansuojamos tokios viešinimo ir populiarinimo priemonės, kaip interneto svetainės, produktų pristatymas internete, informacinės garso ir vaizdo priemonės, informacinė telefono linija, informavimas ir reklama (arba reklaminio turinio straipsniai) spaudoje, informacinės skrajutės, brošiūros ir pan., kuriose pateikiama informacija apie produktus ir patiekalų receptai; informacinių, reklaminių, šviečiamųjų renginių organizavimas bendradarbiaujant su žiniasklaida ir viešųjų ryšių atstovais, medikais ir viduriniuoju medicinos personalu, mokytojais ir mokyklomis, restoranais, viešojo maitinimo įstaigomis ir virėjais; viešieji ryšiai, vartotojų informavimas prekybos vietose (demonstravimas, degustacija ir kt.), dalyvavimas parodose ir specializuotose mugėse, švietimo iniciatyvos (pavyzdžiui, mokomųjų priemonių parengimas).

Negali būti finansuojami viešinimo ir populiarinimo veiksmai, nukreipti į konkrečią prekę ar skatinantys naudoti produktą dėl jo konkrečios kilmės. Išimtiniais atvejais gali būti nurodyta produkto, kuriam taikomos priemonės, kilmė, jei tai pavadinimas, suteiktas pagal Bendrijos teisės aktus.

Siekiant užtikrinti patikimą administravimą, yra nustatomas ir nuolat atnaujinamas temų, produktų ir rinkų, kurioms skiriama informacija apie žemės ūkio produktus ir jų populiarinimą vidaus rinkoje, sąrašas. Siekiant informuoti ir apsaugoti vartotojus, numatyta, kad visa pagal vidaus rinkai skirtas programas vartotojams ir kitiems subjektams teikiama informacija, susijusi su žemės ūkio produktų daromu poveikiu sveikatai, būtų moksliškai pagrįsta ir kad tokios informacijos šaltiniai būtų pripažinti.

Per 2005–2009 metus Europos Sąjungoje patvirtinta žemės ūkio produktų viešinimo programų daugiau kaip už 347,6 mln. eurų. Metinis ES indėlis svyravo pamečiui nuo 26,1 iki 45,7 mln. eurų. Per 2005–2009 metų laikotarpį ES indėlis viršijo 167,7 mln. eurų.

Įgyvendinant viešinimo programas pirmauja Prancūzija, Italija, Ispanija. Ket­virtoje vietoje pagal viešinimo programų biudžetą yra Olandija, penktoje – Graikija. Lietuva dar nėra teikusi paraiškų viešinimo programoms finansuoti. Lietuvos kaimyninės šalys dalyvauja žemės ūkio ir maisto produktų viešinimo programose. Lenkija kasmet teikia paraiškas, bendras visų paraiškų biudžetas jau perkopė 24,7 mln. eurų. Šalis remia plataus spektro įvairių produktų grupių populiarinimą. Latvija teikė paraiškas viešinimo programoms rengti 2006 ir 2009 metais, kurių bendra suma 2,7 mln. eurų. Latvijos remiami produktai: vaisiai ir daržovės, pienas ir pieno produktai, ekologiški produktai, medus. Be to, sukurta atskira programa, skirta sūrio vartojimui skatinti. Estijos dalyvavimas rengiant ir įgyvendinant viešinimo programas kuklus ir tesiekia 0,4 mln. eurų. Estijos programos buvo skirtos medaus ir vištienos vartojimui skatinti.

Pagal 2005–2009 metų viešinimo ir populiarinimo programas populiariausios yra vaisių ir daržovių bei pieno ir pieno produktų programos – kiekviena grupė užima po penktadalį visų patvirtintų programų. Mėsos, kartu su vištiena, grupė užima 12 proc. visų programų. Vynai ir saugomų nuorodų sistemos užima apytiksliai po dešimtadalį visų programų. Pamečiui vis teikiamos ekologiškų produktų vartojimo rėmimo programos ilguoju laikotarpiu nuo 2005 iki 2009 metų apėmė tik 9 proc. visų programų ir atsidūrė šeštoje vietoje.

2009 m. patvirtintos skatinimo programos daugiausia orientuotos į vaisių ir daržovių bei pieno ir pieno produktų vartojimo skatinimą. Šių programų biudžetas atitinkamai siekia 10,3 ir 18,2 mln. eurų. Kokybiškos mėsos rėmimo programų biudžetas siekia 5,7 mln. eurų. Aktyviausios šalys – Italija, Olandija, Jungtinė Karalystė, Austrija. Beveik visos programos, išskyrus Lenkijos kokybiškos mėsos populiarinimo programą, numatytos trejų metų laikotarpiui. Lenkijos programa numatyta dvejiems metams.

Kad išlaikytų konkurencingumą ir aukštą veiklos atsiperkamumo lygį, ES žemės ūkio ir maisto produktų sektorius turės ir ateityje laikytis tam tikrų veiklos principų. Ūkininkams, kaip maisto gamintojams, tai reiškia du dalykus: pirma, pasiūlyti produktų, kurių kokybė atitiktų vartotojų lūkesčius, antra, aiškiai informuoti vartotojus apie jų gaminamų produktų kokybę. Sveikos gyvensenos propagavimo ir informacijos sklaidą pradinėje stadijoje šalys finansavo iš nuosavų nacionalinių lėšų, vėliau tai tapo bendra europine priemone, kuria dabar sėkmingai galima naudotis. Žemės ūkio produkcijos gamintojams ir jų grupėms siūloma kooperuotis, jungtis po kokybės ženklu ir taip sumažinti rinkodaros išlaidų naštą bei pasinaudoti ES teikiamomis galimybėmis.