Žemdirbiai lengvatinių paskolų valdų modernizavimui ir žemės ūkio produktų perdirbimui jau gali kreiptis ir į kredito unijas. Pirmąsias tikslinių kreditų sutartis unijos tikisi sudaryti šį mėnesį. Kol kas paramos pinigus – iš viso 13,6 mln. litų – skolina 8 kredito unijos.

Žemės ūkio paskolų garantijų fondas iš savo administruojamo Paskolų fondo per pirmąjį šaukimą komerciniams bankams išdalijo 100 mln. litų, o šie mažesnėmis negu rinkos palūkanomis juos skolina žemdirbiams, dalyvaujantiems Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) priemonėse „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ bei „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas“.

Balandžio mėnesį Vyriausybė suvienodino reikalavimus bankams ir kredito unijoms teikiant kreditų garantijas, o tai atvėrė kelią visoms kredito unijoms dalyvauti finansinės inžinerijos priemonėje išskolinant lengvatinius kreditus. Kita naujovė – Vyriausybė patikslino kreditavimo sutarties pagrindu įkeičiamo turto sąvoką – nuo šiol skolinio įsipareigojimo įvykdymas gali būti užtikrintas ir turtinių teisių įkeitimu arba kredito įstaigai išduotais skolininkų vekseliais. Pasak Žemės ūkio paskolų garantijų fondo (ŽŪPGF) direktorės Danguolės Čukauskienės, pakeitimai ypač naudingi ir palankūs imantiems kreditus trumpalaikiam turtui įsigyti.

Paskolų fondo valdytojo skelbtame antrajame kvietime teikti lengvatines paskolas dalyvavo 4 bankai ir 14 kredito unijų. Atranką praėjo daugiau kaip pusė unijų.

Lietuvos centrinės kredito unijos Rinkodaros skyriaus vadovas Fortunatas Dirginčius unijų startą, teikiant leng­vatines paskolas žemdirbiams, vertina kaip nuoseklų ligšiolinės veiklos tęsinį. ŽŪPGF analitiko Jeronimo Kraujelio skaičiavimais, iš visų 2009 m. žemdirbiams suteiktų kreditų daugiau kaip 70 proc. (pagal skaičių) jų suteikė kredito unijos.

Per visą kredito unijų veiklos laikotarpį (nuo 1995 m.) žemės pirkimui jos suteikė 1 664 paskolas (4,4 proc. bendro paskolų portfelio), žemės ūkio technikai – 4 419 (10,7 proc.), žemės ūkio verslui – 11 566 paskolas (14,16 proc.).

Atrenkant kredito unijas, kurios teiks lengvatinius kreditus, lemtingos įtakos turėjo jų suteiktų paskolų portfelių dydis: stambiausios unijos atsidūrė reitingo lentelės viršuje, smulkiausios – gale. ŽŪPGF sutinka, kad ruošiantis kitiems kvietimams unijų vertinimo kriterijus reikėtų tobulinti. Pasak F. Dirginčiaus, ne visos unijos gerai pasiruošė tokiai naujovei, kai kurios jų šia finansų inžinerijos priemone pradėjo domėtis tik dabar, įsibėgėjus lengvatinių paskolų viešinimo kampanijai ir žemdirbiams vis dažniau teiraujantis apie galimybę pasiskolinti pigiau. Anot ŽŪPGF direktorės D. Čukauskienės, pirmosios dokumentus dėl lengvatinių paskolų suteikimo pateikė Anykščių kredito unija ir Telšių „Germanto lobis”. F. Dirginčiaus teigimu, tai aktyvios, daug metų dirbančios, turinčios išplėtotą nutolusių kasų tinklą ir daug patirties dirbant su žemdirbiais įgijusios unijos.

Kredito unijų atėjimui į lengvatinių paskolų rinką padėjo ilgalaikis bendradarbiavimas su Žemės ūkio paskolų garantijų fondu, dalyvavimas ŽŪPGF seminaruose, nuolatinės konsultacijos. „Iki šiol kredito unijos paskolų su ŽŪPGF garantijomis teikė labai nedaug”, – pasakoja F. Dirginčius. – Įtakos tam turėjo klientų, o ir pačių darbuotojų klaidingas įsitikinimas, kad gauti kreditą su garantija labai sudėtinga, kad tai labai ilgas ir varginantis procesas. Antras mitas, kurį tenka išsklaidyti, yra susijęs su nuostata, jog unijos teikia tik smulkius kreditus trąšoms ir degalams. Ne visos unijos gali paskolinti pusę milijono, bet dauguma tikrai pajėgios, o kai kurios gali paskolinti ir iki kelių milijonų litų.” Lietuvos centrinė kredito unija, siekdama išlaikyti stambius klientus, sėkmingai veiklą plėtojančius ūkininkus, kurių skolinimosi poreikiai auga, planuoja teikti jiems sindikuotas paskolas (jei unija nepajėgi suteikti pageidaujamo dydžio paskolos, jai į pagalbą ateina kita unija).

Žemdirbiams siūlomų lengvatinių paskolų palūkanos mažesnės nei rinkoje. Šiandien tokių paskolų palūkanos litais neviršija 5 proc., o eurais – 4 proc. Lengvatinių paskolų teikimo unijose ypatybė yra ta, kad pinigai skolinami tik unijos nariui (juo gali tapti kiekvienas), o imdamas paskolą unijos narys turi įsigyti pajų: pajinis įnašas turi sudaryti ne mažiau kaip 10 proc. paskolos sumos. Lietuvos centrinės kredito unijos atstovai tikina, kad visos kitos sąlygos yra labai lanksčios.

Iš Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos bei valstybės biudžeto lėšų Paskolų fondui iš viso numatyta skirti 450 mln. Lt. Fondo biudžetą sudaro Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir nacionalinio biudžeto lėšos (atitinkamai 75 ir 25 proc.). Dalis šios sumos – apie 150 mln. Lt – jau paskirstyta kredito įstaigoms, kurios lėšas lengvatinėmis sąlygomis perskolina galutiniams kreditų gavėjams – ūkininkams ar perdirbėjams. Likusi paskolų fondo lėšų dalis bus paskirstyta kredito įstaigoms dar keliais etapais, kurie numatyti 2010 metų rudenį ir 2011 m. pavasarį.